Visi šventės dalyviai prie paminklo. R. Neniškienės nuotr.

Rūta Neniškienė, Ignalinos raj., Linkmenys, www.voruta.lt

Gegužės 10 dieną, šeštadienį Linkmenyse, Ignalinos rajone įvyko aštuntasis Pasieniečių klubo minėjimas „Kariuomenės ir visuomenės vienybė“ prie paminklo pasieniečiams, 1923–1939 m. saugojusiems Lietuvos–Lenkijos demarkacinę liniją.

Susitikimo metu buvo laikomos šv. Mišios, giedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“, Ignalinos rajono vokalinis ansamblis „Iš širdies“, žygiavo Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos Jaunimo savanoriškos tarnybos savanoriai, pasisakė garbingi svečiai: Ignalinos meras Laimutis Ragaišis, LR Seimo parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, istorikas Laimonas Abarius. Renginį inicijavo tarpukario Lietuvos pasienio policininko sūnus, istorinės atminties puoselėtojas ir knygų apie pasienį autorius Antanas Žilėnas. Jam talkino pasieniečių klubo pirmininkas Valentinas Novikovas.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semiaׅ“

Pasieniečių dviejų dalių šventė prasidėjo šv. Mišiomis Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje. Mišias laikęs kunigas Vidas Smagurauskas, įkvėptas V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžių, sakė, kad mes sugrįžtame į praeitį, kad pasisemtume stiprybės, ypač šiais neramiais laikais. Stiprybės mums įkvepia ir pasienį saugojusių atminimas. Pamaldų metu bažnyčios skliautus pripildė darnus choro „Aidas“ giesmių skambesys.

Šventiniai pasisakymai ir laisvės kovų atmintis

Antroji šventės dalis tęsėsi lauke, prie paminklo pasieniečiams. Tylos minute pagerbti žuvę pasieniečiai, mirę jų palikuonys, sugiedotas Lietuvos himnas. Renginio vedėjai, Linkmenų seniūnas Jonas Alekna ir Ignalinos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė prabilo tėvynei ir laisvei skirtomis eilėmis. Priminė, kad Linkmenys – ypatinga vieta, paženklinta du kartus: pirmąkart atkūrus Lietuvos valstybę, kai siena atskyrė dvi valstybes ir antrąkart, kai 2018 m. vasario 16-ąją atidengtas paminklas pasieniečiams.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis pabrėžė, koks svarbus dalykas yra istorinės atminties saugojimas, ypač šiais neramiais laikais. Juk niekuomet nebuvo visiškai ramu, pasak mero, ir mes turime mokėti save apginti. Privalome išsaugoti atmintį tragiškai žuvusių, pasitraukusių vyrų. Laisvė, nepriklausomybė neateina lengvai, kviesdamas ją sergėti, savo pasisakymą pabaigė L. Ragaišis.

Seimo istorinės atminties sergėtoja Angonita Rupšytė retoriškai klausė, kodėl mes čia renkamės? Todėl, kad čia semiamės stiprybės, čia mūsų Lietuva, teigė į pasieniečių susitikimus atvykstanti, šįmet Pasieniečių klubo nare tapusi A. Rupšytė.

Istorikas Laimonas Abarius priminė, kad gegužės mėnuo skirtas rezistentų istorinės atminties puoselėjimui, vyksta žygiai, minėjimai, o šis kraštas ypač pasižymėjęs pasipriešinimo kovose. 1944 m. Linkmenyse ir Kirdeikiuose susibūrė dvi partizanų kuopos. 1944 m. įvyko du mūšiai – ant Ginučių piliakalnio ir Obelų kalno. Labanoro girioje kūrėsi Tigro rinktinė. 1945 m. kovo mėnesį įvyko Kiauneliškio kautynės (Labanoro mūšis), kuriose žuvo 73 partizanai. Dvi dienas vykęs mūšis laikomas viena didžiausių rezistencinių kovų visoje Lietuvoje. Šiliniškių miškuose kapitonas Vincas Gumauskas-Gailius kūrė Geležinio vilko apygardą. 1945 m. rugsėjį, nepavykus įkurti Geležinio vilko apygardos, Sūdalaukio kaime susikūrė Vytauto partizanų apygarda. 1946 m. rugsėjį, netoliese, prie Mineiškiemio kaimo pradėjo veikti Lokio rinktinė, kuriai vadovauti paskirtas Didžiasalio pasienio policijos užkardos punkto policininkas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis.

Laisvės kovos šiuose kraštuose baigėsi 1951 kovo mėnesį, sunaikinus Labanoro girioje šiaurės rytų štabo partizanų bunkerį. Iki 1951 m. spalio čia laikėsi paskutiniai partizanai. Pasak istoriko L. Abariaus, šio krašto žmonės turi, kuo didžiuotis. Ne veltui Linkmenų bažnyčios altoriuje yra Maksimilijono Kolbės portretas. Kunigas Osvencimo lageryje išgelbėjo savo artimą, nuėjęs mirti vietoje nepažįstamo žmogaus į bado lagerį. Kaip ir šio krašto vyrai, vardan tėviškės laisvės pasirinkę atiduoti savo gyvybes.

Pasieniečių klubo pirmininkas Valentinas Novikovas padėkojo Ignalinos rajono savivaldybės merui Laimučiui Ragaišiui, Valstybės sienos apsaugos veteranui Antanui Stasaičiui, istorinės atminties puoselėtojai Angonitai Rupšytei, Linkmenų seniūnui Jonui Aleknai ir, žinoma, šių renginių serijos iniciatoriui Antanui Žilėnui, neseniai išleidusiam šeštąją istorinės atminties knygą, monografiją „Toli nuo tėvynės“ (2025 m.).

Šventę iškilmingai užbaigė choras „Aidas“, užtraukęs partizanų žygio dainas. Prisijungė ignaliniečių vokalinis ansamblis „Iš širdies“. Visi vaišinosi kareiviška grikių koše ir arbata. Netgi žvarbūs vėjo šuorai ir pradėjęs krapnoti lietus neišsklaidė susirinkusiųjų šviesios, patriotinės nuotaikos.