Svetainės https://4procentai.lt ekrano nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Ar sutinkate dalį savo pinigėlių skirti gynybai? Žinau, klausimas nėra malonus, nes iš kai kurių kišenių gali ištraukti paskutinius centus. Bet, kaip sakoma, sveikata ar net gyvybė brangiau. Rusijos karas prieš Ukrainą tai įrodė milijoną kartų.

Kaip toje Arvydo Vilčinsko dainoje: „O aš labai vėluoju…“ Mes smarkiai vėluojame stiprindami savo gynybą. Reikėjo paskubėti jau tada, 2014 metais, kai rusų separatistai užėmė dvi Ukrainos sritis ir aneksavo Krymą. Tuomet daug kas spėjo, kad Putinas nesustos: perimdamas Rusijos valdovo postą 2000-aisiais jis žadėjo atkurti sovietinę imperiją su visais buvusiais SSRS pakraščiais. Dabar jis žada naują puolimą gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, o Maskvos planuose – Moldova, Baltijos šalys ir t.t.

Štai kodėl Lietuvos verslininkai ragina politikus kuo skubiau didinti mokesčius ir surinktą sumą skirti gynybai. Antai Lietuvos startuoliai su verslo organizacijomis pradėjo iniciatyvą „4 procentai“ – skirti 4 proc. nuo BVP gynybos finansavimui. Šiemet jis sudarys 2,75 proc., bet to maža. Antai, lenkai skiria 4 proc., ir mes stebime, kokią galingą ginkluotę jie perka iš Vakarų. Atrodo, tuo tikslu, t.y. siekdami sukaupti lėšų, nuo balandžio 1 d. Lenkija atsisakė nuolaidų pagrindiniams maisto produktams. Manoma, kad būtent dėl to vyriausybė skatina lenkų ūkininkus tęsti protestus prieš Ukrainos, o dabar ir prieš Rusijos bei Baltarusijos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų įvežimą.

O ką mes? Krašto apsaugos ministerijos tinklapis rodo, kad 2023 m. asignavimai gynybai išaugo 352,8 mln. Eur arba beveik 22 proc., lyginant su ankstesniais metais. Šiuo metu siekiama išlaikyti 2,52 proc. BVP lygį, tačiau šių metų planuose – 2,77 proc. ar net iki 3 proc.

Finansų ministerijoje planai kuriami iš lėto, o Seimas per didžiąsias šventes randa laiko tik iškilmėms. Ministerija siūlo keturis pagrindinius asignavimų didinimo variantus: kelti PVM tarifą, didinti pelno mokestį, naikinti lengvatas, pratęsti bankų solidarumo įnašą, dalintis su savivaldybėmis ir t.t. Verslininkai sutinka svarstyti mokesčių proporcijas, profsąjungos pasisako prieš PVM didinimą, savivaldybės dvejoja savo įnašais…

O čia dar vadinama „Anušausko byla“, kai dabar jau buvęs ministras leptelėjo apie bandymus daryti poveikį KAM viešiesiems pirkimams. Politikai įsižeidė, premjerė „nieko nežinojo“, prezidentas mėgino skubiai ministrus pakeisti, tačiau skandalas smarkiai paveikė žmonių nuotaikas – skirti ar ne savo pinigų krašto apsaugai? Kartu su šia abejone ateina kita: o ar nebus ir toliau lėšos švaistomos?

Žibalo į ugnį įpylė opozicinės partijos, kurios svarstymo įkarštyje pasitraukė iš dar 2022 m. liepą pasirašyto susitarimo dėl gynybos įsipareigojimų. Jos žaidžia populistinius žaidimus artėjančių trejų rinkimų akivaizdoje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio viražai apskritai verčia iš koto… Štai „Respublika“ puolė piktintis, kad net 57 proc. apklaustųjų sutinka gynybai skirti nors ir 4 proc. nuo BVP. Ar tuomet, rašo ji, nepaliksime nuskurdusio švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros? Anot leidinio, tuomet didžiulės įmonės užkraus papildomą mokestį savo klientams, kurie pinigus neš gynybai per padidintą PVM.

Kaip sakoma, norėdamas mušti ir lazdą rasi. Nuo seno reikia skirti prioritetus. Šiandien – tai mūsų gynyba, nacionalinis saugumas, karinis pajėgumas. O vis dėl to, drįstu tvirtinti, antraeiliai – švietimas, kultūra, menas. Jeigu ateis Putinas, subyrės viskas, netgi žmonių sveikata ir pati valstybė. Todėl postringavimai, esą nauja „Go Vilnius“ reklaminė kampanija ir apie sostinę sukurtas pusę milijono eurų kainavęs filmukas yra nacionalinė vertybė (pritrauks turistus, neš pelną, skatins investicijas), tėra nesiorientavimas laikmetyje.

Beje, ne tik Lietuva, o kone visas pasaulis užsideda lyg arklio akidangčius, kad nematytų, kas vyksta aplinkui ir nesibaidytų. Štai Amerikos Kongresas po visų atostogų šią savaitę renkasi į pavasario sesiją ir, jei Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Mike‘as Johnsonas susimylės (jis ištikimai klauso D. Trumpo), pateiks balsavimui 60 mlrd. dolerių paramos Ukrainai paketą. Juokinga: jei jis ir įvyks, pirmininkas iš klausos nustatys, kurių balsų daugiau… Tikėkimės, kad 52-jų politiko, konstitucinės teisės specialisto klausa puiki, tik kažin, ko jis labiau klausys. Klausimas, ypač svarbus Ukrainai, bus sprendžiamas jau šią savaitę. Bet gali būti, kad balsavimas vėl bus atidėtas. Arba numatytas kitas variantas: Ukrainai bus suteiktas kreditas.

Nors, kaip sakoma, visas pasaulis nesusiveda į šį laukiamą Kongreso sprendimą, Ukraina ir Lietuva turi veikti savo protu. O jis sako, kad niekas nepasirūpins tavimi kaip tik pats. Net NATO, garsiai kartojanti (o mes – pavymui) kaip mantrą 5-ąjį įstatų straipsnį.

Tai kaip – skirsite iš savo kišenės šalies gynybai, tai yra, savo paties saugumui?