Nuo birželio 17 d. Bažnytinio paveldo muziejus Vilniaus katedros varpinėje kviečia aplankyti instaliaciją, skirtą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ penkiasdešimtmečiui. Lankytojai galės interaktyviai patirti pavojingą „Kronikos“ platinimo darbą, simboliškai tapdami leidinio bendradarbiais ir drąsiai „į laisvę“ perkeldami sovietinės cenzūros „narve“ įstrigusias žinias. Atsargiai perskaitydami pranešimus, publikuotus „Kronikos“ puslapiuose, taip pat bendradarbių baudžiamųjų bylų fragmentus, jie galės...
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (LKBK)
Kardinolas Sigitas Tamkevičius jaunimui: svarbiausia žinia, kurią norėčiau Jums palikti – branginkite savo šaknis ir laisvę
Kardinolas Sigitas Tamkevičius Regina Statkuvienė, www.voruta.lt Minint Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos penkiasdešimtąsias metines LR Seime š.m. gegužės vyks konferencija „50 metų po Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Konferencijos globėjas J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius dalijasi mintimis apie šio istorinio fenomeno prasmę anuomet, reikšmę šiandien ir ateities perspektyvas. Jūsų Eminencija, kaip manote, kokias...
Antisovietinio pasipriešinimo judėjimo organizatoriui ir dalyviui kun. Algimantui Keinai – 85
Kunigas Algimantas Keina (1937 – 2013) Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė, www.voruta.lt Varėnos viešojoje bibliotekoje ( I aukšte) veikia spaudinių paroda, skirta kunigo Algimanto Keinos 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje – straipsnių iš periodinės spaudos kopijos apie kun. A. Keinos gyvenimą ir veiklą. Šiais metais kunigui Algimantui Keinai, aktyviam antisovietinio pasipriešinimo judėjimo organizatoriui ir dalyviui,...
Kunigo Juozo Zdebskio byla. LKB kronika
Kauno arkivyskupijos muziejaus nuotr. Irena Petraitienė, www.bernardinai.lt Kitąmet bus 50 metų, kai 1972 m. rugpjūčio mėnesį už vaikų katekizavimą metus kalėjęs iš Pravieniškių lagerio išėjo kunigas Juozas Zdebskis (1929–1952–1986). Prasminga šį faktą prisiminti vien todėl, jog kun. Zdebskio byla, apie kurią Lietuvos katalikai rašė Memorandume Jungtinėms Tautoms, paskelbė „Amerikos balso“ ir kitos Vakarų šalių radijo stotys,...
Lyg diena pasidarė šviesesnė…
Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas Švč. M. Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos proga (2013-09-08) su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininku Raimundu Kaminsku apsilankėme Kauno Jėzuitų namuose, kuriuose maloniai pabendravome su trimis iškiliais Jėzuitų ordinui priklausančiais kunigais, kurie savo gyvenimą dar niūriaisiais sovietinės okupacijos metais paskyrė Bažnyčios...
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetės sukakties paženklinimas
Algimanatas ZOLUBAS, Vilnius Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė, nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė Tautą doros keliu išsilaisvinimo link. Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai perdėm priskiriami neva staigiai gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui....
Gintaras Grušas. „Sąjūdis davė daug vaisių, bet neišgydė tautos žaizdų“
Jėzus Kristus Naujajame Testamente pateikia sugretinimą: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“. (Lk 13, 18–19). Panašiai nuaidėjo Sąjūdžio metu daina apie gegutę, kuri klevelyje įsitaisiusi čiulbėjo, o...
Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...
LR ambasadoje Varšuvoje paminėtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metis
Dr. Katarzyna KORZENIEWSKA, Jogailaičių universiteto Krokuvoje Lietuvių studijų centras 2012 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje vyko renginys, skirtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmečiui paminėti. Pranešimus skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) dirbantys specialistai. Centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pristatė bendrąją Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėtį pokariu ir aptarė „Kronikos“ atsiradimo kontekstą....
Asmeninės aukos dvasia, arba verta skaityti ir nenaujas knygas
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio : laiškai, dokumentai, liudijimai. – Sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. – Kaunas: „Į Laisvę“ fondo Lietuvos fil., 2000. – 584 p. „O be to, dar gaišau laiką ir su sovietinės propagandos leidiniais, kuriuose esu kaltinamas žydų persekiojimu“ (p. 484) – skaudžiai nutvilkė sakinys. Taip jau...
Laisvės kovų istorijos su s. Nijole Sadūnaite
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (I). Tikėjimas ir džiaugsmas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-27-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-i-tikejimas-ir-dziaugsmas/87048 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (II). Ateistinio teroro vėtros http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-01-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-ii-ateistinio-teroro-vetros/87387 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (III). KGB požemiuose http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-10-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iii-kgb-pozemiuose/87712 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (IV). Lagerių valstybė http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-17-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iv-lageriu-valstybe/88046 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (V). Dovydo...
Apie Arvydo Kšanavičiaus „Diletanto svarstymus“
„Diletanto svarstymų“*, kurie pradedami epigrafu „Žmogus nežino, ar jo laukia meilė, ar neapykanta“ (Ekleziasto 9, 1) bei dedikuojami Mamai, žmonai Loretai, dukrai Justinai ir sūnui Simonui, turinį sudaro Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto 4 kurso studento Arvydo Kšanavičiaus tekstai, publikuoti interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“, Lietuvos bei užsienio lietuvių periodinėje spaudoje: „Amerikos lietuvyje“, „Atgimime“, „Drauge“, „Kauno dienoje“,...
Romas Kalanta – vienybės ar priešiškumo ženklas?
Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...
Sąjūdžio ištakos
Edmundas SIMANAITIS, Jonava Baltos lankos išleido 440 psl. knygą „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Dvidešimt dviejų autorių straipsnius tvarkė mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė. Tyrėjų komandą sudarė trijų universitetų mokslininkai: politologai, istorikai, sociologai. Tyrimui atlikta daugiau kaip 300 interviu. Pratarmėje rašoma: „Šios knygos sumanymas buvo brandintas ne vienerius metus, tačiau jį įgyvendinti...