www.voruta.lt Eksportuotojams atsiveria platesnės galimybės – į Japoniją leista vežti jautieną ir jos produktus ir iš vyresnių nei 30 mėnesių amžiaus galvijų. Iki šiol šiai rinkai buvo galima tiekti tik jaunesnių galvijų mėsą. Toks Japonijos sprendimas suteikia naujų komercinių galimybių Lietuvos mėsos pramonei. Šią naujieną bei kitus Lietuvai ir Japonijai svarbius ekonominius klausimus žemės ūkio...
www.voruta.lt Liepos 3 d. 16:20 val., vizito Lietuvoje metu, Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi apie 15 min. lankėsi Sugiharos namų muziejuje Kaune, kur apžiūrėjo Chiune Sugiharos išduotų vizų sąrašą ir ekspoziciją apie Sugiharos gyvenimą bei pasirašė svečių knygoje. Už pastangas išlaikant ir prižiūrint muziejų bei pasiekimus skatinant tarpusavio supratimą tarp Lietuvos ir Japonijos, Sugiharos...
Sugihara sakurų parkas Vilniuje. Mildos Krasko nuotr. www.voruta.lt 2021 metais minime draugiškų santykių tarp Japonijos ir Lietuvos 30 metų sukaktį. Šiuo laikotarpiu įvairiose Lietuvos vietovėse buvo pasodinti Japoniją simbolizuojantys sakurų medeliai, stiprinantys abiejų šalių draugystę. Lietuvoje jau pražydo sakuros, tad kviečiame Jus fotografuoti sakuras ir dalyvauti nuotraukų konkurse „Sakuros Lietuvoje“! Pagrindiniai konkurso kriterijai ir vertinimas...
www.voruta.lt Samurajai, ginkluoti mirtį nešančiomis lenktomis katanomis ir masyviais lankais, kūną dengiantys spalvingais lakuotais šarvais, buvo patys tikriausi kariai. Jie, vadovaudamiesi žymiuoju bušido, arba „kario kelio“, kodeksu, garsėjo meistriška kova ir savižudiška narsa. Naujoje patraukliai išleistoje knygoje „Samurajai“, praturtintoje stulbinamomis meno kūrinių ir fotografijų reprodukcijomis, Stephenas Turnbullas nagrinėja samurajų istoriją, atveria gyvai pulsuojantį ir jaudinantį...
Dr. Dalia Švambarytė www.voruta.lt 2020 m. lapkričio 3 d. Japonijos Vyriausybė paskelbė, kad Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentei dr. Daliai Švambarytei bus įteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete“ (angl. The Order of the Rising Sun, Gold Rays with Rosette) už jos nuopelnus skatinant akademinius mainus bei tarpusavio supratimą tarp...
Nagasakis po atominės bombos sprogimo www.vaticannews.va Prieš 75 metus, 1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų bombonešiai numetė branduolinę bombą ant Hirošimos, o rugpjūčio 9-ąją – ant Nagasakio. „Mano broliai vyskupai ir aš gedime su Japonijos žmonėmis tų nekaltų gyvybių, kurios buvo prarastos, dėl kančios ir žalos sveikatai, kurią patyrė kelios kartos, dėl ilgalaikių...
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas www.voruta.lt 2020 m. balandžio 29 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas yra apdovanojamas „Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro žvaigžde“ už nuopelnus stiprinant Japonijos ir Lietuvos ryšius kultūros ir meno srityje bei skatinant parlamentinius abiejų šalių mainus. 2012 m. lapkričio...
www.voruta.lt Po Antrojo pasaulinio karo Japonijai ėmus stotis ant kojų, japonai karą pradėjo vertinti objektyviai, vis daugiau žmonių ėmė reikalauti nepagražintos įvykių versijos. Antrąjį pasaulinį karą ant eskadrinio minininko, mažiausio karinio laivo, kapitono tiltelio išgyvenusio japonų kapitono Tameichi Haros autentiški prisiminimai, sugulę į knygą „Japonijos karinio jūrų laivyno kapitonas“, vos pasirodę ano amžiaus septintąjį dešimtmetį...
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Susitikime aptarti tarptautinio saugumo klausimai bei galimybės kurti naują Baltijos šalių ir Japonijos bendradarbiavimo formatą (3+1), kuris paskatintų gynybos, ekonominių, mokslo ryšių plėtrą. Pasak Prezidentės, gyvendamos šalia sudėtingų ir nenuspėjamų kaimynių, Baltijos šalys ir Japonija supranta, jog...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...