Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Valteris Didžys su dukrele Rūta, Melnaragėje, 1933 m.Iš Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus Valterio Didžio fondo 2023 m. spalio 16 d., pirmadienį, 9.30 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai nacių ir sovietų represijų aukos“. 2023-siais...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, bendradarbiaudamas su Širvintų rajono Musninkų miestelio bendruomene, Holokausto aukų vardams atminti, 2022 m.spalio mėn. pabaigoje pastatė informacinį stendą „Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus žydų likimas 1941 m.“ Šis stendas įrengtas ir pastatytas įgyvendinant projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos gyventojų genocido...
Hitleris ir Putinas. Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Šiuo neramiu ir įtampos kupinu metu vyresnieji prisimena ir tragiškus Lietuvai prieškario laikus – Molotovo – Ribentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, kurie daugiau kaip po mėnesio dar buvo papildyti į tautos genocidą atvedusiais pakeitimais. Sovietai ir naciai pasidalino Rytų Europą, o Hitlerio reichas pradėjo Antrąjį...
Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 81-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis,...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...
Kęstučio Dambravos prisiminimų knyga „Vienuolikmetis nusikaltėlis“ Viktorija Klimaitė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos IE klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Rašinys Laisvas ir nenugalėtas Konsultavo mokytojos Istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė 2019–2020 m. m. ***** Šiais...
Česlovas Iškauskas. Nuotraukos šaltinis news.lt Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Prieš 11 metų tuometiniame Geopolitinių studijų centro portale Geopolitika.lt paskelbiau straipsnį apie nelengvą lietuvių pasirinkimą prieš 80 metų. Birželio sukilimo aplinkybės, sovietų ir nacių okupacijos kėlė tikrą sumaištį jų galvose, tačiau patriotinis branduolys liko ištikimas nepriklausomybės idėjai. Siūlome šiek tiek pataisytą rašinį. Birželio 22-oji – ilgiausia metų...
Juozas Brazauskas, istorikas, www.voruta.lt 1944 m. vasaros viduryje į Lietuvą grįžo sovietų vadžia. Prasidėjo masinis lietuvių traukimasis į Vakarus. Didelis karo pabėgėlių srautas sukūrė prielaidą formuotis lietuvių išeivijai. Dalis iš savo krašto pasitraukusių lietuvių nepasiekė Vakarų sąjungininkų išvaduotų ar okupuotų teritorijų, tad pasiliko sovietų užimtose zonose. Daugiausia nuo sovietų valdžios pabėgusių pabėgėlių laikinai apsistojo britų,...
Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...
Prof. B. Makauskas. vle.lt nuotr. Prof. Bronius MAKAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Iš vietinių lietuvių veikėjų pasakojimų aiškėja, kad, nepriklausomai nuo persekiojimų ir sunkumų bangos, kuri buvo sukelta prieš Suvalkų krašto lietuvius, jie jautė blogiausiu atveju galėsiantys pagaliau sprukti į tuomet dar nepriklausomą Lietuvą. Vokiečiai aiškiai neslėpė kolonizacijos planų, bet, kol buvo nepriklausoma Lietuva, netaikė čia gyvenančių...
Knygos viršelis www.voruta.lt Sukrečiantis žinomo suomių žurnalisto pasakojimas apie sovietų partizanų būrių naikinamuosius žygius Suomijos pasienio kaimuose. Veikko Erkkilä knyga „Paskutinis rytas. Nutylėti sovietų partizanų nusikaltimai“. Tęstinio karo metu tuos būrius organizavo Karelijos–Suomijos SSR NKVD. Gerai ginkluoti enkavėdistai Suomijos pasienyje nuo Pielineno iki Petsamo nužudė apie 170 civilių, kelios dešimtys kaimų gyventojų dingo, 54 buvo sužeisti. Likusių gyvų...
Ruslan ARUTIUNIAN, Tautinių bendrijų tarybos narys, www.voruta.lt Prieš 30 metų, 1990 m. sausio 13–19 dienomis, vyko armėnų pogromai Baku. Armėnų žudynės Azerbaidžano SSR vyko ir anksčiau – 1988 m. vasarį Sumgaite ir lapkritį visame Azerbaidžane, armėnų gyvenamosiose vietose kur tik jas pavyko organizuoti. Baku pogromai stebino savo mastu, žiaurumu ir organizuotumu. Iki to laiko Baku mieste...
L.Berija Parengė Anatolijus Lapinskas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Skelbiame 1953 m. gegužės 8 d. rašytą vieno įtakingiausių Sovietų Sąjungos pareigūnų Lavrentijaus Berijos slaptą raštą apie padėtį to meto Lietuvoje. Šis dokumentas įdomus tuo, kad jame be jokių akių dūmimo parodyta tikroji Lietuvos padėtis, žinoma, vertinant ją iš to meto Rusijos saugumo šefo pozicijų. Tačiau nereikia turėti iliuzijų,...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje. Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame...
Su ypatingai didele vertybe ‒ vakarietiškos muzikos plokštele! Iš kairės: Lionginas Leščinskas-Leščius, Aleksandras Jegorovas-Džyza (1952‒2014), Alvitas Taunys-Guru (1949‒1979), Valerijus Viksmanas-Fikusas. 1970‒1972 m. Sovietinėje juodojoje rinkoje vakarietiškos muzikos plokštelė kainavo maždaug pusę vidutinio SSRS piliečio atlyginimo, o kartais net ir daugiau. Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas. www.voruta.lt Nepaisant griežtų apribojimų, vakarietiška populiarioji muzika įvairiais kanalais skverbėsi pro...
Atminimo ženklas partizanams Jonaičių miške (Tirkšlių sen.), prie kelio Tirkšliai–Užlieknė. www.mazeikiai.lt nuotr. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Nuo Žemalės miestelio iki Sedos tęsiasi didelė Sedos giria. Viena jos dalis vadinasi Žemalės miškas. Dar tebegriaudėjant Antrojo pasaulinio karo paskutiniams akordams, minėtoje girioje ėmė burtis prieš naują sovietinį okupantą nusiteikę vyrai, tos valdžios paieškomi, taip pat vengiantys tarnauti...