Stasys Survila, 1935 m. Romualdas Survila, www.voruta.lt Užverčiu paskutinį 1941 m. Lentvario sukilėlių Petro Kiškio, Adolfo Rugio, Stasio Survilos ir Antono Vrublevskio tardymo bylos Nr. 1098 puslapį. Viskas susipynė: skausmas, panieka, pasididžiavimas ir pagarba. 1939 m. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasidalino Lenkiją. Abiejų kariuomenių paradu nugalėtojai atšventė pergalę. Spalio 20 d. pagal Maskvoje pasirašytą...
Magadanas
Valdas Selenis. Prisiminti Adelę Dirsytę
Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas. Lietuvos ypatingasis archyvas Valdas Selenis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Kėdainių aps., Šėtos vls., Pramislavos k. Tėvai, Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė, buvo ūkininkai. Tėvas, susitaupęs pinigų, nusipirko 30 hektarų žemės Nevėžio žemumoje, pusiaukelėje tarp Šėtos ir Kėdainių, prie senojo vieškelio vingio. 1904 m. toliau...
Aleksandras Sakas. Namai be durų. Kazytė
Kazimiera Dabregaitė-Jasiulienė (1912–1972) su savo mama Anastazija Aleksandras Sakas, https://resfamiliaris.blogspot.com Yra dar Lietuvoje miestelių ir kaimų su namais be žmonių, su užkaltomis langų ir durų angomis, su brūzgynais gėlių darželių vietoje. Kartais nė kaimynai nežino, kas ten anksčiau gyveno. Jei ir žinotų, ar buvusių gyventojų vardai ką nors besakytų? Kazytė – mano mamos pusseserė, šiek...
Adelės Dirsytės atminimui
Prieš 70 metų 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko ligoninėje mirė GULAGo lageryje kalinta mokytoja, krikščionė pasaulietė, maldynėlio ”Marija, gelbėk mus” autorė Adelė Dirsytė. Jos atminimui Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje A. Dirsytės gyvenimo istorija pasakojama remiantis Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais ir nuotraukomis. 1946 m....
Tremtinės, Sibire sukurto maldynėlio „Marija, gelbėk mus“ autorės Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas, išduotas 1928 m. rugsėjo 7 d.
www.voruta.lt A. Dirsytė (1909–1955) aktyvi Lietuvių katalikių moterų draugijos, Ateitininkų federacijos veikėja, mokytoja, religinės poezijos kūrėja. 1946 m. kovo 6 d., apkaltinus antisovietine veikla, buvo suimta (kartu su 10 žmonių grupe), nubausta 10 m. pataisos darbų lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Irkutsko srityje, 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo lagerį, dirbo...




