Socialinių tinklų nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Rusija nuduoda, kad Vakarų sankcijos, karas Ukrainoje ir apskritai pasaulio ekonomikos nuosmukis jai žalos nedaro, tačiau yra kitaip: milijardinės išlaidos agresijai prieš Ukrainą, nors ir gana švelnios, bet efektyvios sankcijos, pajamų už energijos išteklius mažėjimas, darbo jėgos trūkumas Maskvą vis labiau stumia į recesiją.

Štai dar vienas finansinės panikos faktas: Rusijos centrinis bankas rugpjūčio 15 d. rytą pranešė didinąs palūkanų normą net 3,5 proc. – nuo 8,5 iki 12 proc. Tai reiškia, kad gyventojams pabrangs kreditai, ir ekonomika ims buksuoti. Kaip praneša Bloomberg, šios drastiškos priemonės privertė imtis staiga ėmęs kristi rublio kursas: dar šio sprendimo išvakarėse jis siekė daugiau kaip 100 rublių už JAV dolerį ir 110 rublių už eurą. Tiesa, 15-osios dienos vakare doleris biržoje kainavo jau 92 rublius, o euras – 103. Ir vėlgi, laikraščio „Kommersant“ pranešimu, prekybos pabaigoje rublis vėl nusileido atitinkamai iki 99 ir 106 žymos.

Vadinasi, dirbtinis palūkanų didinimas problemos neišsprendžia. Ekonomistai tvirtina, kad Rusijai gresia rublio devalvavimas, t.y. nuvertinimas, prispausdinant daug banknotų. Juk nuo metų pradžios rublis nusmuko apie 30 proc.

Kadangi centriniam bankui nepavyksta sustiprinti rublio, rugpjūčio 16-osios rytą pasirodė pranešimas, kad Rusijos valdžia iš dalies atgaivins kapitalo judėjimo kontrolę. Tai reiškia, kad įmonės priverstinai turės parduoti iš eksporto uždirbtą užsienio valiutos dalį pagal banko nustatytą kursą. Kitaip sakant, Rusijos ekonomika neteks dalies pajamų, kuri turbūt nueis kariuomenei finansuoti.

Bloomberg primena, kad tokie pasiūlymai nuskambėjo vos tik Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą – 2022 m. vasario 28 d., tačiau Kremlius manė, kad rusai išsigelbės parduodami daugiau energijos išteklių. Čia koją pakišo Vakarų valstybių, taip pat ir Lietuvos ryžtingas atsakas: jos jei ne visiškai atsisakė, tai bent iš esmės sumažino kuro importą iš Rusijos. Tai, kad Kinija ir kitos Azijos valstybės šiuos pirkimus padidino, vėlgi didelio džiaugsmo Maskvai neteikė, nes naftą ir dujas jos perka kur kas mažesnėmis kainomis negu Vakarai. Be to per šį mėnesį naftos tiekimas pasaulinei rinkai buvo sumažintas 500 tūkst. barelių per parą, dėl sankcijų jos pardavimas vyksta rubliais, todėl Rusijos pajamos užsienio valiuta krito.

Bet „gyvenimiška“ gręsiančios devalvacijos priežastis labai aiški: auganti infliacija. Jeigu rublio nuokrytis dar ne toks pavojingas, tai jo nuvertėjimą keliantis kainų augimas smūgiuoja skaudžiai. Bloomberg ekonomistas Rusijai Aleksandras Isakovas teigia, kad metinė infliacija siekia 7,6 proc., nors centrinis bankas norėtų ją sumažinti bent iki 4 proc. Ypač ją skatina importo sumažėjimas bei investicinės aplinkos pablogėjimas.

Kremlius aiškiai nervinasi ir ieško kaltų. Antai, net televizinis Putino ruporas Vladimiras Solovjovas apkaltino centrinio banko vadovę Elvirą Nabiuliną jos paaiškinimų stoka, „kodėl rublio kursas taip šuoliuoja, kad iš mūsų net visas užsienis juokiasi“. Dūmoje taip pat kyla susierzinimas: deputatai ir senatoriai reikalauja sprendimų, nes rublio kursas atsiliepia „socialiniam mūsų piliečių gyvenimui“.

Kur gi ne! Nors Putinas kalba apie ekonomikos augimą (ministras pirmininkas Michailas Mišustinas tvirtino, kad per I pusmetį ji ūgtelėjo 1,5 proc., o vien per II ketvirtį – 4,6 proc.), nuolatinis savanorių poreikis karui (Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo numatoma šaukiamąjį amžių pdidinti iki 30 metų), draudimas vyrams išvykti iš šalies gavus elektroninį pranešimą apie karinę tarnybą taip pat skaudžiai atsiliepia Rusijos ūkiui ir jos žmonėms.

Tokiame pilkame fone Putinas visus bando nuteikti optimistiškai. Antai jis pranešė, kad nuo rugsėjo pirmosios išaugs pensijos. Tiesa, jos 7567 rubliais (arba maždaug 75 eurais) jos padidės ne visiems, o pernai dirbusiems 80-mečiams pensininkams ir invalidams. Kiek tokių, yra, nepranešama. Beje, jos dydį galės reguliuoti regioninė valdžia…

Taigi, Vakarų sankcijos nors ir nėra tokios veiksmingos kaip laukta, pamažu įpučia Rusijos gyventojų nepasitenkinimo žaizdrą. Ir nors Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas “The New York Times” žurnalistus tikino, kad jo šeimininkas 2024 m. prezidento rinkimus laimės su 90 proc. balsų, didysis Rusijos ekonomikos ir politikos reguliatorius RUBLIS dar tars savo svarų žodį…