Paminklas K.Donelaičiui Gumbinėje. A. Kairio nuotr. Dr. Algirdas Matulevičius, Istorikas, enciklopedistas, žurnalistas, www.voruta.lt K. Donelaičio giminė. Jo Raštai Kristijonas Donelaitis (g. 1714 m. Lazdynėliuose prie Gumbinės , m. 1780 m. Tolminkiemyje; palaidotas evangelikų liuteronų bažnyčios kriptoje). Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto studentų sąrašuose įmatrikuliuotas 1736 m. Donelaitis; maždaug nuo XX a. vidurio ir nusistovėjo ši pavardės...
Napaleonas Kitkauskas Tolminkiemyje su jauniausiais donelaitukais. V. Juraičio nuotr. Valentinas Juraitis, www.vyzdys.com Dr. N. KITKAUSKUI – 90 metų Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80 metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų jubiliatui. Džiaugėmės, kad turime šalia tokį žmogų, nuosekliai ir kantriai dirbantį Lietuvos ir Mažosios Lietuvos, mūsų kultūros...
Faksimilinio K. Donelaičio „Metų“ leidinio numeruoti ir oda įrišti egzemplioriai Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus, www.voruta.lt Į Amžinybę išlydėjome bibliofilą, kolekcininką, mecenatą Vidmantą Staniulį (1950-2021). Su Voruta.lt skaitytojais dalinamės 2011 m. skelbta Šarūno Šimkevičiaus publikacija apie Vidmanto Staniulio dovaną Lietuvos mokykloms. 2010 metais Lietuva minėjo Kristijono Donelaičio 230-ąsias ir kalbininko, „Metų“ leidėjo bei vertėjo į vokiečių kalbą...
Ona MAŽEIKIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos XI tomas – Povilo Blaževičiaus knyga „Seniausieji Lietuvos žaislai“ (2011). Apie ją autorius rašo: „Ši knyga yra pirmasis mėginimas pažinti istorikų užmirštus ir archeologų atrastus, nuo pat vaikystės tokius svarbius lavinimosi ir lavinimo draugus – žaislus ir žaidimus […] knyga turėtų būti įdomi ir naudinga ne...
Donelaičio prašymas skirti lėšų Tolminkiemio mokyklos ir klebonijos remontui. Geheimes Staatsarchiv Preusischer Kulturbesitz XX. HA, EM, 55d, 928, Bd. 3 www.voruta.lt Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai, vykdydami ilgalaikę mokslinių tyrimų programą „Senosios Lietuvos ir Prūsijos raštijos fundamentiniai tyrimai“, identifikavo nemažai naujų, ligi šiol netyrinėtų, Kristijono Donelaičio dokumentų. Bene svarbiausias atradimas – trys Donelaičio autografai, t. y....
Vytauto Šalavėjaus nuotraukos Alina ŠALAVĖJIENĖ, Karaliaučius, www.voruta.lt Ankstyvą gegužės 25-osios rytą autobusu iš Šiaulių į Tolminkiemį išvyko penkiasdešimties žmonių grupė. Tai buvo jau 34-oji pavasarinė kelionė į istorinę Mažosios Lietuvos žemę. Ją ir vėl organizavo nenuilstanti šviesuolė, visų mylima K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Izolina Lingienė. Kartu vyko ir K. Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus...
Dr. Martynas Purvinas su žmona Marija Purviniene. www.voruta.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Vilniaus universiteto Komunikacijų fakultetas, vykdydamas mokslo temą „Dokumentinių medijų fundamentalieji ir taikomieji tyrimai“, parėmė žinomo knygotyrininko Domo Kauno studiją „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“, kurią 2016 m. išleido „Akademinė leidyba“, finansuojant Lietuvos mokslo tarybai. Atidžiau susipažinus su, berods, solidžiu ir nemažos apimties...
Karolina Bieliauskaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Poemos „Metai“ autorius Kristijonas Donelaitis nebuvo paprastas kaimo kunigas, braidantis purvynuose, besirūpinantis vien bažnyčia ir buitimi, jis – didžiai išsilavinęs ir talentingas žmogus. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokslų premijos laureatė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Dilytė. Jau vaikystėje K. Donelaitis, primena mokslininkė, mokėsi lotynų kalbos, vėliau baigė...
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.mazoji-lietuva.lt Lazdynėliai….. Būtų ir nežinomi, jeigu juose nebūtų gimęs lietuvių grožinės literatūros pradininkas literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, kurio poema „Metai“ tapo pasauliniu grožinės literatūros kūriniu, 1977 m. UNESCO nutarimu įtrauktu į Europos literatūros šedevrų sąrašą. Lankantis Guseve (Gumbinėje) tuometis aktyvus Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės – kultūrinės autonomijos narys Algirdas...
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Kristijono Donelaičio poema „Metai“, Hesiodo „Darbai ir dienos“ ir Vergilijaus „Georgikos“ tai – trijų skirtingų istorinių epochų kūriniai. Hesiodas kūrė formuojantis vergovinei santvarkai, Vergilijus – jai pradėjus irti, o K. Donelaitis vos nesulaukė buržuazinės prancūzų revoliucijos, kuri simbolizuoja feodalizmo pabaigą. Todėl ieškoti tiesioginio idėjinio ryšio tarp šių antikos poetų ir K. Donelaičio...
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Ar turi ką nors bendro Kristijono Donelaičio, visiems žinoma, poema „Metai“ su antikos autorių poemomis? Jeigu turi, tai kokiu būdu, kodėl ir kaip jos susiję? Įdomu būtų palyginti, paanalizuoti, kokiais aspektais, būtent, trys šios poemos susisieja. K. Donelaičio poema „Metai“ pagrindine tema, būtent žemės darbais pagal metų laikus, yra artima Hesiodui. Galimas...
Emilija Algaudė BUKONTIENĖ, Uljanovo (Kraupiško) vidurinės mokyklos mokytoja Į Černiachovsko (Įsruties) pedagoginį institutą rinkosi Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) 14-osios lietuvių kalbos olimpiados dalyviai. Iš viso dalyvavo 64 moksleiviai iš mokyklų, kur yra lietuviškos klasės arba veikia lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas. Ši olimpiada skirta Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms ir K. Donelaičio metams. Renginį organizavo Kaliningrado...
Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių paminėjimo renginiai Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje pasiekė kulminaciją – visuomenei pristatyta Napalio ir Laimutės Kitkauskų knyga rusų kalba ,,Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“. Renginyje dalyvavusi Laimutė Kitkauskienė, pristatydama šį leidinį išsamiai papasakojo memorialo Tolminkiemyje sukūrimo istoriją. Ji sakė, kad 1964 m. Lietuvos ir Kaliningrado srities vadovybės rūpesčiu pradėti ...
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Darbų aprašymus galima palyginti trijose poemose: Hesiodo „Darbai ir dienos“, Vergilijaus „Georgikos“ ir K. Donelaičio „Metai“. Visų pirma, jeigu kalbėtume apie panašumą poemose, tai šiuo atžvilgiu K. Donelaitis daug panašesnis į Hesiodą, negu į Vergilijų. Mat, Vergilijus, nors ir negali pasigirti dideliu žemės darbo išmanymu, tačiau, palyginus jį su Hesiodu ir K....
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – knygos «Мемориал Кристионаса Донелайтиса в поселке Чистые Пруды. История создания» („Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“) pristatymas. Renginys įvyks 2014 m. vasario 28 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda. 1964 m. Kaliningrado srities vadovybei priėmus nutarimą restauruoti buvusios liuteronų bažnyčios Čistyje Prudy (buv....
Tikt n’užmirškit irgi manęs ir mano namelių, Kad pulkais susikviesit į česnis pasilinksmint. (K. Donelaitis „Metai: Vasaros darbai“) 2013 m. liepos 23-28 d. rengiama jau trečioji ekspedicija, kurios metu žygio dalyviai plankys vakarinę Karaliaučiaus srities dalį, istorinę Prūsų žemę Sembą iš kurios pasieks poeto gimtinę – Lazdynėlius. 2014 aisiais minėsime mums svarbaus literatūros pradininko K....
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Viktorija MELNIK ir Indrė NOVOPAŠINAITĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos laikraščio „Šilo pulsas“ žurnalistės Pavasariui einant į pabaigą, 2013 m. gegužės 24-ąją dieną, Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje tradiciškai, jau penktus metus iš eilės buvo surengta „Vilniaus Jovarų“ šventė. Kasmet gausybę moksleivių suburiantis renginys šiemet buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarmių metams paminėti. Jubiliejinėje...
Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...