Brige, Collegium Spiritus Sanctus bažnyčioje, iškilmingas šv. Mišias lietuvių kalba aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas kartu su Vilkaviškio vyskupu teol. lic. Rimantu Norvila, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatu užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupu teol. lic. Lionginu Virbalu SJ, Kauno kunigų seminarijos rektoriumi kun. teol. lic. Liutauru Vilėniškiu, Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu kun. teol. lic. Evaldu Vitulskiu ir kitais kunigais iš Lietuvos bei Valė kantono. R. Kaminsko nuotr.

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, www.voruta.lt

2026 m. spalio 23–27 d. Šveicarijoje, Valė kantone, Brige ir Gluringene vyko Lietuvių kultūros dienos, skirtos paminėti filosofo, profesoriaus kunigo Jono Jūraičio 100-ąsias gimimo metines. Šventinis savaitgalis prasidėjo spalio 23-osios vakarą Brige, kur Šveicarijos lietuvių bendruomenė surengė susipažinimo vakarą iš Lietuvos atvykusiems LR Seimo nariams, XXVII knygos mėgėjų draugijos, LUMA, Pasaulio lietuvių centro nariams ir kitiems svečiams.

Kitą dieną Brige, Collegium Spiritus Sanctus bažnyčioje, iškilmingas šv. Mišias lietuvių kalba aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas kartu su Vilkaviškio vyskupu teol. lic. Rimantu Norvila, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatu užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupu teol. lic. Lionginu Virbalu SJ, Kauno kunigų seminarijos rektoriumi kun. teol. lic. Liutauru Vilėniškiu, Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu kun. teol. lic. Evaldu Vitulskiu ir kitais kunigais iš Lietuvos bei Valė kantono. Po pamaldų svečius pasveikino Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen ir Lietuvos ambasadorius Šveicarijos Konfederacijoje Darius Jonas Semaška. VDU profesorius Gediminas Karoblis pristatė naują knygą „Nepastačiau sau paminklo. Kunigo Jono Jūraičio dvasios pėdsakais“.

Renginiuose dalyvavo LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarijos Konfederacija grupės nariai Modesta Petrauskaitė, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė ir Karolis Neimantas. Kauno arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas įteikė padėkos raštus ir padovanojo Rūpintojėlius kunigo J. Jūraičio įkurto fondo „Seelsorgestiftung Litauen“ tarybos nariams.

Šventę papuošė kanklių muzika, Šveicarijos lietuvių šokių grupės „Upė“ pasirodymas, pianistės Emilijos Rosinienės jautri M. K. Čiurlionio kūrinių kompozicija ir iš Kauno atvykusio choro „Pastoralės giesmė“ koncertas. Vytauto Didžiojo universiteto rektorės padėką Jūratei Caspersen už J. Jūraičio atminimo puoselėjimą įteikė Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius. Skulptorius Algimantas Sakalauskas, paminklo J. Jūraičiui Alvite autorius, pagamino ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariams įteikė simbolinę piramidę ir kitus medžio suvenyrus.

Istorinė ir kultūrinė atmintis liudija apie ilgus ir tamprius lietuvių ryšius su Šveicarija – nuo studijų Fribūro universitete iki darbo diplomatinėse tarnybose ir Jungtinėse Tautose. Apie tai kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas, pristatęs pranešimą „Lietuvių tremtinių bendruomenė Šveicarijoje ir jos istorinė/kultūrinė atmintis“ ir įteikęs PLC išleistus leidinius. Sveikinimo žodį tarė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė ir LUMA prezidentė Dalia Poškienė. Renginį vedė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen, o tekstus į vokiečių kalbą vertė bendruomenės narys Kasparas Pilkauskas. Po meninės programos dalyviai buvo pakviesti pabendrauti ir pasivaišinti tradiciniais lietuviškais valgiais.

Vakare renginio svečiai apsilankė unikaliame Šveicarijos gvardijos muziejuje (Gardemuseum arba Zentrum Garde), pristatančiame Vatikano Popiežiškosios šveicarų gvardijos istoriją ir kasdienybę. Muziejus įsikūręs Naters miestelyje, buvusioje artilerijos tvirtovėje, pastatytoje 1939–1940 m. siekiant apsaugoti strategiškai svarbų Simplono perėjos geležinkelio tunelį. Čia, buvusiuose šaudmenų sandėliuose, eksponuojama daugiau nei 500 metų gvardijos istorija – nuo vadų portretų iki asmeninių gvardiečių daiktų, uniformų, medalių, dokumentų ir dovanų.

Spalio 25 d. minėjimo dalyviai rinkosi Gluringeno bažnyčioje, kur kunigas Jonas Jūraitis klebonavo devynerius metus. Buvo aukojamos šv. Mišios už kunigą J. Jūraitį ir Lietuvos laisvės kovotojus, o po jų visi bendra malda pagerbė profesoriaus atminimą prie jo kapo. Kaip įprasta Šveicarijoje, kiekvienas priėjo ir švęstu vandeniu apšlakstė kapą.

Istorijos šaltiniai liudija, kad prof. kun. Jonas Jūraitis (1926–2010) buvo ryški Šveicarijos lietuvių bendruomenės asmenybė. Gimęs Alvito parapijoje, 1944 m. tėvo paskatintas paliko Lietuvą ir tęsė teologijos studijas Eichštete, o 1945 m. rudenį buvo perkeltas į Popiežiškąjį šv. Grigaliaus universitetą Romoje. 1950 m. apsigynė licenciatą, įšventintas į kunigus, o 1951 m. paskirtas dirbti Valė kantone Šveicarijoje. 1955 m. apsigynė daktaro disertaciją. Šveicarijoje jis ilgus metus dirbo teologijos ir filosofijos profesoriumi Siono kunigų seminarijoje, dėstė mokytojų seminarijoje ir Brigo gimnazijoje, buvo gerbiamas už meilę žmonėms, pagarbą vietos tradicijoms ir lietuviškos savimonės puoselėjimą. Nuo 1955 m. slapyvardžiu „Fater Leo“ aktyviai rašė vietos spaudoje ir užsienio lietuvių leidiniuose, ilgus metus ėjo Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapeliono pareigas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, J. Jūraitis grįžo į Tėvynę ir 1992–2002 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto kviestiniu profesoriumi, dėstė Vilniaus šv. Juozapo, Kauno ir Vilkaviškio kunigų seminarijose. Nepaisant akademinės veiklos ir pripažinimo, jis išliko kuklus ir jautrus žmonių nelaimėms, savo lėšomis rėmė studentus. 1998 m. Šveicarijoje įkūrė fondą „Seelsorgestiftung Litauen“, remiantį Lietuvos kunigus, seminaristus, teologinius tyrimus, katalikiškąją žiniasklaidą ir tikėjimo sklaidą. Vėliau apsigyveno Termeno miestelyje, name su užrašu „Lituania“, kur visada šiltai priimdavo tautiečius.

Jonas Jūraitis mirė 2010 m. spalio 30 d. Šveicarijoje ir palaidotas Gluringeno kapinėse, garbingiausioje vietoje. Tikima, kad ši šventa vieta dar ilgai primins iškilųjį profesorių kunigą Joną Jūraitį ir jo paliktus pėdsakus žemėje, kur vyrauja pagarba žmogui, istorijai ir kultūrai.