Prano Kiznio galerija Valdovų rūmų muziejuje.

Pramonininkas ir mecenatas dr. Pranas Kiznis šventų Kalėdų proga į Valdovų rūmų muziejų atvyko su itin brangia dovana – padovanojo šešis vertingus XV–XVII a. Vakarų Europos dailės darbus. Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanoti paveikslai yra iš naujosios dr. P. Kiznio galerijos salės, kuri šį rudenį papildė jau kelerius metus muziejuje pristatomą mecenato paveikslų galeriją. Nuo šiol iš dvidešimt šešių antrojoje salėje matomų ilgalaikiam eksponavimui perduotų kūrinių šeši – jau muziejaus nuosavybė. Dovana vertinama šešiaženkle eurų suma, o antrojoje salėje deponuotų kūrinių vertė siekia septynženklę sumą.

Mecenatas dr. P. Kiznis papildė buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų meno kūrinių kolekcijos turinį atspindintį senosios dailės rinkinį, kuris po ilgų paieškų Europos aukcionuose, antikvariatuose ir privačiose kolekcijose buvo suformuotas, remiantis istoriniais šaltiniais ir konsultuojant Valdovų rūmų muziejaus sutelktai grupei dailės ir kultūros istorijos specialistų bei restauratoriams.

Įteikęs dovaną dr. P. Kiznis teigė suprantąs, kad kiekvienas į Valdovų rūmų muziejų atėjęs lankytojas žvelgia į meno kūrinius skirtingai, tačiau mecenatui svarbiausia, kad šie apsilankymai žmonėms teiktų malonumą ir sudarytų sąlygas pažinti meno grožį. „Manau, kad daugelio dalykų lankytojas gal nė nepastebi, bet pasąmonėje išlikę vaizdai žmones veikia ir vėliau, – sakė mecenatas. – Linkiu, kad žmonės gyventų grožiu ir gėriu, juo dalytųsi su aplinkiniais. Tai yra begalinis procesas, bet tokia jau kultūros misija šiame audringame pasaulyje.“

Pasak mecenato, tikrąjį jo pastangų poveikį bus galima matuoti tik po dešimties ar net dvidešimties metų. „Kultūros pasaulyje viskas vyksta lėtai, ir suprantu, jog reikia daug laiko, kad kultūros generuojami pokyčiai pasimatytų visuomenėje, kad žmonės giliau suvoktų savo europinę tapatybę, ryšį su sava istorija ir kultūros paveldu. Čia ne tas pats, kaip pagaminti kokį saldainį ar kitą greito vartojimo prekę. Kultūros galios, jos poveikio ir naudos neišmatuosi eurais“, – tvirtino dr. P. Kiznis.

Valdovų rūmų muziejuje dažnai apsilankantis mecenatas teigė, kad jau pažįsta daugelį darbuotojų ir džiaugiasi galėdamas stebėti, kaip dirba muziejininkai. „Visai Valdovų rūmų muziejaus bendruomenei linkiu sveikatos, darnos ir toliau siekti kultūros bei istorijos pažinimo gylio, skleisti žinias žmonėms. Mano akimis – jūs visi esate pasiaukoję vienam tikslui, ir tai labai matosi. Nemažai daliai žmonių reikia momentinės naudos, o pasišventę dirbti muziejuje gal neuždirba tiek daug, bet patiria dvasinį pasitenkinimą. Jūsų darbą ateinančios kartos vertins ir po šimto metų“, – Valdovų rūmų muziejaus darbuotojams linkėjo dr. P. Kiznis.

Anksčiau mecenatas jau yra dovanojęs muziejui ir ilgam laikui saugoti bei eksponuoti paskolinęs paveikslų, dovanojęs ar deponavęs skulptūrų, parėmęs muziejaus kultūrinę ir švietėjišką veiklą.

Šįkart Valdovų rūmų muziejaus rinkiniui dovanoti du nežinomo italų dailininko XVII a. poriniai natiurmortai su vazomis. Jie į muziejų pateko iš garsios italų aristokratų Gvinidžių (Guinigi) giminės rezidencijos kolekcijos. Gvinidžiai buvo viena žymiausių Lukos miesto giminių, žinoma nuo XIII a. kaip pirklių ir bankininkų šeima. Didžiausią galią buvo pasiekusi XV amžiuje.

Žinomo italų dailininko Filipo Galjardžio (Filippo Gagliardi, 1606–1659), vadinamo išgalvotos architektūros kompozicijų pradininku, paveikslas „Architektūrinė kompozicija“ ir populiaraus prancūzų kilmės dailininko Šarlio Dofino (Charles Dauphin, apie 1620/1628–1677/1678), dirbusio Pjemonto Savojos kunigaikščiams, XVII a. drobė „Romėnų mitologijos medžioklės ir augmenijos deivė Diana“ mecenato sprendimu taip pat dovanoti muziejui. Beje, kultūros istorikų teigimu, kaip deivė Diana pastarajame paveiksle pavaizduota Savojos kunigaikštienė Frančeska Madalena Orleanietė (Francesca Maddalena dʼOrléans), Pjemonto valdovo Karolio Emanuelio II Savojiečio (Carlo Emanuele II di Savoia) pirmoji sutuoktinė. Pagal gimimą ji priklausė Burbonų-Orleaniečių (Bourbons-Orléans) dinastijai.

Papildydamas muziejaus kolekciją dr. P. Kiznis įteikė ir nežinomo vokiečių dailininko XV a. pabaigos – XVI a. pradžios triptiką su Kristaus gyvenimo ir kančios scenomis. Tai gotikinio suveriamojo altoriaus dalis – predela, buvusi tarp mensos ir retabulos.

Nuo šiol Valdovų rūmų muziejui priklausys ir žinomo, populiaraus Manierizmo bei ankstyvojo Baroko epochų Neapolio dailininko Fabricijaus Santafedės (Fabrizio Santafede, apie 1555–1626) kūrinys „Kūdikėlio Jėzaus maudynės“. Paveikslas yra su autoriaus parašu, kuris atsivėrė tik restauravus drobę Lietuvoje. Anksčiau kūrinys priklausė Paolo Onofrio (Paolo Onofri) kolekcijai Neapolyje ir buvo šios šeimos koplyčioje.

Valdovų rūmų muziejaus informacija