Atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės

Atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės

Paminklas Čedasų didžiavyriams. Šalia Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios

Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė, Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausiosios istorikės

2023 m. liepos 2 d. Rokiškio r. Čedasų miestelyje vyko šv. Petro ir Povilo atlaidai. Po jų atidengtas paminklas Čedasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės.

Mišios Čedasų Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje

Šventėje dalyvavo LR Seimo nariai Angelė Jakavonytė ir Jonas Jarutis, savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, vicemerė Audronė Kaupienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, kiti garbingi svečiai ir kraštiečiai. Taip pat dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausiosios istorikės Rūta Trimonienė ir Dalia Urbonienė.

Atminimo lentos paminklo priekiniame fasade

Paminklą pašventino Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas, dr. Simas Maksvytis. Iškilmėse skambėjo Kauno tremtinių choro „Ilgesys“, Biržų kultūros centro tremtinių choro „Tremties chorai“ ir Rokiškio kultūros centro tremtinių choro „Vėtrungė“ dainos, išdalintos padėkos žmonėms, kurie prisidėjo prie paminklo statybos.

Paminklą šventina Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas, dr. Simas Maksvytis

Nuoširdžios padėkos ir sveikinimai buvo skirti šio paminklo iniciatoriui Izidoriui Bliekai, kurio tėvas Vytauto apygardos Šarūno rinktinės kuopos, veikusios Rokiškio aps. Pandėlio, Panemunio ir Panemunėlio valsčiuose, vadas Antanas Blieka žuvo 1946 m. rugsėjo 5 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. apylinkėse. Jo palaikai ilsis Čedasų kapinėse.

Paminklo pastatymo iniciatorius Izidorius Blieka
LR Seimo narė Angelė Jakavonytė
Rokiškio r. savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas
LGGRTC gen. direktorius dr. Arūnas Bubnys ir vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė

Šiose kapinėse palaidoti: pirmoji Panemunio krašto auka dėl Lietuvos laisvės – 1944 m. spalio 4 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Vilkolių k. žuvęs Kazimiero Kalpoko būrio Antano Bliekos grupės partizanas Alfonsas Bajoras, 1945 m. sausio 10 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Kelmynės k. suimtas ir šalia esančiame miškelyje Panemunio vls. sovietų represinių struktūrų darbuotojų nukankintas K. Kalpoko būrio partizanų ryšininkas Vladislovas Marmokas ir 1945 m. liepos 20 d. Rokiškio aps. Stasiškių k. miške žuvęs partizanas Jonas Šeškauskas.

Žinomi šie Čedasų mstl. didžiavyriai:

1946 m. spalio mėn. Latvijoje netoli Kvetkų mstl. (Biržų aps. Papilio vls.) žuvęs Vytauto apygardos Šarūno rinktinės A. Bliekos kuopos partizanas Vladas Mikšys. 1947 m. vasario 25 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Zablačiaus dvare žuvę Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Antano Bliekos būrio grupės vadas Liudvikas Mikšys ir jo pavaduotojas Vilgelmas Milaknis, 1948 m. lapkričio 12 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Baublių k. žuvęs Stasys Juknevičius ir 1949 m. sausio 11 d. Rokiškio aps. Juodupės vls. Slabados k. žuvęs Vyžūno būrio vadas Viktoras Tinkūnas-Ąžuolas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas

Šiuo metu dar sunku pasakyti kiek žuvo Čedasų krašto partizanų, nes tam reikėtų pasižiūrėti kokie kaimai priklausė Čedasų parapijai. Tai numatome atlikti ateityje ir savo tyrimų rezultatus pateikti visuomenei.

genocid.lt

 

Naujienos iš interneto