Danguolė Sabienė, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė, www.voruta.lt

„Mes apleidome savo lenkus. Taip eižėja valstybė.“ Tokiu pavadinimu pasirodė LR Seimo nario Eugenijaus  Gentvilo straipsnis  „Delfi“.  Nedrįstu p. Eugenijui prieštarauti, ar su juo polemizuoti, tik noriu pasakyti gal kiek kitą nuomonę.

Esu tas žmogus, kuris visus savo sąmoningo  gyvenimo metus atidaviau švietimo sistemai. Iš jų daugiau nei pusė  atiduota Vilniaus rajonui. Buvau ten ir kai sulaukėme Nepriklausomybės. Man teko įgyvendinti Tautinės mokyklos  Koncepciją Vilniaus rajone, vykdyti švietimo reformą.

Tai buvo tiesioginio Vyriausybės valdymo  Vilniaus rajone laikotarpis. Padaryta buvo milžiniškai daug, bet ne viskas, nes tiesioginis valdymas tęsėsi per trumpai. Manau, kad gerai žinau situaciją ne iš žiniasklaidos, bet tikrovėje: kaip buvo, kaip yra… tik nežinau, kaip bus?

Mūsų lenkai supranta, kad jų Tėvynė yra Lenkija, o Lietuva tik gimtinė. Kai prieš kažkiek metų čia buvę   atvykę  prezidentas  Lechas  Valensa ir popiežius Jonas Paulius II jiems labai suprantamai išaiškino, kad jie yra lietuvių kilmės lenkai ir viską turi, tad prezidentui ir popiežiui buvo neaišku, kodėl jie nepatenkinti.

Ar tikrai mes apleidome savo lenkus? Manau, kad ne. Bet mes sudarėme jiems puikias sąlygas sueiti į getus, ar švelniau tariant į „burbulus“. Tose „burbuluose“ jie turi „savo“ teritorijas (Vilniaus ir Šalčininkų rajonai), partiją, kultūrą, švietimą (nuo ikimokyklinio  ugdymo iki aukštojo mokslo), žiniasklaidą, radiją ir televiziją, bažnyčią, gausybę visuomeninių organizacijų ir net atstovą Europos parlamente. Bet yra nepatenkinti, nes jiems kažko vis trūksta ir jie vis reikalauja iš mūsų valdžios, o valdžia dosni: ko pareikalauja, tą ir duoda vardan geresnių santykių su Lenkija. Mūsų lenkai supranta, kad jų Tėvynė yra Lenkija, o Lietuva tik gimtinė. Kai prieš kažkiek metų čia buvę   atvykę  prezidentas  Lechas  Valensa ir popiežius Jonas Paulius II jiems labai suprantamai išaiškino, kad jie yra lietuvių kilmės lenkai, ir viską turi, tad prezidentui ir popiežiui buvo neaišku, kodėl jie nepatenkinti.

Visada galvoju, kas mūsų šituos bendrapiliečius sieja su Lenkija? Čia Lietuvoje jie gyvena nuo neatmenamų laikų. Čia gimė, augo, mokėsi, kūrė šeimas, augino vaikus. Dirbo, mokėjo mokesčius, turi lietuviškus pasus, vadinasi yra Lietuvos piliečiai. Ir daugelis jų dori piliečiai, jei nesusiję su tam tikra partija. Jie puikiai išmoksta lietuvių kalbą, dalyvauja įvairių lietuviškų politinių partijų veikloje ir net aukščiausius valstybės valdymo postus užima. (E. Dobrovolska, R. Tamošunienė, R. Duchnevičius ir daugelis kitų). Tai natūralu, jei valstybėje visi piliečiai yra lygūs. Jeigu jiems netaikomos kokios nors išimtys, nesudaromos kokios nors lengvatos, ir teisės ir pareigos paskirstomos vienodai visiems. Sakau tai todėl, kad tautinių bendrijų mokykloms skiriamas didesnis finansavimas, nei lietuviškoms mokykloms, jiems yra išimtys laikant abitūros egzaminus, vertinant mokinių žinias. O kodėl?

Aišku, ne visi tėvai leido savo vaikus į lenkiškas   mokyklas. Dalis mąstančių tėvų rinkosi lietuviškas. Taip atsirado lietuviškų mokyklų milžiniškas  poreikis,  kuris iki šiol nėra tenkinamas. Vilniaus rajono savivaldybė  kaip  nesteigė  lietuviškų mokyklų, taip   ir  iki  šiol   nesteigia.

Manau, kad Lietuva praleido istorinį šansą ir ne vieną kartą, kad   būtų sutvarkytas švietimas. Lietuva šitam kraštui, kuris daugiausia metų buvo įvairių valstybių okupuotas, neturėjo ir neturi jokios strategijos, jokios vizijos. Jei jau patys nesugebam nieko sumąstyti, kaip reikia daryti, tai pasimokykim iš kitų.

Štai kaip lenkai naikino rusiškas mokyklas Vilniaus rajone: iki  1988- 89 m. m.   rajone veikė 5 rusų dėstoma  kalba mokyklos   ir rusų dėstoma kalba klasės 28 mišriose mokyklose.  2022-23 metais – 1 mokykla ir dviejose lenkų mokyklose rusiškos klasės.   Štai taip – be  triukšmo, garsių pažadų ėmė ir neliko. Metodika paprasta – neformuojamos  pirmos  rusiškos  klasės, o tik lenkiškos. Toks buvo tos partijos nurodymas mokyklų vadovams, ir taip jis buvo vykdomas, ŠMM ko gero net nieko nežinojo.

Aišku, ne visi tėvai leido savo vaikus į lenkiškas   mokyklas. Dalis mąstančių tėvų rinkosi lietuviškas. Taip atsirado lietuviškų mokyklų milžiniškas  poreikis,  kuris iki šiol nėra tenkinamas. Vilniaus rajono savivaldybė  kaip  nesteigė  lietuviškų mokyklų, taip   ir  iki  šiol   nesteigia.

Aš nežinau, ar toks kelias demokratinėje valstybėje yra teisingas? Juk Lietuva neturi tikslo nutautinti rusų, ar lenkų. Mes visi norime, kad jie būtų dori Lietuvos piliečiai, ir žinotų, kad jų Tėvynė yra Lietuva. Ar teisinga būtų naikinti rusų mokyklas? (Dabar apie tai visi diskutuoja.) Manau, kad ne.

Reikia eiti kitu keliu:

Atsisakyti bet kokių išimčių tautinių bendrijų piliečiams ir mokykloms tame tarpe. Pravesti atestaciją humanitarines disciplinas dėstančių mokytojų visoje Lietuvoje, nepriklausomai, kokioje mokykloje ir kokia kalba jie dėsto. Patikrinti jų ne tik dalykines kompetencijas, bet pilietines nuostatas,  pažiūras. Tokią pačią atestaciją pravesti mokyklų vadovams. Pagal atestacijos rezultatus netinkamus darbui nedelsiant šalinti, kol daugiau nepriviso tokių, kuriems  lietuvių kalba -šunų kalba.

Tai ar apleidome mes savo lenkus? Manau, kad ne. Jie tiesiog turi išeiti iš savo “ getų” ir tapti visaverčiais Lietuvos piliečiais, kokie dauguma jų ir yra.

NE DĖSTOMOJI KALBA FORMUOJA MOKINIŲ VERTYBINES NUOSTATAS, O MOKYTOJAI. Tačiau valstybinei kalbai turi būti prioritetas. VISI MOKINIAI, BAIGĘ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ TURI LAISVAI MOKĖTI  LIETUVIŠKAI KALBĖTI, SKAITYTI IR RAŠYTI. Todėl reikia keisti požiūrį  į šios kalbos mokymą ir mokymąsi. Gal būt ir programas keisti dar kartą. Kai visi mokėsime lietuviškai, galėsime ir apie lenkų kalbos prestižą galvoti. (Dėl pastarosios taip  labai susirūpino seimo narys). Rimtesnį dėmesį reikėtų skirti savivaldybių švietimo padalinių vadovams ir specialistams. Nuolat rūpintis jų kokybiška kvalifikacija.  ŠMSM turėtų reikalauti, kad savivaldybės atsakytų už mokyklų veiklą, žinotų padėtį savo mokyklose, tikrintų mokytojų veiklą ir jiems padėtų, jei to reikia. Dabar mokytojo kompetenciją ir visą jo veiklą tikrina mokiniai ir jų tėvai. Paradoksas. Todėl kalbėti apie mokytojo prestižą kol kas nerealu.

Atėjo laikas grąžinti mokyklos depolitizaciją, kokia buvo ministro D. Kuolio laikais. Mokykla turi vykdyti VALSTYBINĘ  o  ne kokios nors vienos partijos, švietimo politiką.

Tai ar apleidome mes savo lenkus?

Manau, kad ne. Jie tiesiog turi išeiti iš savo “ getų” ir tapti visaverčiais Lietuvos piliečiais, kokie dauguma jų ir yra.

Naikinti mokyklų nereikia, reikia naikinti privilegijas tautinių bendrijų mokykloms, nes jos jau prarado savo aktualumą.

Iš mokyklų vadovų  reikalauti atsakomybės už darbo kokybę.