Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Lituanistikos skyrius, www.voruta.lt
„Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930“[1] kol kas nėra sulaukęs tyrėjų dėmesio. Šioje publikacijoje, remdamiesi Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau – LCVA) esama medžiaga, taip pat kronikiniais publicistikos šaltiniais, pateiksime knygotyriniu požiūriu įdomesnių faktų apie albumą bei jo sudarytojus ir leidėjus, atskleisime šios knygos leidimo aplinkybes.
Albumo sudarytojai ir leidėjai
Tarpukario Lietuvoje buvo išleista keletas albumų, skirtų įamžinti Vytauto Didžiojo atminimą[1]. Tačiau šie leidiniai nepasižymėjo nei informatyviu turiniu, nei meniniu apipavidalinimu. „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930“ turėjo būti vienas iš leidinių, skirtų Vytauto Didžiojo metams paminėti. Jo pasirodymas susijęs su Vytauto Didžiojo komitetu, kuris buvo įsteigtas 1930 m. sausio 1 d. Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui pagerbti, sukakus 500 metų (1430–1930) nuo jo mirties[2]. Vytauto Didžiojo komitetui iki 1934 m. birželio 12 d. pirmininkavo švietimo ministras Konstantinas Šakenis, jam pasitraukus iš pareigų – švietimo ministras Juozas Tonkūnas. Sekretoriaus pareigas šiame komitete ėjo pulkininkas leitenantas Vladas Braziulevičius (tokia pavardės forma buvo iki 1939 m. rugpjūčio mėnesio, vėliau – V. Braziulis – A.R.).
Taip pat skaitykite
Albumo leidimo iniciatorius buvo karininkas Vladas Čekauskas. Apie šią asmenybę išsamiai rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus parengto leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953“ antrajame tome[3]. Priminsime svarbiausius Vlado Čekausko biografijos faktus. 1917 m. jis baigė Veiverių mokytojų seminariją, vėliau mokėsi Kauno meno mokykloje. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje V. Čekauskas pradėjo 1919 m. kovą, tarnavo Artilerijos skyriuje raštininku. 1920 m. pabaigoje V. Čekauskui buvo suteiktas administracijos vyresniojo leitenanto laipsnis, 1930 – kapitono laipsnis. Šio žmogaus likimas susiklostė tragiškai. 1943 m. jis buvo suimtas gestapo ir tų pačių metų pabaigoje lagerio ligoninėje nužudytas lenkų sanitarų, įtarusių, kad yra dalyvavęs nepriklausomybės kovose su lenkais.
„Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumo, 1430–1930“ antraštiniame lape yra įrašas, kad knygą parengė Henrikas Serafinas. Iš tarpukariu leisto ekonomikos žurnalo „Lietuvos ūkis“ sužinome, kad H. Serafinas nuo 1923 m. balandžio 1 dienos ėjo Prekybos departamento kanceliarijos vedėjo pareigas[4]. Nuo 1926 m. balandžio 1 dienos Finansų ministro įsakymu jam buvo paskirtas 10-ies procentų priedas prie pagrindinio atlyginimo[5]. LCVA esančiame Kauno muitinės fondo (f. 398) viename iš dokumentų H. Serafinas pasirašinėja Finansų ministerijos Prekybos departamento kanceliarijos vedėjas[6], o 1927 m. sausį jis pasirašinėja „Muitinių skyriaus vedėjas“[7].
Taigi, būdami skirtingų profesijų atstovai, albumo leidėjai sugebėjo suderinti savo gabumus bei žinias ir parengti didelės apimties, informatyvų leidinį.
1930 m. rugsėjo 11 d. vyresnysis leitenantas V. Čekauskas parašė prašymą Vytauto Didžiojo komitetui išleisti Vytauto Didžiojo jubiliejinį albumą[8]. Trisdešimt penktajame Vytauto Didžiojo komiteto prezidiumo posėdyje V. Čekausko prašymas buvo patenkintas[9]. Būsimo albumo leidėjai prašė, kad jiems būtų išduota pažyma, kurioje informuojama, kad albumas leidžiamas Vytauto Didžiojo komitetui pritariant, ir kad dalis pelno už parduotą albumą bus skiriama Vytauto Didžiojo muziejaus statybai[10]. Kadangi albumas buvo skirtas Vytauto Didžiojo metams paminėti, jo leidėjai reikalavo, kad knygos platinimas būtų remtinas[11]. Leidėjai buvo numatę, kad Vytauto Didžiojo muziejui paaukotų pinigų suma turėjo sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų nuo visos išplatintų albumų pinigų sumos[12]. Tačiau Vytauto Didžiojo komitetas reikalavo didesnės pinigų sumos, t. y. 15 proc. nuo gautos sumos už parduotus albumus[13]. Leidėjai, atsižvelgdami į albumo leidybos išlaidas, 1932 m. kovą rašė, kad tegali paskirti tik 5 procentus pinigų nuo gautos sumos už parduotus albumus[14]. Šiuos pinigus V. Čekauskas ir H. Serafinas buvo nusprendę sumokėti tada, kai paaiškės, ar albumas duos pelno. Vytauto Didžiojo komitetas sutiko su siūloma pinigų suma, tačiau reikalavo juos sumokėti iš karto[15].
Iš albumo leidėjų išleisto informacinio lapelio sužinome, kad knygos leidybos darbai turėjo būti baigti 1932 m. sausio mėnesio pabaigoje[16]. Buvo planuota, kad 300 puslapių apimties albumas bus 28 x 37 cm dydžio; jo 4000 egzempliorių bus išspausdinta ant liuksusinio kreidinio popieriaus. Taip pat buvo numatyta, kad albume bus apie 1000 vaizdų[17].
„Vytauto Didžiojo komiteto atliktų darbų apžvalginio biuletenio Nr. 1“ (1932) viršelyje buvo išspausdinta informacija apie spaudoje netrukus pasirodysiantį albumą. Vytauto Didžiojo komiteto reikalų vedėjas P. Žaltauskas pranešė H. Serafinui, kad skelbimas, reklamuojantis albumą, kainuosiąs 350 litų[18].
Archyviniuose šaltiniuose randame parengtą būsimo albumo turinį. Albumo leidėjai planavo tokius leidinio skyrius: „1. Vytauto Didžiojo spalvotas atvaizdas. 2. Įžanginis straipsnis, apibūdinantis Vytauto Didžiojo istorinę figūrą. 3. Jubiliejinis skyrius: a) Respublikos prezidento spalvotas paveikslas; b) Vyt. D. Komitetai; c) Vyt. D. paveikslo kelionė po Lietuvą; d) 1930 Vyt. D. metų įvairios iškilmės. 4. Vyriausybė, valdžios įstaigos, mokslo ir mokymo įstaigos. 5. Visuomenės veikėjai ir visuomeninės organizacijos; žymesnės bei gražesnės Lietuvos vietos. 6. Spaudos skyrius /periodinių leidinių redakcijos/. 7. Amerikos lietuvių ekskursijos į Lietuvą ir žymesni Amerikos lietuvių veikėjai. 8. Bankai ir kredito įstaigos. 9. Pramonės įmonės. 10. Prekybos įmonės“[19]. Prieš atiduodant albumą į spaudą, jo skyrių pavadinimai dar buvo koreguojami.
Analizuojant archyvinius šaltinius, matyti, kad klausimais, susijusiais su albumo nuotraukomis, rūpinosi V. Čekauskas. Norėdamas įsigyti nuotraukų, Vytauto Didžiojo paveikslo kelionės po Lietuvą tematika, V. Čekauskas kreipėsi į Vytauto Didžiojo komitetą[20]. Su įvairių ministerijų bei įstaigų atsakingais darbuotojais buvo derinamas fotografavimo laikas. Albume esantis įrašas informuoja, kad Kauno įstaigų ir asmenų fotografijas gamino fotografai B. Mirbachas ir J. Dukas. Albumo gale buvo nurodyta, kad jame esančių nuotraukų stiklai saugomi B. Mirbacho fotodirbtuvėje „Ideal“, įsikūrusioje Laisvės alėjoje, 35-uoju numeriu pažymėtame name.
Brangūs albumo paruošiamieji darbai, kelionių išlaidos į įvairius Lietuvos miestus, lėmė tai, kad albumo leidėjams nuolat stigo pinigų. Iki 1931 metų vasaros, kaip rašė V. Čekauskas, „[…] atliktas darbas su įvairiais važinėjimais bei žygiais ir kitomis išlaidomis, surištomis su albumo išleidimu, kainavo apie penkiolika tūkstančių litų“[21]. 1931 m. lapkritį H. Serafino vardu švietimo ministerija išdavė 3000 litų paskolą[22]. Atsižvelgdami į sunkią finansinę situaciją, leidėjai prašė švietimo ministro 3000 litų paskolą paversti pašalpa[23]. Nesant tokiai galimybei, švietimo ministerijai buvo siūlyta paimti albumų už 3000 litų sumą ir juos išdalinti mokykloms[24]. Švietimo ministras V. Čekausko prašymo nepatenkino ir pavedė ministerijos juriskonsultui Benediktui Grebliauskui (tikroji pavardė B. Grėbliūnas – A. R. ) duotą 3000 eurų paskolą išieškoti[25]. Sklaidant archyvinius šaltinius, matyti, kad paskolos pinigus švietimo ministerijos juriskonsultui įmokėdavo H. Serafinas. Išlikusiuose 1936-1939 m. Lietuvos banko Kauno skyriaus mokėjimo kvituose rašoma, kad iš H. Serafino priimta tam tikra pinigų suma pagal V. Čekausko vekselius. 1937-1938 m. švietimo ministerijos juriskonsultas informuodavo V. Čekauską, kad H. Serafinas nutraukė įmokėjimus pagal vekselius[26]. Dėl šios priežasties ministerija perspėjo V. Čekauską, kad praleista pinigų suma būtų įmokėta iki nustatyto termino[27]. 1938 m. lapkričio 1 d. V. Čekauskas buvo paskirtas Ginklavimo valdybos ginklų dirbtuvių administracijos dalies vedėju[28]. Matyt, ši priežastis lėmė tai, kad švietimo ministerija dėl piniginės skolos 1938 m. lapkritį kreipėsi į H. Serafiną, kuris tuo metu dirbo akcinėje bendrovėje „Maistas“. H. Serafinas buvo įspėtas, kad neįmokėjus pinigų iki nustatytos datos, jie bus išieškoti per „Maisto“ direkciją prievartos keliu[29]. Informacijos apie tai, ar paskola buvo išmokėta, nepavyko rasti. Paskutinė paskolos mokėjimo kvito data – 1939 m. sausio 30 d.[30].
Platinimas
Albumas buvo išleistas 1933 m. Akcinė bendrovė „Spindulys“ Vytauto Didžiojo komitetui pranešė, kad atspausdinti 4065 albumo egzemplioriai, iš kurių H. Serafinui išduoti 379 egz.[1]. Tame pačiame dokumente buvo rašoma, kad Vytauto Didžiojo paveikslų atspausdinta 4100 egzempliorių[2]. Krašte, apimtame ekonominės krizės, albumo platinimas vyko ne taip sklandžiai, kaip buvo tikėtasi. Pirkėjai, negalintys iš karto sumokėti už albumą, galėjo jį gauti išsimokėtinai per 1-2 metus. Todėl albumo administracija negalėjo laiku siųsti pinigų Vytauto Didžiojo muziejaus statybos reikalams[3]. Valstybės tarnautojams buvo suteikta galimybė gauti albumą per 3 mėnesius išsimokėtinai. Apie 1934 m. buvo pradėtas įgyvendinti H. Serafino sumanymas platinti albumą per Vytauto Didžiojo Komiteto skyrius[4].
Albumas buvo platinamas ir prenumeratos būdu. Leidėjai, siekdami pritraukti kuo daugiau prenumeratorių, rašė: „Kiekvieno inteligento yra pareiga įsigyti šį leidinį, kuriuo tikrai ne gėda bus svečių kambario stalą papuošti“[5]. Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracija prenumeratoriams siuntinėdavo laiškelius, kuriuose primindavo kiek jau yra įmokėta pinigų ir kiek dar reikia įmokėti[6]. Prenumeruojant leidinį, pasitaikydavo įvairių nesklandumų. Kartais albumą užsiprenumeravę valstybės tarnautojai jau būdavo atleisti iš pareigų, kiti išvykę nežinia kur. Neretai pinigai už albumą buvo pervedami ne Vytauto Didžiojo albumo administracijai, bet Vytauto Didžiojo komitetui[7]. Pasitaikydavo ir atvirkštinių atvejų. Pavyzdžiui, Rokiškio pašto viršininkas M. Ratomskis atsisakė albumo prenumeratos ir prašė albumo leidėjų jiems įmokėtus 10 litų pervesti Vytauto Didžiojo muziejui kaip auką[8]. Šis prašymas nebuvo pilnai patenkintas, kadangi pusė pinigų, t. y. 5 litai, buvo išmokėti albumo platinimo agentui už užsakymo gavimą[9].
Apsimetę albumo platintojais, pinigus iš patiklių pirkėjų išviliodavo įvairaus masto knygų prekeiviai. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo komitetas negalėjo tiksliai atsakyti į Seirijų miestelio vaistininko A. Vaiciekausko užklausimą, ar pas jį apsilankęs agentas tikrai buvo albumo leidėjų H. Serafino ir V. Čekausko įgaliotinis[10].
Įdomu pažymėti tai, kad albumas buvo platinamas ir už Atlanto. Šiuo tikslu Vytauto Didžiojo albumo administracija į JAV siuntė Kybartuose gyvenantį draudimo bendrovės „Lietuva“ agentą Jokūbą Baroną. Vytauto Didžiojo komitetas prašė išduoti J. Baronui vizą į JAV[11]. H. Serafinas pažadėjo, kad nuo kiekvieno išplatinto Amerikoje albumo Vytauto Didžiojo muziejaus statybos reikalams mokės po 2 dolerius[12]. Po kelių dienų rašytame dokumente albumo leidėjai pasižadėjo už išplatintus albumus Amerikoje Vytauto Didžiojo muziejaus statybai „sumokėti žymią dalį pelno“[13]. Vytauto Didžiojo komitetas kreipėsi ir į Lietuvos generalinį konsulą Niujorke, prašydamas paremti leidinio platintoją, taip pat išaiškinti, ar jo veikla nėra nukreipta į savanaudiškus tikslus[14]. Platinant albumą, buvo tikimasi Amerikos lietuvių paramos[15].
Atsižvelgiant į spaudos darbų ir popieriaus brangumą, albumo kaina siekė 50 litų[16]. 20 procentų nuolaida buvo taikoma užsakiusiems albumą iki 1931 m. gruodžio 31 d. ir įmokėjusiems avansu nemažiau 10 litų. Už albumo įrišimą turėjo būti mokama atskirai. Kaina priklausė nuo įrišimo medžiagos. Pirkėjai įsigydavo albumų, kainuojančių ir 90 litų[17]. Archyviniuose šaltiniuose randame vertingos informacijos, susijusios su albumo įrišimais. Įrišimų kainos buvo tokios: 1.„Iš Tresorschtoff“ – odos imitacija rudos arba juodos spalvos /odos stiprumo/ – 13 litų. 2. Granatolis /odos imitacija/ įvairių spalvų – 12 litų. 3. Granatolis paprastas /žibantis/ įvairių spalvų – 11 litų. 4. Drobė įvairių spalvų – 10 litų. 5. Paprastas kolenkoras – 8 litai. 6. Grynos odos /pagal odos rūšį/ – 30-50 litų[18]. Knygrišys Zigmas Malašauskas Vytauto Didžiojo Komitetui buvo pateikęs pora albumo įrišimo projektų. Apie projektą Nr. 1 buvo rašoma: „Projekto Nr. 1 oda ryškiai raudona; juostos dramblio kaulo spalvos. Pilki kvadračiukai ant juostų vaizduoja sidabrines, oksiduotas knopkes, kurios reikalingos apsaugoti knygą nuo trinimosi ir drauge prisideda prie bendro knygos papuošimo. Pirmame viršelyje juodas lietuviškas ornamentas bus padarytas intarsijos technika. Priešlapiai šilkiniai; nuopjovos viršuje auksuotos, o priekyje ir apačioje – ėbarbės? /gauruotos/. Kapiteliai/knygos bloko nugaroje abiejuose galuose pagražinimai/ išpinti šilko siūlais mėlynos, raudonos ir geltonos spalvos/suderinimui su skydų spalvomis/“[19].
Tai tik keletas pastebėjimų, susijusių su Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumo, 1430-1930“ leidyba ir platinimu. Galbūt ši publikacija paskatins kitus tyrėjus atrasti dar nežinomų faktų, susijusių su šiuo albumu.
[1] Akcinės bendrovės „Spindulys“ raštas (1933 VI 16) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 90
[2] Akcinės bendrovės „Spindulys“ raštas (1933 VI 16) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 90
[3] Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracijos raštas (1934 IV 17) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 47
[4] Šimtas trečiojo Vytauto Didžiojo komiteto prezidiumo posėdžio, įvykusio 1933 m. gegužės mėn. 31 d. protokolas Nr. 103. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 30
[5] Vytauto Didžiojo 500 mt. mirties sukaktuvėms paminėti albumas : [knygos reklama] / Vytauto Didžiojo 500 m. mirties sukaktuvėms paminėti albumo leidėjai. [Kaunas : s.n., 1930] (Kaune : F. Sokolovskienės ir G. Lano sp.). [1] p.
[6] Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracijos atvirlaiškis (1933 VI 24) M. Ratomskiui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 89
[7] Piliečio I. Podelio raštas (1936 V 30) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 59
[8] Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracijos raštas (1933 VI 13) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 88
[9] Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracijos raštas (1933 VI 13) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 88
[10] Vytauto Didžiojo komiteto sekretoriaus V. Braziulevičiaus ir reikalų vedėjo J. Lukošiaus raštas A. Vaiciekauskui (1932 IV 6). LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 16
[11] Vytauto Didžiojo komiteto sekretoriaus V. Braziulevičiaus ir reikalų vedėjo P. Žaltausko raštas (1934 IX 13) Amerikos Jungtinių Valstybių konsului Kaune. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 52
[12] Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracijos raštas (1934 IX 26) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 53
[13]Vytauto Didžiojo komiteto sekretoriaus V. Braziulevičiaus ir reikalų vedėjo P. Žaltausko pažymėjimas (1934 IX 29) dėl albumo platinimo JAV. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 54
[14] Vytauto Didžiojo komiteto sekretoriaus V. Braziulevičiaus ir reikalų vedėjo P. Žaltausko prašymas (1934 X 6) Lietuvos generaliniam konsului Niujorke. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 55
[15] Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracijos raštas (1934 IX 26) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 53
[16] Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktuvėms paminėti albumo administracijos laiškas nežinomam prenumeratoriui (1933 IV 27). LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 33
[17] D. L. K. Vytauto Didžiojo komiteto Šančių skyriaus raštas (1934 V 23) Valstybės saugumo departamento Ypatingojo skyriaus viršininkui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 39
[18] [Albumo įrišimų kainos]. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 84
[19] Sortimentinės ir dailiosios knygrišystės meisterio Zigmo Malašausko raštas (1936 IX 21) Vytauto Didžiojo komitetui. LCVA, f. 1640, ap. 2, b. 22, lap. 2