Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Iš visų pusių puolamas NATO blokas nutarė veikti: balandžio 8 – 12 d. aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte lankysis Vašingtone, kur susitiks su aukštais JAV atstovais ir, žinoma, Donaldu Trumpu bei Marku Rubio ir Pete‘u Hegsethu. Be to svečias pasakys kalbą R. Reagano prezidentinio fondo institute (Ronald Reagan Presidential Foundation Institute) bei 10 – 12 d. dalyvaus Bilderbergo klubo (Bilderberg Club) susitikime.

Pokalbiai Baltuosiuose rūmuose bus sunkūs. Juk D. Trumpas pagrasino pasitrauksiąs iš aljanso, nes sąjungininkų „nebuvo šalia“, kai JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną. Dabar JAV prezidentas pataria europiečiams patiems rūpintis, kad būtų atidarytas Hormuzo sąsiauris. Valstybės sekretorius M. Rubio pridūrė, kad JAV dalyvavimas NATO bus peržiūrėtas po karo Irane. Esą, Vašingtonas visada padėjo aljansui ir jo sąjungininkei Ukrainai, bet Kyjivas niekada nebuvo JAV atsakomybės zonoje, o tik kaip išbandymas. D. Trumpas sakė, kad NATO laiko „popieriniu tigru“, ir apie tai puikiai žino Putinas. Vašingtonas pasipiktino kai kuriomis Europos šalimis, kurios nesutiko palaikyti JAV avantiūros – Ispanija, Italija, net Lenkija, kuri nesutiko perdislokuoti savo raketų sistemas „Patriot“ į Artimuosius Rytus. O Vokietija rėžė tiesiai šviesiai: tai ne mūsų karas…

Kitą erzelį sukėlė buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris savo memuaruose, paskelbtuose leidinyje „Baltic Sentinel“, prisiminė, jog kažkada Maskvos pasiūlymu Baltijos šalys buvo laikomos buferine zona. 2021 m. susitikime su S. Lavrovu J. Stoltenbergas pateikė tokį pasiūlymą, bet Maskva nesutiko. Taip trys Baltijos šalys galėjo tapti konfliktine zona tarp ir Rusijos, o tai reikštų svarbių aljanso pozicijų Rytuose praradimą.

Kiek ši versija tikra, nežino niekas. Todėl apžvalgininkai linkę nepervertinti buvusio genseko prisiminimų, juo labiau, kad jis remiasi savo tėvo Thorvaldo Stoltenbergo (1931–2018) – buvusio Norvegijos užsienio reikalų ministro, dar Šaltojo karo laikais pasisakiusio už glaudžius ryšius su Maskva, patyrimu. Kaip sako, obuolys nuo obels netoli nuriedėjo…

Grįžtant prie NATO ir Vašingtono santykių, Briuselio pasyvumas dabar duoda savo karčių vaisių. Niekas nesako, kad NATO žemai lenktųsi prieš D. Trumpą ir skubėtų padėti kare su Iranu, tačiau Europos šalių lyderių pasisakymai iš tikrųjų sukėlė didžiulį Vašingtono susierzinimą. O tai kenkia mūsų visų saugumui, taip pat Lietuvos, kuri dabar nežino, ką pasirinkti: JAV, Briuselį ar vykdyti izoliacinę savo užsienio politiką. Jeigu JAV pasitrauks iš Europos, Putino uoslė užuos galimybę žengti toliau už Ukrainos sienų…

M. Rutte‘s vizitas už Atlanto yra nemalonus, bet juk ne visi pūvantys vaisiai būna malonaus kvapo…