XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Geroldo herbo Tovianskiai ir jų giminystės ryšiai

Autorius: Data: 2021-07-26 , 14:49 Spausdinti

XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Geroldo herbo Tovianskiai ir jų giminystės ryšiai

Andrius Tovianskis. Valento Vankavičiaus portretas. Nuotraukos šaltinis vikipedija

Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt

Šaltiniuose minima, jog Vilniaus apylinkėse Geroldo herbo bajorų Tovianskių (pavardę galima rašyti ir – Taujanskių) giminė buvo žinoma nuo XVII amžiaus. Žinomiausias šios giminės atstovas mistikas Andrius Tovianskis 1828 m. gegužės 11 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje maldos metu išvydo viziją, kuri esą pašaukė jį tarnauti Dievui ir kitiems žmonėms. Kiek tame bebūtų buvę fantazijos ar tiesos, tačiau apie 1841 m. Paryžiuje Andriaus Tovianskio vadovaujamai mesionizmo grupuotei, pavadinimu  „Dievo reikalas” – (lenk. „Koło Sprawy Bożej”) priklausė ir žymūs poetai Adomas Mickevičius bei Julijus Slovackis, dailininkas Valentas Vankavičius, vaistininkas, ištikimas Tovianskio bičiulis, pasekėjas ir svainis Ferdinandas Gutas.

1795 m. Vilniaus gyventojų revizinėse pasakose įrašyti trys Geroldo herbo Tovianskiai: „lenk. Karol Gieralt Towianski”, „lenk. Ignacy Gieralt Towianski” ir „lenk. Jakob Gieralt Towianski”, t.y. Karolis, Ignacijus ir Jokūbas Tovianskiai. Iš to, jog to meto Vilniuje gyveno ir kitų Tovianskių, ties kuriais minėtame gyventojų surašyme nėra nurodytas Geroldo herbas, galima daryti prielaidą, jog minėti trys buvo susiję giminystės ryšiais.

1795 metais Karolis Tovianskis buvo sulaukęs 30 metų amžiaus, jau buvo vedęs Braclavo kašteliono Karolio Černeckio dukterį Gertrūdą. Karolis Tovianskis minimas kaip ėjęs Vyriausiojo Tribunolo teisėjo pareigas. Ignacijus Tovianskis buvo dvejais metais jaunesnis už Karolį, tačiau 1795 m. dar buvo nevedęs ir vaikų neturėjo, jis Vilniuje ėjo žemės teisėjo pareigas.

Paminėtina, jog 1812 m. sausio mėn. Vilniuje šv. Jonų bažnyčios metrikinėse knygose aptinkamas Andrius Ignacijus Tovianskis (gali būti tas pats, o gali būti ir kitas asmuo), kuris susituokė su Marcela de Perthees. Jų santuokoje liudijo bendrapavardis ir bendravardis teisininkas (lot. judex) Ignacijus Tovianskis bei Antanas Poniatovskis. Vilniaus 1795 m. revizinėse pasakose be Geroldo herbo yra įrašytas ir dar vienas Ignacijus Tovianskis, ėjęs šambeliono pareigas, tuo metu sukakęs 28 metus.

Tikėtina, Marcela de Perthees buvo kartografo Karolio Hermano de Perthees duktė. Karolis Hermanas de Perthees gimė 1740 m., pagal kai kuriuos autorius Drezdene kaip nesantuokinis grafo Hermano Karlo fon Keizerlingo sūnus (Jarosław Gdański, Mariusz Machynia, Czesław Srzednicki, Kamil Stepan, Wojsko Koronne. Formacje Targowicy, szkolnictwo wojskowe. Varia, Uzupełnienia, Kraków 2003, p. 105). Nėra kol kas patikimų šaltinių, jog tikrai grafą Keizerlingą ir Karolį de Perthees siejo giminystės ryšys, tačiau kadangi Keizerlingai turėjo keletą dvarų Lietuvos teritorijoje, pora žodžių skirtina ir jiems.

Grafų (ar baronų) fon Keizerlingų giminė kildinama iš Vestfalijos. Kažkuriuo metu Keizerlingai persikėlė gyventi į Kurliandiją (dabartinės Latvijos teritorija), kur 1695/1696 m. Blideno mieste gimė Hermanas Karlas fon Keizerlingas. Karaliaučiaus universitete jis įgijo puikų išsilavinimą. Baigęs mokslus jis užsiėmė diplomatine veikla, ėjo Rusijos imperijos rūmų slaptojo patarėjo pareigas, nuo 1733 m. tapo antruoju Sankt Peterburgo mokslų akademijos prezidentu.

Teigiama, jog būtent Hermanas Karlas fon Keizerlingas būdamas Rusijos ambasadoriumi Drezdene protegavo Johano Sebastiano Bacho paskyrimą Lenkijos karaliaus ir Saksonijos kurfiursto rūmų kompozitoriumi. Keizerlingas, kamuojamas nemigos, paprašė Bacho sukurti jam muziką, kurią jaunas pianistas Goldbergas, gyvenęs tame pačiame name su grafu, pagrotų klavesinu grafo nemigos naktimis. Taip gimė žymiosios Bacho „Goldbergo variacijos“.

Lietuvoje Keizerlingų giminei priklausė trys dvarai Joniškio rajone.

Garsusis kartografas Karolis Hermanas de Perthees iš Prancūzijos į Lenkiją persikėlė gyventi 1764 metais, į Vilnių atvyko 1798 metais. Karolis Hermanas de Perthees 34 metus eidamas kartografo pareigas sukūrė keliasdešimt Abiejų Tautų Respublikos ir jos teritorijų žemėlapių. Vieną iš savo kartografijos darbų K. Perthees paskyrė išimtinai Lietuvai. Rašoma, jog jo apgyvendinimo ir išlaikymo išlaidas dengė Vilniaus magistratas, tai matyti iš 1799-1808 m. miesto išlaidų specifikacijos, kurioje nurodyta, kad 1800 m. liepą pulkininko ir geografo Perthees butpinigiai atsiėjo 240 auksinų. (sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilniaus miesto planai, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, ISBN 978-609-8039-96-2, p. 8).

Karolis Hermanas de Perthees buvo vedęs Mariją Juzefą iš Bernardo Belloti de Kanalletto šeimos. Porai Varšuvoje 1784 m. rugsėjo 11 d. gimė sūnus Karolis Gustavas Lucijonas, kuris buvo pakrikštytas Vilniaus Bernardinų bažnyčioje 1815 m. liepos 5 d. Bernardinų bažnyčios krikštų metrikinėje knygoje glaustai aprašyta jo kilmės istorija. Jo tėvas Karolis de Perthees mirė tais pačiais 1815 metais Vilniuje ir buvo palaidotas neišlikusiose Vilniaus evangelikų reformatų kapinėse. Minėtas sūnus Karolis Gustavas Lucijonas de Perthees Vilniuje susituokė su Konstancija iš Gotlibų (lenk. Gotlieb) šeimos. Duktė Leopoldina porai gimė 1816 m. gegužės 28 d., mergaitė tepagyveno tik trejus metus, mirė 1820 metais. Sūnus Antanas Juzefas Ignacijus gimė 1821 m., mirė 1824 m. Abu vaikai palaidoti Rasų kapinėse (13 c sektorius). Iki šių dienų yra išlikęs didingas jų antkapinis paminklas su epitafijomis, restauruotas 2020-2021 metais. Be šių dviejų Gustavas de Perthees su žmona susilaukė dar keleto vaikų. Pvz., jų dukterį Adelaidę Sofiją 1827 m. pakrikštijo Vilniaus universiteto rektorius Simonas Malevskis su žmona Kotryna. Kaip matyti iš vaikų krikštų, Gustavas de Perthees su šeima savo gyvenimą nugyveno Vilniuje.

Leopoldinos ir Juzefo de Perthees antkapis Rasų kapinėse

Tikėtina, jog Marcela de Perthees Tovianska, gimusi apie 1797 m., buvo Gustavo de Perthees sesuo, ir kaip minėta, kartografo Karolio Hermano de Perthees duktė. Kitų de Perthees giminių atstovų XVIII a. pab. – XIX a. pradžios Vilniuje neteko aptikti.

Ignacijus Tovianskis ir Marcela de Perthees gyvendami Vilniuje susilaukė viso būrio vaikų, sūnų Liudviko, Boleslovo ir Konstantino bei dukterų Teresės bei jaunesniųjų Elžbietos ir Reginos. Kaip matyt, vaikų krikštynose ne kartą dalyvavo karininkas Edvardas de Perthees, taip pat Liudvika de Perthees. Tovianskių duktė Elžbieta 1835 m. Vilniuje ištekėjo už mediko Karolio Karvovskio.

Vaikų motina Marcela de Perthees Tovianska mirė gana anksti 1832 metais būdama 35 metų amžiaus ir buvo palaidota šiuo metu neišlikusiose Vilniaus  šv. Stepono kapinėse. Jos vyras Ignacijus Andrius Tovianskis ją pergyveno 13 metų,  mirė 1845 metais jau sulaukęs šešiasdešimtmečio nuosavame name Vilniuje. Buvo palaidotas šalia žmonos. Pagal jo mirties metriką jis buvo gimęs 1785 metais.

Trečiasis Geraldo herbo Tovianskių giminės atstovas žemės teismo notaras Jokūbas Tovianskis buvo vedęs Izabelę Pac-Pomarnacką, Smolensko žemės teisėjo Andriejaus Pac-Pomarnackio dukterį ir valdė Antašventės palivarką, buvusį netoli Vilniaus Joniškio parapijoje (Molėtų raj., 4 km nuo Joniškio). Žymusis mistikas Andrius Tovianskis porai gimė Antašventės dvare 1798 m. gruodžio 21 d. (pakrikštytas per šv. Kūčias) ir buvo pavadintas keturiais vardais: Andriumi, Tomu, Mykolu, Karoliu. Apie tai rašyta daugelyje šaltinių.

Viso Jokūbas Tovianskis su žmona susilaukė vienuolikos vaikų, tačiau pilnametystės sulaukė tik jų sūnus Andrius. Vos prieš metus Antašventės dvare mirus 80-metei senelei Teresei (palaidota Joniškio bažnyčios požemiuose) berniukas paliko dvarą ir 1809 m. įstojo mokytis į Vilniaus gimnaziją, kur susibičiuliavo su Vilniaus vaistininko Jurgio Guto ir Teresės iš Fišerių sūnumi Ferdinandu, kuris vėliau tapo jo svainiu ir jo idėjų propaguotoju. Po teisės studijų Vilniaus universitete Andrius Tovianskis kaip ir kiti Geroldo herbo Tovianskiai tarnavo Žemės teisme, ėjo įvairias pareigas. Adomas Stanislovas Krasinskis savo atsiminimuose teigia, jog Andrius Tovianskis buvo pripažintas pamišusiu ir apgyvendintas pas bonifatrus. Bet įsitikinus, kad jo pamišimas žalos nepridarys, išleistas (Adomas Stanislovas Krasinskis. Atsiminimai. Parengė Aldona Prašmantaitė, 2013. ISBN 978-9955-847-72-4, p. 172).

Andrius Tovianskis jau po 1828 m. pamatytos vizijos Bernardinų bažnyčioje, 1830 m. vasario 17 d. šv. Jonų bažnyčioje vedė Vilniaus pirklio Motiejaus Maxos (liet. Maksas, Maxa)  dukterį Karoliną Izabelę. Jų santuokoje liudijo Ferdinandas Gutas, tikėtina, Andriaus dėdė Karolis Tovianskis bei Juozapas Berkmanas, būsimojo 1863 m. sukilimo dalyvio, Kėdainių mokytojo, Julijos Dalevskytės vyro Mykolo Berkmano tėvas.

Šaltiniuose rašoma, jog abiejų jaunųjų tėvams nepritariant santuokai, Andrius Tovianskis ir Karolina Izabelė Maxa pirmąją vedybinę naktį praleido Bernardinų kapinėse. Jaunąją porą tikriausiai supo nakties romantika, tačiau vasario mėnesį galėjo kamuoti ir šaltis.

Karolina Maxa Tovianska. Valento Vankavičiaus portretas. Nuotraukos šaltinis vikipedija

Izabelė Karolina Maxa Tovianska turėjo nemažai brolių ir seserų. Jos vieneriais metais vyresnė sesuo Ona Julija 1838 m. liepos 26 d. Vilniuje ištekėjo už to paties Andriaus Tovianskio geriausio bičiulio, vaistininko Ferdinando Guto, kuris tuo metu jau buvo įgijęs medicinos mokslų daktaro laipsnį. Jų santuokoje sudalyvavo ir Andrius Tovianskis, ir Jurgis Mickevičius, tikėtina Adomo Mickevičiaus brolis,  bei dailininkas Valentas Vankavičius.

Abiejų seserų tėvas dviejų mūrinių namų Vokiečių gatvėje savininkas Motiejus Maxa (Maksas) Vilniuje vertėsi karietų ir balnų manufaktūra, t.y. taisydavo, atnaujindavo karietas. Jis buvo kilęs iš Vokietijos, tačiau susituokė su Ona Saurovna (lenk. Saurowna, pran. Saveur) jau gyvendamas Vilniuje 1799 metais. Jo santuokoje liudijo dailininko Vincento Slendzinskio senelis Martynas Slendzinskis. Ko gero pirklys Maxa mėgo meną, kadangi bendravo ir su dailininku Jonu Rustemu, kuris tapo jo dukters Celestinos Gertrūdos krikštatėviu. Adomo Stanislovo Krasinskio atsiminimai apie tai, jog Andrius Tovianskis ir Ferdinandas Gutas su pirklio Maxos dukterimis gyveno kažkiek laiko Vilniuje nesusituokę ir tik vyskupas Andrius Klongevičius juos sudrausminęs, po ko poros davusios santuokos įžadus, gali būti ir netiesa, nes abiejų porų santuokas skiria aštuoneri metai.

Ferdinandas Gutas. Nuotraukos šaltinis httpguttowie.blogspot.com

Dailininkas Jonas Rustemas dalyvavo tuokiantis dar vienai vaistininko Jurgio Guto dukrai Onai, gimusiai 1801 metais. Jos krikštamotė buvo garsaus Vilniaus pirklio Pranciškaus Fiorentinio žmona Teklė, kilusi iš Varšuvos. Fiorentinių šeima Vilniuje turėjo galanterijos parduotuvę, kurioje lankydavosi tik aukštuomenė. Ona Gutt 1828 metais ištekėjo už istoriko, archeologo ir filomato Mikalojaus Malinovskio, kilusio iš Podolės. O iš jų santuokos gimusi duktė Ona 1867 m. Vilniuje ištekėjo už karininko Stanislovo Malinovskio.

Paminėtina, jog Jurgis Gutas į Vilnių buvo atsikėlęs iš Prūsijos, 1800 m. nusipirko namą Pilies gatvėje (dabar – Pilies g. 36) ir jame įkūrė vaistinę. Šalia veikė kavinė. Gutas buvo Masonų ložės garbės narys, vienas iš Vilniaus medicinos draugijos steigėjų, pirmosios Lietuvoje farmacininkų profesinės organizacijos Vilniaus medicinos draugijos Farmacijos skyriaus vadovas (1819 m.). Teigiama, jog kunigaikštis Ludwigas Sayn-Vitgensteinas, norėdamas užvaldyti žmonos Stefanijos Radvilaitės turtą, nutarė ją nužudyti ir nuodų gavo iš vaistininko Jurgio Guto. 1832 m. 23 metų amžiaus kunigaikštienė mirė. Po ketverių metų Jurgis Gutas rastas nužudytas savo namuose. Paminėtina, jog Vilniuje iki 1795 m. gyveno ir Tomas Gutas (mirė 1795 m.), kuris buvo vedęs Teodorą Ivaškevičiūtę, kilusią iš Trakų. Jie buvo susilaukę sūnaus Dioniso ir dukters Sofijos. Tomas Gutas turėjo medinį namą, stovėjusį po Bekešo kalnu.

Ona Maxa Gutt. Nuotraukos šaltinis httpguttowie.blogspot.com

Pieš išvykstant gyventi į Paryžių, Andriui ir Izabelei Karolinai Tovianskiams Vilniuje gimė vaikų. Jų duktė Aleksandra gimė 1832 m. birželio 30 d. Lenkų genealogijos tyrinėtojo Leszek Milos duomenimis ji suaugusi ištekėjo už bajoro Juzefo Čarnovskio. Jų sūnus Stanislovas Čarnovskis tapo žinomu Lenkijos inžinieriumi. Kita Tovianskių duktė Valerija Albertina Stanislova ištekėjo už bajoro Mykolo Kulvieco, kilusio iš Juciūnų (Kėdainių raj.).

Teigiama, jog Andriaus ir Karolinos Izabelės Tovianskių šeima Paryžiuje apsigyveno maždaug nuo 1840 metų. Kaip matyti iš krikšto metriko, dukterį Ksaverą Prancišką Benediktą Elžbietą Tovianskiai 1840 m. kovo mėn. pakrikštijo dar Vilniuje. Iš paskos Tovianskių iš Lietuvos iškeliavo ir Ferdinando bei Onos Julijos Gutų šeima. Tomas Venclova rašo, jog Paryžiaus Dievo Motinos katedroje Andrius Tovianskis viešai apskelbė savo misiją ir subūrė šalininkus – lenkų bei lietuvių emigrantus. Būrelis pradžioje rinkosi Mickevičiaus, vėliau – Tovianskio bute. Kaip bebūtų, mesianizmas turėjo įtakos ir Adomo Mickevičiaus, ir Julijaus Slovackio kūrybai. Rimantas Šalna straipsnyje teigia, jog Andrius Tovianskis galutinai sužlugdė Adomo Mickevičiaus dėstytojavimo karjerą.

Andrius Tovianskis mirė Šveicarijoje 1878 m. gegužės 13 d., palaidotas Ciuricho Sihlfeld kapinėse. Kartu viename kape palaidota žmona Karolina Izabelė bei šalia Ferdinandas ir Ona Julija Gutai. Panašu, jog Gutai visą gyvenimą keliavo paskui Tovianskius.

Literatūros sąrašas:

Барон Герман Карл фон Кейзерлинг (1695/1696–1764). http://www.ras.ru/presidents/d052c3f9-a753-421b-92ea-00f0d3b3b1bd.aspx

Д. Якшина. Наша сегодняшняя “прогулка” вместе со специалистом по истории края Николаем Чебуркиным – по Кёнигсбергу фон Кейзерлингов. https://old.rudnikov.com/article.php?ELEMENT_ID=18723

Loreta Ripskytė. Grafas iš Vokietijos lankėsi giminės dvaruose, 2015.http://musu.skrastas.lt/?data=2015-0331&rub=1144745056&id=1427729297;

Encyklopedia powszechna PWN, volume 3, Warszawa, 1974;

Apie Šarlį Hermaną de Perthees svetainėje “Vilniausparkai.lt”  http://www.vilniausparkai.lt/parkai/reformatu-parkas/istorija/

Šarlio Hermano de Pertė antkapinis paminklas Ikonogr Nr. 14. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/f8d95a91-0859-4ec2-9ef1-650f4dbded40

Antkapinis paminklas Leopoldinai ir Juzefui de Perthees Vilniaus Rasų kapinėse – http://cmentarznarossie.uksw.edu.pl/obiekty_lt.php?id=144

Vyšniauskas Marius. Keletas potėpių Andriaus Tovianskio portretui: jaunystė Vilniuje, žurnalas “Nemunas”, Nr. 41, 2013 m. https://www.nemunas.press/wp-content/uploads/pdf_archyvas/nemunas_2013_11_28.pdf;

Rimantas Šalna. Mistras iš Lietuvos. A. Tovianskio 215 – osioms gimimo metinėms paminėti/”Lietuvos Aidas”, https://www.aidas.lt/lt/istorija/article/10544-04-14-mistras-is-lietuvos-a-tovinskio-215-osioms-gimimo-metinems-pamineti;

Duomenys apie Valerijos Albertinos Stanislovos Tovianskos ir Mykolo Jeronimo Kazimiero Kulviec santuoką bei tėvus – http://www.sejm-wielki.pl/img/metrskan/99128.jpg

Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21, p. 153-154;

Adomas Stanislovas Krasinskis. Atsiminimai. Parengė Aldona Prašmantaitė, 2013. ISBN 978-9955-847-72-4, p. 172;

Sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilniaus miesto planai, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016, ISBN 978-609-8039-96-2, p. 8;

Vytauto Didžiojo karo muziejus 2012 metais. Almanachas, 2013. ISBN 2029-3259;

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus pateikta informacija apie Pilies g. 36 namą ir Jurgį Gutą, adresu https://www.lndm.lt/pilies-gatve/pilies-g-36/;

1795 m. Vilniaus gyventojų surašymo duomenys – LVIA f. 515, ap. 15, b. 1-3a);

Andriaus Ignacijaus Tovianskio ir Marcelos de Perthees santuokos metrikas 1812 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1805-1829 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 222); Karolio Gustavo Lucijono de Perthees krikšto metrikas ir jo kilmės aprašymas 1815 m. (Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1814-1826 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 241); Antano Juzefo Ignacijaus de Perthees krikšto metrikas 1821 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1815-1830 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Kotrynos Emilijos de Perthees krikšto metrikas 1823 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1815-1830 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Adelaidės Sofijos de Perthees krikšto metrikas 1827 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1815-1830 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Ievos Teklės Eleonoros de Perthees krikšto metrikas 1833 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knygos 1828-1833 m., 1833-1835 m., LVIA f. 1667, ap. 1, b. 19 ir f. 604, ap. 10, b. 271); Teresės Konstancijos Reginos Karolinos Tovianskos krikšto metrikas 1812 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1805-1815 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 223); Elžbietos Liudvikos Tovianskos krikšto metrikas 1814 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1805-1815 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 223); Elžbietos Marijos Tovianskos krikšto metrikas 1815 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1805-1815 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 223); Vladimiro Aleksandro Tovianskio krikšto metrikas 1830 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1828-1833 m., LVIA f. 1667, ap. 1, b. 19); Ipolito Felikso Tovianskio krikšto metrikas (gim. 1819 m.) 1836 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1836-1839 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 276); Elžbietos Tovianskos ir Karolio Karvovskio santuokos metrikas 1835 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1834-1838 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 274); Konstantino Andriaus Tovianskio krikšto metrikas (gim. 1826 m.) (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1815-1830 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 240), 1837 m.; Marcelos de Perthees Tovianskos mirties metrikas 1832 m. (Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1827-1838 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 263); Andriaus Ignacijaus Tovianskio mirties metrikas 1845 m. (Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1838-1848 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 279); Andriaus Tomo Mykolo Karolio krikšto metrikas 1798 m. (Pabaisko dekanato metrikinės gimimo metrikų knygos 1798 m., LVIA f. 604, ap. 34, b. 1-3); Vincento Tovianskio krikšto metrikas 1800 m. (Pabaisko dekanato metrikinės gimimo metrikų knygos 1800 m., LVIA f. 604, ap.34, b. 7-8);  Mykolo Tovianskio krikšto metrikas 1805 m. (Joniškio RKB gimimo metrikų knyga 1805 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 58); Jono Tovianskio mirties metrikas 1806 m. (Joniškio RKB mirties metrikų knyga 1806 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 58); Ignacijaus Tovianskio mirties metrikas 1806 m. (Joniškio RKB mirties metrikų knyga 1806 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 58); Teresės Tovianskos mirties metrikas 1808 m. (Joniškio RKB mirties metrikų knyga 1806 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 58); Andriaus Tovianskio ir Karolinos Maxos santuokos metrikas 1830 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1827-1831 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 257); Marijos Teresės Rozalijos Tovianskos krikšto metrikas 1837 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1836-1839 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 276); Ksaveros Pranciškos Benediktos Elžbietos Tovianskos krikšto metrikas 1840 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1839-1841 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 281); Ferdinando Guto ir Onos Maxos santiokos metrikas 1838 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knygos 1834-1838 ir 1838-1842 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 274 ir f. 604, ap. 10, b. 278); Mikalojaus Malinovskio ir Onos Gutt santuokos metrikas 1828 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1827-1831 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 257); Onos Malinovskos ir Stanislovo Malinovskio santuokos metrikas 1865-1876 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1867 m. LVIA f. 604, ap. 20, b. 163); Liudvikos Teklės Gutt krikšto metrikas 1799 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1792-1805 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 19); Onos Gutt krikšto metrikas 1801 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1792-1805 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 19); Motiejaus Maxos ir Onos Saurovnos santuokos metrikas 1799 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1796-1805 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 20); Onos Julijos Maxos krikšto metrikas 1804 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1792-1805 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 19); Maxos Karolinos Izabelės krikšto metrikas 1805 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1792-1805 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 19); Vilhelminos Siuzanos Maxos krikšto metrikas 1806 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1805-1815 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 223); Emilijos Magdalenos Maxos krikšto metrikas 1807 m.  (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1805-1815 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 223); Celestinos Gertrūdos Maxos krikšto metrikas 1809 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1805-1815 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 223); Motiejaus Raimondo Maxos krikšto metrikas 1810 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1805-1815 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 223); Liudviko Jokūbo Maxos krikšto metrikas 1816 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1815-1830 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Kotrynos Elenos Maxos krikšto metrikas 1818 m. (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1815-1830 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 240).

 

Autoriai Herbai Istorija Randakevičienė Irma , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra