Anykščiuose spalio 2 d., pirmadienį, 17 val. įvyks Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 metų sukakties renginys. Laimės žiburio mieste esantis Anykščių menų centras Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) rengia tarptautinę parodą iš Latvijos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo „Anno domini 1323 m. sutartis“. Paroda veiks iki lapkričio 11 d.

           Šioje parodoje pristatomas ypatingos vertės ir svarbos XIV a. 3 deš. dokumentas su antspaudais – 1323 metais Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos spalio 2 d. Vilniaus pilyje sudaryta Taikos ir prekybos sutartis su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) originalas. Šiame įspūdingame, antspaudais paženklintame XIV a. dokumente pirmą kartą paminėtas mūsų istorinis regionas – Aukštaitija: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“. Šią sutartį vėliau patvirtino Popiežius, prisakydamas visiems jos laikytis. 

             Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 24 d. priimtoje rezoliucijoje „Dėl 2023 metais minėtinų svarbių datų, įvykių ir asmenybių sukakčių“ numatė 2023 metus minėti Aukštaitijos metus. Šiam jubiliejui ir skirta iniciatyva ypatingos vertės dokumentą parodyti Anykščiuose, viename unikaliausių Aukštaitijos kultūrinių centrų, kartu su prieš 700 metų spalio 2 d. pasirašytos Taikos ir prekybos sutarties originalu parodant ir svarbiausius Aukštaitijos regiono dabarties ženklus – Aukštaitijos regiono herbo originalą bei Aukštaitijos regiono 19 savivaldybių herbų originalus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais.

Renginio idėja – ad fontes projektais pirmą kartą aktualizuoti pirmąjį Aukštaitijos paminėjimą, įvykusį lygiai prieš 700 metų tą patį mėnesį ir dieną – spalio 2. Ši 1323 m. Vilniaus pilyje pasirašyta Taikos ir prekybos sutartis pasižymi itin šiuolaikiška bendrabūvio samprata, kuria paremti dabarties Europos Sąjungos teisės pagrindai – laisvu prekių judėjimu susitarimo šalių erdvėje, teisingumo garantijomis, asmenų neliečiamumo teisių užtikrinimu, neteisėtai pasisavinto turto atstatymo garantijomis, apeliacijos garantavimu. Parodos atidaryme perskaitydami šią sutartį įsitikinsime, koks pažangus ir ateities kūrimui svarbus šis dokumentas. Aptardamas šią 1323 m. spalio 2 d. sutartį, prof. Rimvydas Petrauskas teigia, kad „Tai pirmoji tarpvalstybinė Lietuvos sutartis (tiksliau, paliaubos) su Vokiečių ordino kraštu.

Pagrindiniai jos straipsniai numatė, kad visi keliai turi būti atviri kiekvienam asmeniui, pagrobtos prekės ir žmonės turi būti grąžinami, o ginčai sprendžiami pagal atsakovo teisę, užtikrinat apeliacijos galimybę. Numatyta, kad, norint nutraukti sutartį, būtina apie tai pranešti prieš du mėnesius. Pagal Rygos teisės principus atvykstantys pirkliai atleidžiami nuo muitų ir rinkliavų. Tekste įrašyta sąvoka Ryges recht yra pirmasis vokiečių teisės paminėjimas Lietuvoje. Antspauduota sutartis buvo nusiųsta popiežiui tvirtinti. Ši sutartis buvo aktyvios Gedimino politikos rezultatas, kuri privertė Ordiną pripažinti taikių santykių su Lietuva plėtojimo galimybę. Sutartimi Gediminas siekė sumažinti politinę Lietuvos atskirtį, suvaržyti Ordino karinį aktyvumą, paskatinti ūkinę krašto raidą.“

           Etninės kultūros globos tarybos svetainėje nurodoma, kad „Lietuvos valdovo Gedimino kanceliarijoje Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių), o 1420 metais Aukštaitijos sąvoka vartojama Vytauto laiške, kur paaiškinta jos reikšmė: tai žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių.“

          Į tarptautinės parodos „Anno domini 1323 m. sutartis“ atidarymą pirmojo Aukštaitijos paminėjimo prieš 700 metų dieną į Anykščius pakviesti ir kolegos muziejininkai iš kitų 18  Aukštaitijos regiono Rokiškio, Zarasų, Švenčionių, Utenos, Panevėžio, Pasvalio, Jonavos, Kėdainių, Ukmergės, Anykščių, Ignalinos, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Kaišiadorių, Širvintų, Biržų, Kupiškio ir Molėtų savivaldybių muziejų. Muziejininkų susitikime bus  aptariama galimybė inicijuoti kasmet spalio 2 d. regione švenčiamą bendrą šventę – Aukštaitijos dieną, kurią Aukštaitijos muziejuose būtų siekiama aktualizuoti regiono istorinius ženklus, tekstus, simbolius, vaizdinius, atskleidžiant jų svarbą ir prasmingumą, taip paskatinant regiono kultūros institucijų bendradarbiavimą ir siekį jungtis bendriems projektams Aukštaitijos regione. 

AUKŠTAITIJOS PIRMOJO PAMINĖJIMO PRIEŠ 700 METŲ DIENĄ ANYKŠČIUOSE ATIDAROMOJE TARPTAUTINĖJE PARODOJE PRISTATOMAS UNIKALUS XIV AMŽIAUS ORIGINALAS IŠ LATVIJOS VALSTYBĖS ARCHYVO – 1323 M. SPALIO 2 D. PASIRAŠYTA TAIKOS IR PREKYBOS SUTARTIS BEI EKSPONUOJAMI AUKŠTAITIJOS REGIONO 19 SAVIVALDYBIŲ HERBAI IR AUKŠTAITIJOS REGIONO HERBAS.

Parodos kuratoriai: dr. Ramojus Kraujelis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius ir Tomas Tuskenis, Anykščių menų centro direktorius.

Parodos dizaineriai: Vilma Bražiūnaitė, Saulius Valius.

Parodos organizatorius: Anykščių menų centras.

Partneriai: Lietuvos valstybės naujasis archyvas, Latvijos valstybės archyvas, Valdovų rūmų muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Pasaulio anykštėnų bendrija.

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Anykščių rajono savivaldybė.

Informacinis rėmėjas: Regioninių naujienų portalas ir laikraštis „Anykšta“.