Tremtinių vaikai Vėlines pasitinka sutvarkę Sibiro kapus
Autorius: Voruta Data: 2017-11-01 , 15:35 Spausdinti

V. Jakštas su kapelionu prie senelių kapų
Dr. kun. Rimantas GUDELIS, Rusijos lietuvių kapelionas, www.voruta.lt
Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos, kurioje įvyko didžiausi jų gyvenimo įvykiai: iš Sujetichos kaimelio Sibiro viduryje.
„Mes, keli panevėžiečiai, nuvykome lankyti Sibiro lietuvių ir padėti jiems tvarkyti tremtinių kapų, statyti kryžių. Aš labai seniai norėjau nuvažiuoti ir pamatyti tas vietas, ypač Sujetichą, kurioje gimiau. Kai man buvo vieneri metukai, tėvams pavyko grįžti į Lietuvą, todėl tik iš negausių jų pasakojimų žinojau apie tą kaimą“, – pasakojo V. Jakštas.
Taišetas – lietuvių tremties vieta
Į Sujetichą jis su Irkutsko lietuvių bendrijos atstovu Vidu Juciku, Rusijos lietuvių kapelionu Rimantu Gudeliu ir dar keliais bendrakeleiviais atvyko po 15 valandų kelio automobiliu. Kelionėje jie aplankė ir kitus lietuvių gyventus kaimelius – Zimą, Sol Sibirskają, Kačergadą, Taišeto miestą.
Lietuvių kapinės Sibire
„Mane nustebino, kaip ten daug saulės. Sibire, pasirodo, saulėtų dienų daugiau nei Sočyje. Tačiau įvažiuojant į Sujetichą prasidėjo šlapdriba. Galbūt panašią apsiniaukusią dieną prieš daugiau nei pusšimtį metų į šį mažą kaimelį buvo atvežti du gyvulinių vagonų sąstatai lietuvių: vienas iš Pasvalio krašto, kitas iš Žemaitijos“, – kalbėjo V. Jakštas. Pasak jo, tuomet negausiems vietos gyventojams atvežtieji lietuviai buvo pristatyti kaip baisūs nusikaltėliai. Žmonėms buvo draudžiama su jais kalbėtis, gąsdinama, kad bendrauti būtų pavojinga.
Kryžiaus statymas Sujetichoje. V. Jakštas stovi dešinėje
Tačiau negausūs vietos gyventojai (tik dabar Sujetichoje jų – apie 8-9 tūkst.) po kurio laiko pamatė, kad lietuviai naujakuriai – darbštūs ir geri žmonės. Jie greitai įsiliejo tarp darbininkų, dirbančių prie didžiųjų vietos objektų. „Pamačiau dabar apgriuvusią, išdaužytais langais stovinčią spirito gamyklą – tai buvo vienas iš statinių, prie kurių daugiausia dirbo lietuviai. Iki šiol stovi jų statytas medžio apdirbimo fabrikas.
Namas, kuriame gyveno vienas garsiausių tremtinių – J. R. Kalinauskas, vienas 1863 m. sukilimo vadų
Tai – gyvi tremties liudininkai, tačiau tik tiems, kas žino jos istoriją. O kitiems ji nėra matoma. Mes nuėjome į vietinį istorijos muziejų, kuriame surinkta daug antikvarinių daiktų ir įvairių senienų, bet apie lietuvius tremtinius nėra visiškai nieko, tarsi jų nebūtų buvę“, – stebėjosi pašnekovas. Dar vienas lietuvio akiai keistas Sujetichos elementas – vis dar stovintis Lenino paminklas ir šventiška revoliucijos šimtmečio atributika.
Kryžius lietuvių tremtiniams
„Būdamas ten stengiausi įsivaizduoti, kaip mano tėvai, du Sibire susitikę pasvaliečiai, tuomet gyveno. Juk dabar nė vieno nebėra, o iš nuotraukų likę nedaugelis prisiminimų, tik svarbesnių švenčių kadrai. Bet susidariau vaizdą, kad jų gyvenimas Sibire nebuvo vien savigrauža ir kančia: lietuviai sugebėjo prisitaikyti prie sąlygų ir dirbti“, – kalbėjo V. Jakštas.
Atminimo paminklas Šamankoje. V. Jakštas dešinėje
Nuvažiavęs į Sujetichos kapines jis sakė iškart pajutęs lietuvišką dvasią. Ją išduoda katalikiški kryžiai ir ženklai, kad daugelis palaikų iškeldinti, nes nuo jų nuimtos lentelės. Dar viena svarbi akimirka ištiko kapinėse, kai bendrakeleiviai jį pašaukė: žiūrėk, čia dar kažkokie Jakštai palaidoti. „Ir tikrai, atradau savo senelių kapus!“ – stebėjosi V. Jakštas.
Jis sakė, kad labai džiaugiasi gavęs progą pamatyti, kaip gyvena ir kapus tvarko likusieji vietos lietuviai, ir atidavęs tam tikrą duoklę pernai mirusiems tėvams.
Atminimo paminklas lietuvių tremtinių kapų lietuviškiems kryžiams
Tremtinių kapų tvarkymo darbus organizuojantis Rusijos lietuvių bendruomenių kapelionas kunigas Rimantas Gudelis sako, kad Sibire gyvenančių lietuvių, tremtinių palikuonių įtraukimas ir pagalba joms tvarkantis kapuose tampa galimybe jiems prisiminti savo šaknis ir efektyviai naudoti Sibiro kapų tvarkymo lėšas. Jie gali panaudoti žinias apie vietos sąlygas, kryžių gamintojus, priimti ekonomiškai naudingus ir teisingus sprendimus, kaip įamžinti lietuvių atminimą, kad jis išliktų. Tremtinių kapų tvarkymo projektas, kurį vykdo Sibiro lietuvių bendruomenės, tęsiasi jau ne pirmus metus.
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Maskvos Voznesenskio centro programoje – Klaipėdos dramos teatro savaitgalis
~ Kultūra, Lietuva - Rusija
2020-09-08, 12:27
-
Dr. Martynas Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius
~ Antrasis pasaulinis karas, Lietuva - Rusija, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-05-08, 09:44
-
Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (II dalis)
~ Istorija, Kultūra, Lietuva - Rusija, Randakevičienė Irma, Rusijos istorija, Vilnius
2020-01-07, 16:26
-
Sibiro Sajanų kalnų ugniagesiai ir girininkai rado apleistus lietuvių tremtinių kapelius
~ Lietuva - Rusija, Naujienos, Tremtis
2019-11-04, 10:06
-
Kristijono Donelaičio takais
~ Lietuva - Rusija, Mažoji Lietuva, Naujienos
2019-06-28, 09:54