Česlovas Iškauskas. Bideno šaknys gali driektis į LDK?

Česlovas Iškauskas. Bideno šaknys gali driektis į LDK?

Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.delfi.lt

80-metis 46-asis Jungtinių Valstijų prezidentas ir antras katalikų tikėjimo prezidentas JAV istorijoje Joe Bidenas (visas angliškas vardas – Joseph Robinette „Joe“ Biden Jr.) neseniai buvo atvykęs trijų dienų vizito į Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialioje ceremonijoje, pažymėjusioje ketvirtį amžiaus nuo taikos susitarimo dėl Šiaurės Airijos, bet ir aplankė savo protėvių gimtąsias vietas.

Amerikietis demokratas neslepia savo airiškų šaknų. Jo seneliai kartu su tūkstančiais airių XIX a. pabėgo nuo bado britų valdymo laikais. Šiuo metu JAV yra apie 30 milijonų airių kilmės gyventojų. Biografai primena, kad J. Bideno proprosenelis Edwardas Blewittas (1795–1872) buvo žvejys ir gyveno Balinoje, Mėjo grafystėje. 1850 m. su šeima pasiekė Ameriką ir apsigyveno Skrentone (Pensilvanija). J. Bideno senelė Geraldin Blewitt gimė 1886 m. Bet yra ir kitų Amerikos prezidento kilmės versijų, tiesa, tolimų, ginčytinų, bet įtikinamų.

Lietuviai susipynę su Riurikais

Taigi, 2021-ųjų sausio pabaigoje Ukrainos leidinys „Istoričeskaja pravda“, remdamasis autoritetingu Prancūzijos genealogijos tyrinėtojų portalu Geneanet.org, paskelbė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas yra giminingas su senosios Rusios įkūrėjais Riurikais (Riurikaičiais). Žinoma, ši giminystė nėra tiesioginė, nes nutolusi nuo šiandienos daugiau kaip tūkstantmetį.

Iš Riurikų dinastijos išsišakojo begalė atšakų, kurios nusitęsė į Kijevo Rusią, senosios Ukrainos ir Lenkijos žemes, apėmė ištisas lenkų aristokratų gimines, net anglų karalių šeimą ir, žinoma, palietė XIII–XV-ojo amžių Mindaugo, Gedimino, Algirdo bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus. Riurikų atšakos davė pradžią daugybei bajorų giminių, kurios vėliau įsitvirtino LDK ir Rusijos politikoje. Tarp jų buvo Oginskiai, Volkonskiai, Dolgorukiai, Ostrogiškiai, Belskiai, Šuiskiai ir kt. Prancūzų mokslininkai vien tik nuo XIV a. vidurio priskaičiavo 19 didikų šeimų ir jų atšakų – iki pat Jozepho Robinetto Bideno giminės.

Bet apie viską iš pradžių. Visame pasaulyje įtakingų žmonių genealoginius medžius sudarinėjanti kompanija su interneto svetaine Geneanet.org buvo įkurta 1996 m. šios srities entuziastų. Šiuo metu ja naudojasi apie 4 mln. narių, laisvai naršančių portale, kuris atskleidžia 7 mlrd. pavardžių ištakas, kilmę ir prigimtį. Daugelis tyrimų, kaip ir šis, kurį paskelbė tyrinėtojas Timas Dowlingas (Timothy Michael Dowling), sukelia tikrą sensaciją.

XIV amžiaus viduryje susidarė du konflikto centrai – Maskva ir 1323 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Vilnius. Į Lietuvos pusę stojo Maskvos taktiniai priešininkai Tverės kunigaikščiai ir Naugardo didikai, norėję likti „po Vakarų sparnu“.

Riurikų dinastija Kijevo Rusią valdė nuo IX a. iki Rusijos suvienijimo XVI a. Pati šeima kildinama iš slavų ar skandinavų (variagų, vikingų) valdovo Riuriko, suvienijusio atskiras Kijevo, Polocko, Suzdalės, Smolensko, Pereslavlio, Vladimiro, Haličo-Volynės ir kitas kunigaikštystes. Vėlyviausių laikų Riurikai siekia XVI a. pabaigą, kai 1598 m. baigėsi Rusijos caro Ivano Rūsčiojo sūnaus Fiodoro I-ojo (Ivanovičiaus) valdymas ir caro sostą užėmė Borisas Godunovas. Šių dinastijos atšakos davė pradžią daugybei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos bajorų giminių. Per dažnas dinastines santuokas jie buvo susigiminiavę su Gediminaičiais ir Jogailaičiais. Kuriuo metu ir kuri Riurikų atšaka įsipynė į Rusios ir Lietuvos kunigaikščių gimines, nėra žinoma, tačiau akivaizdu, kad XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje Europoje susidūrė dvi galingos jėgos – germanų užkariautojai, užvaldę lyvių, estų, lietuvių ir skandinavų žemes, bei slavų įtakoje buvusios Rusios, Kijevo Rusios ir rytines lenkų kunigaikštystės. Apie tai žurnale „Vokrug sveta“ 2007 m. rašė rusų istorikas, profesorius Igoris Kurukinas.

XIII a. viduryje kunigaikštis Mindaugas geležine ranka suvienijo chaotiškas lietuvių gentis, kariavusias su teutonais. Jis sulaukdavo Aleksandro Nevskio paramos. Mindaugo dėka Lietuva nepatyrė totorių jungo ir sparčiai plėtė savo teritoriją vakarinių rusiškų kunigaikštysčių (dabartinės Baltarusijos žemių) sąskaita, rašo I. Kurukinas. Po šimtmečio Gediminas ir Algirdas jau turėjo imperiją, apėmusią Polocką, Vitebską, Minską, Gardiną, Brestą, Turovą, Voluinę, Brianską ir Černygovą. 1358 m. Algirdo pasiuntiniai vokiečiams pareiškė: „Visa Rusia turi priklausyti Lietuvai.“ Šiems žodžiams sutvirtinti lietuvių kunigaikštis stojo prieš Aukso Ordą ir, sutriuškinęs totorius, beveik dviem šimtams metų prisijungė prie Lietuvos Kijevo Rusią.

XIV amžiaus viduryje susidarė du konflikto centrai – Maskva ir 1323 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Vilnius. Į Lietuvos pusę stojo Maskvos taktiniai priešininkai Tverės kunigaikščiai ir Naugardo didikai, norėję likti „po Vakarų sparnu“. Jų remiamas Algirdas 1368–1372 m. kartu su Tvere surengė tris žygius į Maskvą. Jėgos buvo apylygės, ir viskas baigėsi susitarimu „dėl įtakos sferų“. Su Dimitrijumi Donskojumi buvo sudaryta dinastijų sąjunga, grįsta tarpusavio vedybomis ir tikėjimo perėmimu. O kai Jogaila vedė lenkų karalienę Jadvygą, ir beveik per tris šimtmečius ši sąjunga dar labiau išsiplėtė.

Visas šis bendros istorijos tarpsnis perša prielaidą, kad dar iki LDK geriausių laikų ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atsiradimo, kai 1569 m. buvo pasirašyta Liublino unija, slavų ir lietuvių dinastiniai ryšiai buvo gana glaudūs, nors ne visada draugiški. Šiaip ar taip, teigti, kad juose galima ieškoti ir galimų dabartinio Amerikos prezidento šaknų, visai įmanoma.

Įtikinamesnė britiška atšaka

T. Dowlingas daugiau žinių apie J. Bideno protėvius pateikia, pradėdamas nuo Anglijoje gyvenusio barono Simono de Felbriggo (1367–1442), kurio žmona tapo lenkų aristokrato, Tešino ir Gologovo kunigaikščio Pšemyslavo I Nosako (Przemysław Noszak) duktė Malgožata Tešinska (Małgorzata Cieszyńska arba Małgorzata z Felbrigg; apie 1370–1416). 1381 m. lydima karaliaus Karlo IV dukters Annos Čekės (Anna Ceska arba Luxemburská, arba Anne of Bohemia) ji išvyko į Angliją, po penkerių metų ištekėjo už karaliaus Ričardo II favorito S. de Felbriggo, turėjo tris dukteris. Iki šiol Norfolko grafystės Felbrigo miesto bažnyčioje yra pritvirtinta atminimo lenta su jos ir vyro portretais. Pšemyslavas savo ruožtu buvo Tešino kunigaikščio Kazimiero I ir kunigaikštienės Jefremijos Mazoveckos vaikas, o pastaroji – Rusios caro Jurijaus I (savo ruožtu Danilo Galickio vaikaičio) anūkė. Taigi, Malgožata Tešinska ir S. de Felbriggas – jau tarsi tiesioginiai J. Bideno protėviai. Tęsiame toliau. Kazimiero I prosenelis buvo Belzo (Bielsko) karalystės, apėmusios šiuolaikinės Ukrainos Lvovo srities, Galicijos, Rusios teritorijas, valdovas Kazimieras I Opolietis, o senelė pagal Diuransų motinos liniją – vyresniojo Vladimiro II Monomacho sūnaus Mstislavo duktė. Toliau eina vadinamoji Lenkijos įkūrėjo Meškos (Mieszko) iš Piastų dinastijos linija. Jo sūnus pirmasis Lenkijos karalius Boleslovas I pratęsė tėvo politiką ir išplėtė šalies teritoriją į Bohemiją ir Pomeraniją bei įkūrė Krokuvą. Galbūt daugiau sąsajų su dabartiniu Amerikos prezidentu turėjo Teilorų (Taylor), vėliau Robinett pavardes turėjusi „angliškoji“ Felbriggų linija, kurią Ukrainos laikraštis ir lenkų portalas Historia.org pavaizdavo struktūriškai (dėl didelės apimties ją praleisime).

Iš tiesų, J. Bideno protėvių seka labai paini ir ilga. Iš antrojo Robinette vardo galima įtarti, kad jo linija nusitęsusi iki XV-ojo ar dar ankstesnio amžiaus. T. Dowlingas kategoriškai netvirtina, kad, pradedant Simono de Felbriggo ir Małgorzatos Cieszyńskos santuoka XV a. pradžioje, jau galima atsekti šiandienos giminystės liniją. Ši ilgaamžė konstrukcija, kaip rašo genealogai, gali subyrėti tik tuomet, jei T. Dowlingas suklydo, tyrinėdamas minėtos poros sąsajas su Riurikais. Tik teoriškai galima teigti, kad į ją tais laikais įsipynė ir lietuviškos kilmės LDK aristokratai.

JAV prezidentų šaknys – Europoje

Tuo metu pats Amerikos prezidentas niekaip nevertino prancūzų genealogijos specialistų atradimų. JAV vadovas neneigia esąs airių kilmės. Jo proprosenelis Edwardas Patrickas Blewittas esą kilęs iš Airijos Balinos miesto šalies vakarinėje pakrantėje. Laikraštis „Irish times“ rašė, kad Johnas F. Kennedy‘s, Ronaldas Reaganas, Barackas Obama, Joe Bidenas Airiją paliko maždaug 10 metų laikotarpyje. Pasak Airijos šeimų istorijos centro tyrinėtojos Fionos Fitzsimons, net 22 Amerikos prezidentai turi airiškų šaknų. Dabartinės Bideno pavardės savininkas Williamas Henry Bidenas jau gimęs Sasekse, Anglijoje, apie 1780 m. Jis pirmas iš Bidenų emigravo į JAV, kur 1822 m. vasario 13 d. vedė Mary Elkins. W. Bidenas mirė 1849 m. nuo vandenligės šešias dienas prasirgęs ir palaidotas Baltimorėje. J. Bideno seneliai Josephas H. Bidenas ir baptistė Mary E. Robinette susituokė 1914 m. lapkritį Šv. Eduardo parapijoje Baltimorėje. Senelis įrašytas kaip nepraktikuojantis katalikas, juo įšventintas 1917 m. vasarį. Mirė 1941 m. ir palaidotas katalikų kapinėse Baltimorėje. Senelė buvo George‘o ir Mary (Hannafe) Ribonette duktė.

Nenuostabu, kad naujojo Amerikos prezidento giminystę norėtų pasisavinti ir kiti kraštai. Antai, 2020-ųjų lapkritį J. Bideno protėvių aktyviai ieškota Indijoje. O Čenajo (Madraso) mieste, Šv. Georgijaus protestantų sobore, atsirado atminimo lenta, skirta broliams Bidenams. Tam pakako fakto, kad broliai Williamas ir Christopheris Bidenai XIX a. po tėvo Johno mirties 1797 m. buvo prekybinių laivų kompanijos „East India“ kapitonai. Šie laivai pervežė krovinius nuo Indijos uostų iki Londono. Kaip pastebėjo J. Bideno indiškąją kilmę aprašiusi spauda, vis dėl to įrodymų, kad šie broliai paliko savo vaikus Indijoje ir kaip nors susiję su dabartiniu JAV vadovų, nėra. Ekspertai tikina, kad didžiausia tikimybė, jog Indijoje likę vyresniojo brolio Christopherio, mirusio 1858 m., vaikų – sūnaus ir dviejų dukterų – pėdsakų. Jų įpėdinių rasta Mumbajuje ir Nagpūre, o tai greičiausiai vieno iš aštuonių Johno Bideno vaikų Chrisopherio palikuonys. Jo indė žmona Harriotta Freeth persikėlė į Londoną, kur gyveno iki 1880 m. Pirmą kartą šiuos protėvius prezidentas J. Bidenas paminėjo 2013 m.

Taigi, 35 kartos 44-asis Amerikos prezidentas irgi kilęs iš Riurikų? Šiose lenktynėse paskutinis neliko ir 45-asis JAV vadovas Donaldas Trumpas. 2016 m. rusų laikraštis „Zavtra“, remdamasis Abakano leidiniu „Šans“, paskelbė tyrimą, kad jis yra 36-os kartos Riuriko palikuonis.

Bet Amerikos genealogijos specialistė Megan Smoleniak, kuri taip pat konsultuoja Federalinį tyrimų biurą ir JAV jūrų laivyno kriminalinių nusikaltimų tarnybą (NCIS), rašė, jog patikimiausi duomenys apie J. Bideno šaknis galimi tik nuo 1851 m., kai jo proprosenelis Edwardas nusprendė iš Airijos emigruoti į Ameriką.

Jau minėjome, kad J. Bidenas ne pirmas prezidentas, kurio giminystės ryšių randama senovės Rusios bei kitų slavų tautų istorijoje. Antai, 2013 m. viduryje Barackas Obama po savo inauguracijos antrajai kadencijai pareiškė, jog pagal motinos Stanley Ann Obama (Dunham) liniją jis kilęs iš škotų ir britų aristokratų, yra karaliaus Edwardo I palikuonis. Vadinasi, B.Obama – tolimas Elžbietos II giminaitis? O jeigu kasime dar giliau, tai karalius Edwaras susijęs su Prancūzijos karaliene Anna – Jaroslavo Išmintingojo (978–1054) dukterimi. Taigi, 35 kartos 44-asis Amerikos prezidentas irgi kilęs iš Riurikų? Šiose lenktynėse paskutinis neliko ir 45-asis JAV vadovas Donaldas Trumpas. 2016 m. rusų laikraštis „Zavtra“, remdamasis Abakano leidiniu „Šans“, paskelbė tyrimą, kad jis yra 36-os kartos Riuriko palikuonis. Straipsnio autorius filosofas ir genealogas Aleksėjus Nilogovas rašė, kad D. Trumpas turėjo giminystės ryšių su Naugardo kunigaikštystės įkūrėju Riuriku Variagu. Matyt, turėdamas galvoje, kad amerikiečių nacija daugiausia susidariusi iš emigrantų, A. Nilogovas daro tokią išvadą: „Kone visi JAV prezidentai, išskyrus neilgai valdžiusį 8-ąjį šalies vadovą Martiną van Bureną (1782–1862), giminiuojasi su Europos karališkomis ir aristokratiškomis dinastijomis, o šios savo ruožtu moteriškomis linijomis turi sąsajų su Riurikais.“

Mes gi pridurtume, kad šios giminystės tąsa galėjo būti ne tik senosios Rusios, Kijevo Rusios, bet ir lenkiškieji-lietuviškieji protėviai, supinti nepaprastai painiais tarpusavio santykiais.

Anglijos karalienė – lietuvė?

Bet šiek tiek atsipūskime ir galbūt pajuokaukime. Ką kalbėti apie pasaulio galinguosius, jeigu net Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II… turėjusi lietuviškų šaknų. Istorikas Alfredas Bumblauskas 2016 m. vienoje TV laidoje tvirtino, kad „Elžbieta II yra kunigaikščio Gedimino 20-os kartos palikuonė, arba Kazimiero Jogailaičio, kurio duktė Sofija nutekėjo į Hohencolernų dinastiją, 17-os kartos palikuonė.“

Mintį, kad tarp Elžbietos II ir Lietuvos kunigaikščių gali būti sąsajų, prof. A. Bumblauskui išsakė laidoje dalyvavęs britų istorikas, Lietuvos istorijos instituto bendradarbis Stefanas Rovelas (Stephen Christopher Rowell), savo dokumentų rinkinyje „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003) analizavęs šešis XIV a. pradžioje Gedimino rašytus laiškus Hanzos miestams.

Taigi britų karalienė, pasak A.Bumblausko, turi „bent procentėlį lietuviško kraujo“.

Karalienės lietuviškų šaknų reikia ieškoti per vokiečių kunigaikščių Hohencolernų dinastiją, kuri nuo 1415 metų valdė Brandenburgą. Anot A. Bumblausko, Lietuvos istorikai iš principo ir patys apie tai žinojo, tik negalvojo, kad ryšius galima nuvesti iki Hanoverių dinastijos (dabartinė Vindzorų dinastija, kuri per moterišką liniją kildinasi iš susijungusių škotiškos Stiuartų ir vokiškos Hanoverių dinastijos). Būtent per moterų kilmės liniją galime nuvesti ryšį tarp gediminaičių ir stiuartų-hanoverių dinastijų, tvirtino istorikas. Čia dar įsiterpia Viurtenbergo, Askanų ir Betinų dinastijos, kol Hohencolernų atstovė Vilhelmina Karolina pradeda vadinamąją Stiuartų-Hanoverių dinastiją (kaip Hohencolernė, ištekėdama už Jurgio II, susigiminiavo su Stiuartais). Jų palikuonys jau vadinami Stiuartais-Hanoveriais. Minėtąjį laikotarpį nuo Gedimino valdymo laikų skiria 20, o nuo Kazimiero Jogailaičio – 17 kartų. Taigi britų karalienė, pasak A.Bumblausko, turi „bent procentėlį lietuviško kraujo“. *** Oficialioje J. Bideno biografijoje nurodoma, kad jo šeimos protėviai kilę iš Airijos Lauto arba Šiaurės Airijos Derio grafysčių, o proprosenelis Williamas Bidenas – iš Anglijos Sasekso, iš kur emigravo į JAV. Tėvas – Josephas Robinette Biden Sr. (1915–2002), motina – Catherine Eugenia «Jean» Finnegan (1917–2010), o prosenelis iš motinos pusės Edwardas Francis Blewittas (1859–1926) trejus metus buvo Pensilvanijos valstijos senato nariu. Pats prezidentas yra vyriausias iš keturių vaikų ir, kaip minėjome, antras po Johno Kennedy Amerikos vadovas katalikas.

Taigi, norite, tikėkite, norite – ne. Svarbu nepasimesti šioje giminystės raizgalynėje. O filosofiškai svarstant, mes visi esame bibliniai Jėzaus ir Marijos vaikai, taigi, giminystės ryšys yra garantuotas.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.