Česlovas Iškauskas. Asmeninio albumo nuotr.

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt

Nušniokštė nugriaudėjo protestų banga Jungtinėse Valstijose, virtusi prievarta ir smurtu. ji lyg gūdus aidas nusirito per visą pasaulį, neaplenkdama net Vilniaus. Paskui atsirado kiti mitingai ir eisenos – ginančios policiją ir jos veiksmus, raginančios nemažinti jos finansavimo. Pasaulis šurmuliuoja, laikinai užmiršęs pandemiją.

Žmogiškai viskas suprantama: per neatsargumą Mineapolio policininkas nutraukė neginkluoto juodaodžio George’o Floydo gyvybės siūlą. Jis ir kartu dirbusi bei pasyviai viską stebėjusi komanda jau nubausti. Reformuojama visa JAV federalinė policija, kai kuriose valstijose jos valdymą perima gubernatoriai. D. Trumpas pagrasino smurtą pažaboti jėga, tačiau kariuomenės panaudoti nesiryžo: mat, lapkritį vyks prezidento rinkimai…

Tačiau grandininė reakcija prasidėjo: minios juodaodžių ir šiaip daugiausiai jaunų žmonių pakilo į kovą prieš rasizmą. Per susidūrimus nukentėjo amžiais stovėję paminklai, ypač tie, kurie pastatyti vadinamiems kolonizatoriams. Bostone nupjauta galva ir Amerikos atradėjo Kristupui Kolumbo statulai. Jis yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš abiejų Amerikų vietos gyventojus. (Beje, esame rašę apie tariamą Kolumbo lietuvišką kilmę, tad kai kurie internautai juokavo, kad taip Amerika įžeidžia Lietuvą).

Iš pirmo žvilgsnio, kova prieš rasizmą yra realios demokratijos išraiška. Bet dabartiniai įvykiai Jungtinėse Valstijose nė kiek neprimena Martino Liuterio Kingo laikų, kai šis amerikiečių juodaodis dvasininkas buvo nužudytas 1968 m. balandžio 4 d. už afroamerikiečių pilietinių teisių gynimą. Keliaudamas po Ameriką jis sakė kalbas, skatinančias be smurto ir jėgos protestuoti prieš nelygybę amerikiečių visuomenėje. Šio antirasinio pakilimo rezultatas – didžiulis smūgis šimtmečius kerojusiam rasizmui JAV.

Dabar gi kilusį smurtą po juodaždžio nužudymo apžvalgininkai vadina neadekvačiu. Dar daugiau: juo pasinaudoja tokios organizacijos, kurias D. Trumpas tiesiai vadina teroristais, smurtininkais, o Didžiosios Britanijos ministras Borisas Johnsonas – ekstremistais. Jis ypač pasipiktino garsios Winstono Churchillio statulos subjaurojimu.

Birželio 7-ąją, penktadienį, Vilniuje buvo organizuota eisena, palaikanti protestus JAV ir siūlanti atkreipti dėmesį į rasizmo problemas pasaulyje. Apie tūkstantį jaunuolių žygiavo Vilniaus gatvėmis iki JAV ambasados Akmenų gatvėje, reikalaudami teisingumo. Tuo pat metu prie šios ambasados vyko prezidentą D. Trumpą palaikantis protestas pavadinimu „NE Antifos ir Sorošo riaušių organizavimams“. Neapsieita be smurto: vienas akciją remiančio „Black lives matter“  judėjimo dalyvis, kaip vėliau paaiškėjo, lietuvės ir karibiečio sūnus, Lietuvos pilietis, puolė kumščiais auklėti oponentą, taip provokuodamas rimtesnį susidūrimą. Pradėtas teisminis tyrimas.

Kas gi ta „Antifa“, kuri ir organuozuoja panašius protestus? Apžvalgininklas Vidas Rachlevičius tvirtina, kad tai JAV teroristine laikoma radikali kairiųjų organizacija, kurios herbe puikuojasi raudonos vėliavos, kūjai ir pjautuvai. „Raudonasis gaivalas sugrįžo“, – taip savo straipsnį pavadino šis Londone gyvenantis žurnalistas. Tai, kad jos skelbimas surengti mitingą būtent birželio 3 d., kai prieš 32-jus metus buvo įkurtas Sąjūdis, jis vadina šventvagyste. Prisidengdami kova su rasizmu, šie naujųjų amžių raudonieji ragina pakeisti Vakarų santvarką bolševikine, įteisinti smurtą ir anarchiją.

Chaoso organizatorių atsirado ir Lietuvoje. „Protestavęs jaunimėlis – tai jau po Nepriklausomybės gimusi karta, todėl jam skirti labai konkretūs ir tiksliniai smegenų plovimo įrankiai. Pastebėjote – Katedros aikštėje nebuvo vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar prisimena Sąjūdžio mitingus ir jų dvasią,“ – rašo V. Rachlevičius. Keista, kad eitynėse dalyvavo ir keli Seimo nariai konservatoriai, dažnai šaukiantys apie grėsmę iš Rusijos. Bet juk ši vadinamo „antifašizmo“ banga atplūdo iš Vakarų…

Negaliu nepastebėti, kad šis komunistinis gaivalas atsirito iki Vilniaus prieš kitas atmintinas metines: birželio 14 – ąją pažymime Gedulo ir vilties dieną, t.y. 79 metus, kai vien iš Lietuvos buvo deportuota 17500 žmonių, o iš viso – apie 130 tūkst. Lietuvoje atsakomybė už operacijos sėkmę buvo priskirta Antano Sniečkaus vadovaujamam LKP (b) centro komitetui. Tai jis su Justu Paleckiu tvirtindavo tremtinių sąrašus. Negi dabartinius protestus apsisukę Vakaruose rengia jų palikuonys?