Sprogusios raketos fragmentas. Lietuvos ambasados Ukrainoje nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Guodimasis, kad Lietuvą ir Ukrainą skiria maždaug 650 km atstumas, ir rusų bombos mūsų nepasieks, vertas tokių pat naivių vilčių, kokias puoselėjome artėjant plataus masto Rusijos intervencijai į Ukrainą prieš puspenktų metų. Iš tiesų, karas Lietuvą jau pasiekė: naktį į šeštadienį Rusijai balistinėmis raketomis smogus Kyjivui, buvo apgadintas ir Lietuvos ambasados pastatas. Turint galvoje, kad ambasadų teritorijos priklauso reziduojančiai valstybei, Putino agresija tiesiogiai palietė ir Lietuvą.

Niekas nenukentėjo. Naktį patalpose buvo tik budintysis. Nemažos žalos padaryta pastatui ir jį supančiai aplinkai. O štai mieste nuo Rusijos smūgių žuvo keliolika žmonių, keliasdešimt buvo sužeista. Išsikvietusi Rusijos ambasados atstovą Lietuva įteikė griežtą notą.

Matydamas Vašingtono blaškymąsi Putinas tampa vis įžūlesnis. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad po dar vienos masinės naktinės Rusijos atakos šalyje beveik išseko turimos „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtos perėmimo raketos.

Per tą naktį Rusija paleido 35 raketas, tarp jų – 27 balistines, taip pat 185 įvairių tipų kovinius dronus, o Kyjivas sugebėjo numušti tik vieną raketą. Viena vertus, toks pareiškimas rodo ukrainiečių jėgų išsekimą, o tai drąsina Maskvą, iš kitos pusės, jis apeliuoja į JAV, kad šios skirtų daugiau reikalingos oro gynybos įrangos.

Tuo metu Donaldas Trumpas vėl pasisuko 180 laipsnių kampu: prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete V. Zelenskiui tarsi pažadėjo priimti sprendimą dėl licencijos Kyjivui gaminti „Patriot“ raketas suteikimo, dabar teigia, jog „nėra tikras, ar tai reikėtų daryti“, nes, esą, „jie gali panaudoti jas prieš jus“. Sveiku protu sunkiai suvokiama, kad Kyjivui perduotos raketos kada nors būtų nukreiptos į Vašingtoną… Bet čia juk D. Trumpas!

Po minėto naktinio incidento Baltijos šalys vėl sujudo. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje toliau tvirtinamas rytinės sienos apsaugos ruožas. Bet, kaip paprastai atsitinka, projektas įgyvendinamas vangiai ir kelia daug klausimų. Estų žurnalistas Kauras Maranas lyg ir šaiposi: Latvija investuoja į „drakonų dantis“, Estija pastatė bunkerius, o lietuviai tikisi atkurti pelkes ir miškus, kurie sutrukdytų priešo technikos judėjimui. Šiaip jau brandus miškas užauga per kokią 100 metų, pelkės irgi neatsiranda per dešimtmetį, nebent bus rausiami gilūs ir platūs kanalai bei grioviai. Nereikia būti karo specialistu, kad suvoktum, jog dabar tankais ar kitomis kovos mašinomis į ataką beveik nesiveržiama…

Esu jau rašęs, kad dėl Ukrainos pergalių fronte nereikia puoselėti nepagrįstų iliuzijų ir pulti į euforiją. Taip, kaip pripažino ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Ukrainos smūgiai Rusijai pakeitė karo dinamiką, tad yra galimybė artimiausioje ateityje surengti naujas taikos derybas. D. Trumpas sako., kad jos bus atnaujintos „artimiausiomis savaitėmis“. M. Rubio taip pat sakė, kad JAV prezidentas yra „vienintelis lyderis pasaulyje, galintis priversti Rusiją ir Ukrainą sėsti prie derybų stalo“. Bet būtent priversti net neketina.

D. Trumpas suabejojo ne tik raketų sistemų „Patriot“ licencijos suteikimui Kyjivui, bet ir viso vadinamojo „Geležinio kupolo“ perdavimui. Esą tai užginčijo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, įtikinęs Baltųjų rūmų šeimininką, kad Artimuosiuose Rytuose kupolas reikalingesnis. Kaip pranešė leidinys „Politico“, Pentagonas taip pat atsisako vadovavimo Vokietijoje prieš dvejus metus įsikūrusiai NATO būstinei arba Saugumo pagalbos Ukrainai grupei (SAG-U), kuri koordinuoja karinę paramą Ukrainai.

Taigi, Vašingtono pareigūnų žodžiai apie norą užbaigti karą Ukrainoje, atrodo, tėra pigi retorika. Jeigu D. Trumpas išsisuks nuo JAV Senate rengiamo sankcijų Rusijai paketo (jis siekia prie jų pridėti ir Iraną), tuomet drąsiai galima bus sakyti: skęstančiųjų gelbėjimas jų pačių reikalas…

Briuselio elitas rugpjūtį atostogauja. ES ir NATO viršūnėlei po sunkių darbų reikia atsipūsti. Baltieji rūmai, gražiai pagerbę mirusio senatoriaus Lindsey Grahamo atminimą ir maloniai pabendravę bei pažadais užpylę čia viešėjusį V. Zelenskį, taip pat pasitraukė poilsio į savo vilas.

Ukraina liko kautis viena. Viena už visus, už visą Europą. Kraujuojančio agresyvaus slibino galvos lekia viena po kitos, bet ir atauga naujos. Mums beliko tuščios viltys, kad nelikus Putino arba sukilus visiems rusams, karas nuščius, ir jo iniciatoriai bus pakarti Raudonojoje aikštėje. Jūs tuo tikite?

Lietuva taip pat yra įsitempusi. Juk karas atėjo ir į jos teritoriją, nors ir nutolusią už tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus. Kiti sako, kad mes kariaujame jau nuo 2014 metų. Profesorius Vytautas Landsbergis Medininkų žudynių 35-ųjų metinių minėjime pakartojo: karas kiekvieno sąmonėje jau prasidėjo, tad svarbu, kad joje neįvyktų kapituliacija, išdavystė, suniekšėjimas.