Juozas Tumas-Vaižgantas

Pagrindinis puslapis Juozas Tumas-Vaižgantas
Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui – daugybė renginių visoje šalyje
Įrašas

Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui – daugybė renginių visoje šalyje

Nuotraukoje iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų – pirmasis Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Tumas-Vaižgantas. www.voruta.lt Šiemet pažymint Lietuvai pagražinti draugijos įkūrimo 100 metų jubiliejų, Vyriausybė Kultūros ministerijos teikimu patvirtino minėjimo planą. Vertinant tai, kad ši organizacija telkė visuomenę, ugdė pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, 2021-ieji paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais. Lietuvai...

Raimondas Guobis. Savo temperamentą mes paveldėjome iš svėdasiškių…
Įrašas

Raimondas Guobis. Savo temperamentą mes paveldėjome iš svėdasiškių…

Senutėlė Svėdasų bažnyčios vėliava primena, kad ir Vaižgantas buvo „o šiaip jau – tretininkas“. Autoriaus nuotraukos Raimondas GUOBIS, Svėdasai, www.voruta.lt Paskutinįjį rugsėjo sekmadienį Svėdasuose švęsti Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai, vyko didysis kan. Juozo Tumo – Vaižganto 150 metų jubiliejaus paminėjimas su susitikimo džiaugsmu, iškilmingomis pamaldomis, procesija, prasmingais pamokslais, Vaižganto raštų skaitymu, moksline – istorine konferencija, koncertu,...

Juozas Tumas Vaižgantas: „Liepė būti kunigu, kad galėčiau likti savo krašte, esu, nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu. Liepė būti žurnalistu, buvau.“
Įrašas

Juozas Tumas Vaižgantas: „Liepė būti kunigu, kad galėčiau likti savo krašte, esu, nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu. Liepė būti žurnalistu, buvau.“

www.voruta.lt Šiais metais minime Juozo Tumo-Vaižganto – lietuvių rašytojo, literatūros istoriko, kritiko, uolaus visuomenės veikėjo, universiteto dėstytojo bei kunigo 150-ąsias gimimo metines. Tai iškili, tauri ir ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė – viena iš tų, apie kurias sakoma: „pralenkę savo laikmetį“. 1932 m. Vaižgantas, atsakydamas į kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ rašytojų anketą, rašė: „Man...

Virginija Ruškienė. Vydūnas ir Vaižgantas – tautinio atgimimo skleidėjai
Įrašas

Virginija Ruškienė. Vydūnas ir Vaižgantas – tautinio atgimimo skleidėjai

Vydūno pagerbimas Vaižganto bute. Sėdi (iš kairės): M. Biržiška, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, Vydūnas. A. Dambrauskas-Jakštas ir J. Tumas-Vaižgantas. Stovi (iš kairės): V. Bičiūnas, M. Vaitkus, V. Mykolaitis-Putinas, F. Kirša, L. Gira ir V. Krėvė-Mickevičius. Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt 2018 metais minėjome Vydūno 150 metų jubiliejų, o šiais 2019 metais – Vaižganto 150 -ąsias sukakties metines. Šios dvi ryškiausios XX amžiaus asmenybės skleidė lietuvybę, ugdė visuomenėje...

Įrašas

2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais

Nuotrauka iš Ustronės J.Tumo – Vaižganto ir Knygnešių muziejaus Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, nutarė 2019-uosius paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-4812) balsavo 58 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Priimtame nutarime pabrėžiama, kad Juozas Tumas-Vaižgantas...

Įrašas

Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai

Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...

Įrašas

Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...

Įrašas

Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) VI suvažiavimas

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Visi mes norime būti gražūs. Norime, kad ir mūsų Tėvynė Lietuva būtų graži, todėl turime kiekvienas surasti tokią veiklos sritį, kurioje galėtume lengviau atsiskleisti kaip grožio ir gėrio kūrėjai. Tik gražus savo siela, blaivus žmogus gali gražinti Lietuvą. O pradėti reikia nuo savo tėviškės kampelio, upelio, takelio… (mons. Kazimieras Vasiliauskas)...

Įrašas

Lietuviškais Latvijos keliais

Donatas JANUTA, Kalifornija Diekavuojem žemaitems atrei 1260 m. leipas 13 d. Dorbes mūšie Nugalieje kryžiuotus. Durbė, 1260 m.   Keleivi, Pasakyk Lietuvai, Kad mes žuvom gindami tėvynę. Daugpilis, Červonka, 1919–1920 m.   Už šių vartų vaitoja žemė. Salaspilis, 1944–1945 m.   Liepoja ir Durbė Pakeliui iš Palangos į Liepoją dar stovi Lietuvos-Latvijos sienos kontrolės būdelė –...

Įrašas

Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių

Albinas DEMENTIŠKA 2011 metų gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys. Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas...

Įrašas

Gerbiamam rašytojui ponui Tomui Venclovai

Gerbiamasis rašytojau, Su malonumu ir nauda perskaičiau Jūsų knygą „Vilnius : asmeninė istorija“ (2011). Šį laišką rašau Jums todėl, kad negaliu sutikti su vienu teiginiu, kuris gerokai iškreipia dokumentiškai patvirtintą didžiojo Lietuvos kėlėjo Petro Vileišio (1891-1926) istorinės misijos supratimą. Rašote: „Įtakingiausias iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų penkiasdešimtmetis Petras Vileišis, sukaupęs pagrindinį kapitalą iš knygų kontrabandos, statydino tiltus...

Įrašas

Utenos klebonas kun. Antanas Švatelis – užsislėpęs apaštalas (1849–1878–1913 08 11)

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius 1901 m. Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijoje nuo 1896 m. klebonavusį dr. kun. Joną Mickaniauską (1857–1882–iki 1921) iškėlus į Traupį į jo vietą buvo paskirtas kun. Antanas Švatelis (1849–1878–1913 08 11 ), čia dirbęs iki mirties – iki 1913 m. rugpjūčio 11 dienos. Tą dieną, kaip teigia žinutė „Viltyje“ mirė...