Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Ar esate ką nors girdėję apie rudą dryžuotą katiną Mostiką? Nesuklydote: gyvūnėlio vardas kilęs iš rusiško „мост“ – tiltas. Jis atsirado Krymo tilto statybvietėje 2015 metais, o 2018-ųjų gegužės 15 d., kai automobilių tiltas buvo atidarytas (ceremonijoje dalyvavo pats Putinas), Mostiką pirmą paleido žengti juo link Krymo…

Žinoma, rusų propagandistai katino įvaizdį išnaudojo dėl atrakcijos, neva štai su kokiu entuziazmu ir lengvu sąmoju žemyninė Rusija buvo sujungta su aneksuotu pusiasaliu, ir dabar Ukraina verks graudžiomis ašaromis. Dar didesnę reikšmę 19 km ilgio geležinkelio (ši atkarpa oficialiai pradėta eksploatuoti po pusantrų metų) ir automobilių tiltas įgijo po to, kai Rusija pernai vasarį pradėjo karą prieš Ukrainą ir okupavo visą pietrytinį pakraštį iki Mariupolio, bet dėl karo veiksmų patekti sausuma į Krymą buvo neįmanoma.

Pasirodo, džiaugtis ir pokštauti apie katiną buvo per anksti. Krymo (arba Kerčės) tiltas patiria tokį likimą, kaip ir garsioji Gyvačių sala.

Bet pradžioje šiek tiek istorijos. Sujungti Kerčę su Tamanės pusiasaliu svajota dar nuo XX a. pradžios. Tik 1943 m. regioną užėmę vokiečiai per sąsiaurį nutiesė lynų kelią ir pradėjo statyti dviejų transporto rūšių tiltą. Tiesa, netrukus naciams teko nešdintis, ir tiltas buvo susprogdintas. Dar nesibaigus karui, pasinaudoję vokiečių paliktomis statybinėmis medžiagomis, sovietai nutiesė 4,5 km ilgio geležinkelį, bet tiltas buvo toks nevykęs, kad 1945 m. vasarį iš Azovo jūros vėjo genami ledai jį negailestingai sulaužė. Po poros metų pradėtas naujas tilto projektas, bet 1950 m. statybos nutrauktos ir imtasi perkėlos konstravimo. Panašūs bandymai buvo ir 1970 m., ir 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau milijonai rublių buvo iššvaistyta, o tiltas dėl jau tada tarp Ukrainos, Krymo administracijos ir Maskvos atsiradusios politinės trinties bei nepasitikėjimo neleido darbų net pradėti. Gražios kalbos, kad tiltas įsijungtų į žiedinį kelią aplink Krymo pusiasalį ir taptų tarsi Šilko kelio tęsiniu, ir liko kalbomis…

Realiausi svarstymai Ukrainos vyriausybėje pradėti 2006 metais, kai Kijevas rimtai rūpinosi Krymo infrastruktūros plėtra. Mat, turizmas davė daug įplaukų į respublikos biudžetą. Bet tuometiniai broliškų slavų valstybių vadovai – Viktoras Janukovyčius ir Dmitrijus Medvedevas – teįstengė patvirtinti tarptautinį projektą – 2016 – 2030 m. pastatyti tiltą. Susitarimas buvo patvirtintas 2014 m. sausį, o jau kovą Maskva apgavo Kijevą ir aneksavo Krymą. Kilo karas su separatinėmis respublikomis, tad apie kokias nors bendras statybas nebuvo ir kalbos…

Luhansko ir Donecko sričių pasisavinimas Rusijai neatvėrė kelio į pusiasalį. Kijevas naudojo visus būdus, kad susilpnintų okupantų ryšius su Krymu. Tolesnę – po 2022 m. vasario 24-osios – istoriją mes jau žinome…

Taigi, Krymo tilto nesėkmių ruožas tęsiasi. 2018 m. rugsėjį audra nutraukė plaukiojančio krano inkarą ir šis pažeidė tilto apsauginį užtvarą. Maždaug po mėnesio statant geležinkelio atšaką viena iš atramų nuo domkrato nukrito į jūros seklumą. Po metų tunelyje prie įvažiavimo į tilto estakadą nuslinko šlaitas, žuvo darbininkas. Visa tai, kaip sakoma, atsitiktinumai. O štai 2022 m. spalio 8 d. rytą sprogimo metu užsidegė keletas cisternų su kuru, ir tai mėnesiui sustabdė susisiekimą geležinkeliu. Po 9 mėnesių, liepos 17 d. apie 3 val. nakties – antras sprogimas. Automobilių kelio pusėje nuo atramos nuslydo visas kelio segmentas, žuvo du automobiliu važiavę tėvai, sužeista jų 14 metų duktė.

Šį kartą tapo aišku, kad neapsieita be užsienio pagalbos ukrainiečiams. Štai ką apie bepiločio hidrodrono („vandens motociklo“), pažeidusio 145-ąją atramą, rašo britų jūrų laivyno portalas „Navy Lookout“. Kijevas seniai pripažįsta, kad iš Jungtinės Karalystės įsigyja bepiločius jūrų dronus, juos modifikuoja ir pritaiko atakoms prieš vandens taikinius. Juos užpelenguoti gana sunku, nes skrieja dideliu kelių šimtų kilometrų per valandą greičiu, o iš vandens kyšo tik dvi taikinio kameros ir greitašaudė patranka. Toks dronas taip pat gali gabenti sprogmenis. Jeigu šį kartą tai buvo ne dronas – kamikadzė (rusų specialistai sako, kad rado hidrodrono dalių), tai iš Odesos iki Kerčės ir atgal tėra 600 km, o jo kuro atsargų pakanka 800 km. Vadinasi, aparatui būtų pakakę jėgos dar ir sugrįžti…

Telegram kanalas „Mash“ tvirtina, kad toks hidrociklas, skriejantis apie 200 km per valandą, birželio 16 d. bandė atakuoti Sevastopolį, bet buvo numuštas. Tai pirmas tokio efektyvaus drono panaudojimas. Pernai spalio 8 d., kaip vėliau tvirtino Rusijos FST, sprogmenys į sunkvežimį buvo atgabentos per agentą: bomba iš Odesos pateko į Bulgariją, iš ten – į Armėniją, po to ją pervežė į Rusiją ir pakrovė į Kryman važiuojančią „furą“. Šį kartą veikta pažangesniais metodais, nuo kurių apsisaugoti net gerai saugomose Krymo tilto prieigose nėra lengva.

Britų interneto leidinys vėl primena istoriją – Antrąjį pasaulinį karą. 1943 m. balandį Vokietijos karinės jūrų pajėgos (Kriegsmarine) Suomių įlankoje tarp Nargeno (Naisaaro) ir Porkalos salų 60 metrų  gylyje buvo ištiesti 55 km ilgio metaliniai tinklai prieš povandeninius laivus. Juose buvo įmontuota du šimtai giluminių bombų. Bet Krymo tilto ilgis – 19 km, o Kerčės sąsiaurio plotis triskart mažesnis negu Suomių įlankos, be to tiltas eina sekluma, tad, daro išvadą britų ekspertai, ukrainiečių specialistams nėra sunku dar ne kartą pakartoti panašius išpuolius…

Šiame komentare mes nesvarstome politinių pastarosios atakos aplinkybių ir padarinių, o tik pabrėžiame, kaip rusams vis sunkiau apginti okupuotas Ukrainos teritorijas. Todėl Kijevas nebe pagrindo teigia, kad Krymo išvadavimas ne už kalnų. Išpuoliai prieš Krymo tiltą – tik preliudija. O kol kas – iš jo poilsio zonų paniškai bėga rusų turistai, į tūkstantines eiles sustoję čia vykstantys rusai suka atgal namo, o jiems pasiūlytas sausumos maršrutas – 389 km kelio pro Džanchojų, Mariupolį ir Berdianską – taip pat nežavi: čia juk eina fronto linija…

Vienu žodžiu, drebėkit, okupantai!

lenta.ru nuotr.