Iš Vokietijos gydymo įstaigų į Lietuvą sugrįžęs Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas lankosi Antakalnio kapinėse.  Vilnius, 1992 m. rugpjūčio 26 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius. Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas

Seimas nusprendė 2025 metų Laisvės premiją skirti Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui Tomui Šernui. Už tai numatantį Seimo nutarimą vieningai balsavo 103 Seimo nariai.

Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė yra pažymėjusi, kad karo prieš Ukrainą ir agresijos nusikaltimų kontekste Laisvės premijos skyrimas buvusiam muitinės pareigūnui tampa dar reikšmingesnis ir svaresnis. „T. Šerno veikla, susitikimai ir pilietiškumo pamokos išties įkvepia jaunimą, nes jis vienintelis liudininkas, jis pasakoja apie tai, jis motyvuoja, jis kalba savo širdimi ir savo prisiminimais“, – kalbėjo R. Baškienė. Pasak jos, dabartinių grėsmių kontekste T. Šerno asmenybė yra neįkainojamas liudijimas, kad laisvė nėra duotybė, kad ją reikia nuolat saugoti ir ginti.

Tomas Šernas – vienintelis 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragediją išgyvenęs Lietuvos muitinės pareigūnas, Sąjūdžio savanoris, Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios Vilniaus parapijos dvasininkas, Konsistorijos narys, Vasario 16-osios klubo garbės pirmininkas, Nepriklausomybės ir Laisvės idėjos puoselėtojas.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija kasmet teikiama nuo 2011 m.

Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Laisvės premija jau skirta:

Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui (2011 m.). 

Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui (2012 m.).

Kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui (2013 m.). 

Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui (2014 m.).

Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui (2016 m..). 

Laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei (2017 m.).

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui (2018 m.). 

Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai (2019 m.). 

Baltarusijos demokratinei opozicijai (2020 m.). 

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams: Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai (2021 m.).

Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui (2022 m.). 

Europos Parlamentui ir Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai (2023 m.). 

Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, Lietuvos laisvės lygos nariui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ rengėjui ir signatarui, politiniam kaliniui Juliui Sasnauskui (2024 m.).

LRS Informacijos ir komunikacijos departamento inform.