Dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo grafiniam dizainui pavyzdys

Skaitmeninei aplinkai plečiantis kelis metus iš eilės augo  grafikos dizainerių, gebančių derinti menininko ir programuotojo įgūdžius, poreikis. Nors vis dažniau kalbama apie dirbtinio intelekto panaudojimą šioje srityje, stojančiųjų į dizaino ir grafikos studijas nemažėja, priešingai – norinčiųjų studijuoti grafikos dizainą aukštosiose mokyklose šiemet skaičiai rekordiniai.  

Šiais metais dizaino studijų kryptis yra viena populiariausių Lietuvos aukštųjų mokyklų tarpe – net 7 universitetai ir kolegijos rengia šios krypties specialistus, o ypač daug studentų domisi grafiniu dizainu. „Šiais metais beveik 100 studentų pasirinko grafinio dizaino studijas, tai yra apie pusė visų studentų, šiemet pradėjusių studijuoti mūsų kolegijos Dizaino fakultete. Rinktis šias studijas visų pirma skatina bendras grafinio bei komunikacijų dizaino sferų matomumas viešojoje erdvėje, jų sąryšis su populiariomis medijomis ir kartu su meno pasauliu, suteikiantis plačias saviraiškos galimybes“, – teigia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Grafinio dizaino studijų programos pirmininkas Jonas Malinauskas bei priduria, jog nemaža dalis studentų darbą randa dar nebaigę studijų.

Darbdaviai graibsto ir siūlo konkurencingus atlyginimus

 „Grafinio dizaino specialistų poreikis yra didelis: naujų darbuotojų nuolat ieško reklamos, marketingo ir komunikacijos agentūros, spaudos įmonės. Daugeliui informacinių kanalų vis labiau grimztant į skaitmeninę aplinką, sparčiai auga skaitmeninio dizaino specialistų, gebančių derinti dizainerio ir programuotojo įgūdžius, poreikis“, – teigia Jonas Malinauskas.

Pašnekovui antrina ir viena Vilniuje veikianti komunikacijos ir marketingo paslaugas teikianti agentūra. „Grafikos dizainerio paslaugų reikia nuolat – nuo maketų socialiniams tinklams sukūrimo iki reklaminių stendų, interneto svetainių, geolokacinių žaidimų ar vizualinio identiteto parengimo“, – pasakoja agentūros „Good to know“ įkūrėja Živilė Navickaitė-Babkin bei priduria, jog dizaino paslaugų poreikis toks didelis, kad norint patenkinti klientų poreikius vienu metu tenka dirbti su keliais grafikos dizaineriais. Be to, patyrę grafikos dizaineriai, gali tikėtis ir konkurencingo, siekiančio bent 1500 EUR ar didesnio atlyginimo.

Kūryba persikelia iš techninio atlikimo į darbo užduočių formulavimą

Šiuo metu tobulėjant dirbtiniam intelektui (DI) matome, kad šis gali ne tik generuoti tekstus, bet ir kurti vizualinį turinį. Tad gali kilti klausimas: ar dirbtinis intelektas nepakeis grafikos dizainerių?

Jonas Malinauskas atsakydamas į šį klausimą nuramina, jog artimiausiu laiku dirbtinis intelektas ne pakeis dizainerio kūrybą, o suteiks jai naujų galimybių: „Nesudėtingo naudojimo ir puikios meninių darbų atlikimo kokybės dėka dirbtinio intelekto naudojimu paremtos programos atveria kūrybos galimybes žymiai platesniam, nei anksčiau, žmonių ratui. Be to, itin spartus darbų atlikimas, naudojant DI, palieka menininkams žymiai daugiau laiko koncepcijų apmąstymams bei kūrybiniams eksperimentams. Kūryba dabar persikelia iš techninio atlikimo į darbo užduočių formulavimą, o tam, kad suformuluotų užduotį DI programai, dizaineris turi bent apytikriai sugalvoti būsimo kūrinio viziją – būtent tai ir yra kūrybos esmė.“

Pašnekovui antrina ir Živilė Navickaitė-Babkin – jos teigimu DI įrankiai grafiniam dizainui turi daug perspektyvos, tačiau be specialisto, gebančio tinkamai suformuluoti užduotį apsieiti negalime. Be to, pastebima, jog agentūros klientai vis dar yra labiau linkę rinktis žmogaus nei DI programų sukurtus grafikos darbus.

Pasak pašnekovų, ypač populiarios grafikos dizaino studijos paprastai apima daug veiklos sričių: tipografiką, iliustraciją, infografiką, leidybą, ikispaustuvinius procesus, vizualinę komunikaciją, firmos stilių, pakuotę, šriftą, reklamą, interneto ir kompiuterinių žaidimų dizainą. Būtent dėl veiklų kompleksiškumo, šie specialistai ypač laukiami darbo rinkoje.