Unikalus ir vienintelis Vokietijos lietuvių ir bendraautorių metraštis švenčia: 25-eri gyvavimo metai

Autorius: Data: 2018-03-28, 10:52 Spausdinti

Unikalus ir vienintelis Vokietijos lietuvių ir bendraautorių metraštis švenčia: 25-eri gyvavimo metai

www.voruta.lt

Šaunioje, ant kalno tarp Bonos ir Bonos priemiesčio „Bad Godesberg“ įsikūrusioje Annabergo pilyje įvyko lietuvių ir vokiečių santykius atspindinčio leidinio „Annaberger Annalen“ (liet. Anabergo metraštis) šeštasis autorių ir skaitytojų susitikimas. Nuo 1993 metų leidžiamas metraštis – Vokietijos lietuvių rankų, širdžių ir proto darbas. Šis unikalus ir vienetinis leidinys – geriausias ir objektyviausias mokslinis raktas, siekiantiems labiau pažinti susipynusias tautų istorijas, jos veikėjus.

Redakcinę metraščio „Annaberger Annalen“ kolegiją sudaro: Arthur Hermann, Annemarie Lepa, Dr. Christina Nikolajew ir Dr. Lina Pilypaitytė.

Apie metraščio „Annaberger Annalen“ susikūrimą, leidybą ir ateities perspektyvas kalbiname A. Hermaną.

„Annaberger Annalen“ – kasmet leidžiamas, lietuvių-vokiečių santykius, tautų istoriją, kultūras apžvelgiantis leidinys gimė 1993-aisiais metais. Nuo ko ir kaip kilo idėja leisti šį metraštį? Kas buvo šio leidinio sumanytojai, idėjos autoriai?

Norint įkurti kažką naujo, reikalingas jau gyvuojančio energijos centro palaikymas. Praeito šimtmečio devintame dešimtmetyje tokiu centru tapo Baltiečių Krikščionių Studentų Sąjunga (BKSS) (toliau – Sąjunga), kuriai priklauso „Annabergo“ rūmai Bonoje. Sąjunga apjungia visų trijų baltų tautų, kurios šalia bendros sąjungos veiklos plėtoja taip pat jų tautinį darbą. Tuomet lietuvių sekcijoje veikė lietuvių literatūros būrelis, kuris tuo pačiu leido laikraštį „Anabergo lapelis“. Istoriškai Lietuvai tampant vis laisvesnei, Sąjungos nariai jautė, jog reikia imtis naujos veiklos.

Vokietijoje labai trūko informacijos apie Lietuvą, tiesiog reikėjo iš naujo vokiečiams priminti buvusią plačią vokiečių ir lietuvių kaimynystę. Laisva tapusi Lietuva dar pati neįstengė intensyviau brandinti naujus vokiečių-lietuvių santykius. Todėl 1992 m. Sąjungos lietuvių sekcija nutarė vietoj lietuviško leidinėlio pradėti leisti platesnės apimties vokišką metraštį, jį pervadinant į „Annaberger Annalen“. Metraštis greitai prigijo, kasmet didėjo straipsnių apimtis ir gerėjo straipsnių kokybė. Iki 2002 m. metraščio reikalus tvarkė Arthur Hermann ir Annemarie Lepa, nuo 2003 m. redakciją papildė dr. Christina Nikolajew, taip pat tais pačiais metais šalia BKSS, nauju užsakovu tapo ir prisijungė Lietuvių kultūros institutas. Nuo 2014 m. redakcijos gretas papildė iš Lietuvos į Vokietiją studijuoti atvykusi dr. Lina Pilypaitytė. Dabar leidėjai atitinka Vokietijos Lietuvių Bendruomenės sudėtį. Leidėjai, kurie yra kartu ir redaktoriai, autoriai, vertėjai, lektoriai dirba be užmokesčio, visuomeniniais pagrindais, pajamos iš prenumeratorių padengia tik leidybos išlaidas (metraščio spausdinimą, platinimą).

Kas pagrindiniai žurnalo straipsnių autoriai? Kas sudaro ir kaip susibūrė Jūsų redakcinė kolegija?

Nuo pat pradžių leidėjai dėjo pastangas suburti kiek galima platesnį autorių ratą, pritraukiant ne tik vokiečių ir lietuvių mokslininkus, tyrinėjančius vokiečių-lietuvių santykius, bet ir bendrai iš Lietuvos ir Rytų Prūsijos kilusius žmones, kurie domisi Lietuva, jos istorija. Tuo pačiu stengėmės įtraukti ir Lietuvos piliečius, kuriems rūpėjo ir buvo aktuali Vokietija. Iki dabar mūsų metraščiui yra rašę 226 autoriai, kasmet sąrašą papildo naujos pavardės. Vienų autorių straipsniai spausdinami dažniau, kiti prisideda laikas nuo laiko. Leidėjų tarpe nebuvo didesnių pasikeitimų, tik šiemet mūsų vyriausia bendradarbė Annemarie Lepa atsisakė savo pareigų. Redakcijai tenka gana anksti apsispręsti dėl sekančio numerio temų, visą laiką atidžiai stebėti vokiečių-lietuvių santykių mokslinę produkciją, susirašinėti su autoriais ir institucijomis ir įtraukti autorius į svarbių temų gilinimąsi.

 

Kokios pagrindinės temos dominuoja kiekviename iš numerių?

Vieną tomą pagrinde sudaro 14-16 straipsniai įvairiomis temomis. Straipsniai būna vidutiniškai 25 puslapių apimties. Esame išleidę 25 tomus su 302 straipsniais, visų tomų apimtis siekia  daugiau nei 7.000 puslapių. Aštuoni tomai skirti vienai, ypatingai temai. Esame paskelbę ir viešinę daugybę straipsnių apie Mažąją Lietuvą, kur ilgus šimtmečius artimai ir paraleliai vystėsi vokiečių ir lietuvių kultūros. Plačiau sustota prie Klaipėdos krašto problematikos ir Lietuvos vokiečių gyvenimo. Daugelis straipsnių tyrinėja vokiečių-lietuvių literatūrinius sąryšius, viešinta gausybė atsiminimų iš įvairių Lietuvos ir Vokietijos piliečių išgyvenimų.

 

Annaberger Annalen – leidinys vokiečiams, ar, ir lietuviams? Ar Jūsų leidinį prenumeruoja ir vokiškai kalbantys lietuviai?

Kadangi žurnalas leidžiamas vokiečių kalba, dauguma skaitytojų yra vokiečiai. Apie 60 procentų autorių yra vokiečiai, nors paskutiniu laiku pamažu auga lietuvių autorių skaičius. Ilgą laiką metraštį nemokamai siuntėme į Lietuvą, vokiškai skaitantiems žmonėms, bet pradėjus mūsų metraštį skelbti ir internete, dabar metraštį siunčiame tik keletai bibliotekų ir patiems autoriams. Mūsų metraštis yra laisvai prieinamas adresu: www.annaberger-annalen.de.

 

Šiemet metraštis „Annaberger Annalen“ atšventė 25 metų jubiliejų. Kokiomis įžvalgomis, ateities planais galėtumėte pasidalinti?

25 metai žurnalui, kuris gyvuoja ir išsilaiko be tiesioginės Vokietijos ir Lietuvos finansinės paramos, yra nepaprastai ilgas laikotarpis. Deja, bet metraščio ateitis tiesiogiai priklauso nuo leidėjų užsidegimo, kantrybės ir sveikatos. Leidėjų kaita didėja, rasti naujų darbuotojų išties yra labai sunku. Todėl žurnalas išsilaiko nuo vieno numerio iki kito. Tikiu, kad situacija pagerėtų, jei leidybą kada nors perimtų valstybinis institutas Lietuvoje, kuris sugebėtų apmokėti redaktoriaus ir autorių, leidybos išlaidas. Šiuo metu darbuotojams yra nepaprastai svarbu jausti, kad jų įdedamas darbas yra reikalingas, o metraštis – skaitomas.

 

Kaip vertinate š. m. kovo 3-5 dienomis įvykusį minėjimą? Kaip yra žinoma, susitikime dalyvavo ir LR ambasadorius Vokietijoje D. Semaška, pirmą kartą prisijungė ir leidiniu susidomėję lietuviai, vokiečiai. Kokios temos buvo paliestos? Ar jaučiatės reikalingi?

Maždaug kas trejus metus redakcija organizuoja autorių ir skaitytojų susitikimus, suvažiavimus, taip sudarant progą tarpusavio pažinčiai, pokalbiams. Šiais metais, kadangi turime ypatingą progą, norėjome atšvęsti jubiliejų ir į svečius, į Annabergo pilį, pasikvietėme LR Ambasadorių Vokietijoje, lietuvių bendruomenes bei mūsų žurnalo užsakovų – BKSS ir Lietuvos kultūros instituto vadovybes. Vykusio suvažiavimo metu daug laiko buvo skirta diskusijoms. Dar praėjusiame, 2015 metais vykusiame suvažiavime buvome nusprendę ateityje leisti tik elektroninį „Anabergo metraščio“ variantą, tačiau šįkart dalyviai pageidavo ir norėjo neprarasti galimybės įsigyti spausdintą variantą. Redakcija ir dalyviai džiaugėsi Ambasadoriaus apsilankymu ir jo asmeniniu susidomėjimu mūsų žurnalu. Malonu buvo išgirsti, jog metraštis išties svarbus plėtojant vokiečių ir lietuvių santykius.

 

Kur ir kaip galima įsigyti, užsiprenumeruoti Jūsų leidinį?

Metraštis lengvai prieinamas internete, kur galima persiskaityti ir atsispausdinti visus išleistus numerius ir straipsnius. Pageidaujantys įsigyti iki šiol išleistus spausdintus numerius, gali kreiptis į Arthur Hermann, C. M. v. Weber-Str. 14, 69245 Bammental (elektroninio pašto adresas: arthur@jhermann.de). Iki šiol naujieji emigrantai iš Lietuvos gana vangiai domėjosi mūsų leidiniu. Tikimės, kad su laiku tai pasikeis, juk kiekvienas asmuo iš Lietuvos yra mažas savo krašto ambasadorius. Mums labai trūksta gabių vertėjų, kurie galėtų pagelbėti mums dažniau skelbti rašytus arba publikuotus straipsnius ir Lietuvoje.

 

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ, Hamburgas

Lietuva - Vokietija , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra