Pagrindinis puslapis Istorija Sovietų represuoti Lietuvos kariuomenės generolai

Sovietų represuoti Lietuvos kariuomenės generolai

Sovietų represuoti Lietuvos kariuomenės generolai

J.Barzda-Bradauskas – Lietuvos kariuomenės Karo butų skyriaus viršininkas (1930‒1940 m.). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, iki 1941 m. sausio mėn. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1945–1947 m. dirbo Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakulteto Transporto mašinų katedros vedėju. 1947 m. spalio 22 d. suimtas, apkaltinus bendradarbiavimu su Vokietijos okupacine valdžia, nubaustas 10 m. laisvės atėmimu. 1953 m. rugpjūčio 18 d. mirė lageryje. Kaunas. [1918–1932 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A073-P0453.

www.voruta.lt

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, represijas patyrė 1262 tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkai. Iš jų 150 buvo sušaudyti, 663 žuvo kalėjimuose, lageriuose ar mirė tremtyje. Apie 2 tūkst. karininkų buvo priversti rinktis emigraciją.[1] Į atšiaurius SSRS regionus ištremti daugelio represuotų ar pasitraukiusių į Vakarus karininkų artimieji.

Ypatingai skaudų smūgį patyrė Lietuvos kariuomenės elitas. Sovietų valdžia represavo 21 tikrosios karo tarnybos, atsargos ar dimisijos Lietuvos kariuomenės generolą, iš kurių 6 buvo sušaudyti, 6 – mirė arba žuvo lageriuose ar tremtyje, vieno generolo likimas  nežinomas.

Lietuvos Vyriausybei vykdant Sovietų Sąjungos ultimatumo sąlygas, 1940 m. birželio mėn. iš vidaus reikalų ministro pareigų buvo atleistas, vėliau suimtas ir į Lubiankos kalėjimą Maskvoje išvežtas brigados generolas Kazys Skučas. Pirmosiomis sovietų okupacijos dienomis suimti generolai Julius Čaplikas, Jonas Galvydis-Bykauskas, Petras Kubiliūnas, Aleksandras Kurkauskas, Kazys Ladiga, Petras Šniukšta. 1941 m. suimti generolai Teodoras Daukantas, Zenonas Gerulaitis, Antanas Gustaitis, Mikas Rėklaitis, Kazys Sprangauskas, Jonas Sutkus. Į Altajaus kraštą ištremtas dar 1922 m. į atsargą išėjęs generolas leitenantas Vytautas Stomma (Stoma).

Represijų neišvengė ir Raudonosios armijos 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse tarnavę generolai Jonas Juodišius ir Vincas Žilys. 1941 m. birželio mėn. jie drauge su kitais korpuso  karininkais buvo išsiųsti į artileristų kursus Maskvoje, kur 1941 m. birželio 24 d. buvo suimti ir nubausti.

K. Skučas – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos XX ir XXI Vyriausybių vidaus reikalų ministras (1939–1940 m.).
Vykdant Sovietų Sąjungos ultimatumo sąlygas, 1940 m. birželio 12 d. atleistas iš vidaus reikalų ministro pareigų, birželio 16 d. suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1940 m. birželio 25 d. išvežtas į Maskvą. Sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Maskvos Butyrkų kalėjime. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A039-P004. 

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus buvo suimti ir lageriuose įkalinti generolai Juozas Barzda-Bradauskas, Juozas Kraucevičius, Aleksandras Kurkauskas, Motiejus Pečiuliois, Petras Liatukas, Mykolas Velykis.

1945 m. gruodžio mėn. sovietų kontržvalgybos agentai Jungtinės Karalystės kontroliuojamame Berlyno sektoriuje pagrobė ir į Vilnių, o vėliau į Maskvą išgabeno Vokietijos‒SSRS karo pradžioje iš įkalinimo išlaisvintą, Vokietijos okupacijos metais pirmojo generalinio tarėjo ir tarėjo vidaus reikalams pareigas ėjusį, atsargos generolą leitenantą Petrą Kubiliūną.

Daugelis represuotų Lietuvos kariuomenės generolų dalyvavo 1918–1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose. Generolas leitenantas J. Kraucevičius Rusijos Baltosios armijos, vadovaujamos generolo A. Denikino, gretose kovėsi su Raudonąja armija, vadovavo šios armijos aviacijos bazei. Generolas leitenantas M. Pečiulionis – vienintelis tarpukario Lietuvos kariuomenės generolas, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai dalyvavęs ginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, vienas Lietuvos laisvės armijos įkūrėjų. Generolai J. Barzda-Bradauskas, M. Velykis, J. Kraucevičius, P. Kubiliūnas sovietų valdžios buvo apkaltinti bendradarbiavimu su Vokietijos okupacine valdžia, A, Gustaitis – bendradarbiavimu su Vokietijos žvalgyba.

Generolai J. Čaplikas, A. Gustaitis, P. Kubiliūnas, K. Ladiga, K. Skučas, J. Sutkus buvo  nubausti mirties bausmėmis ir sušaudyti. Lageriuose bei tremtyje nuo nepakeliamų gyvenimo sąlygų mirė arba žuvo generolai J. Barzda-Bradauskas, Z. Gerulaitis, J. Juodišius, P. Liatukas, K. Sprangauskas, V, Stomma (Stoma). Nežinomas generolo leitenanto A. Kurkausko likimas. Tikėtina, kad ir jis žuvo arba mirė lageryje.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo mėn. suimtas, nežmoniškomis sąlygomis kalintas ir žiauriai tardytas generolas leitenantas J. Galvydis-Bykauskas mirė praėjus dvejiems metams nuo jo išvadavimo iš kalėjimo 1941 m. birželio mėn. Pirmą dieną, grįžęs iš lagerio, mirė generolas leitenantas M. Velykis. Ilguvos (Šakių r.) prieglaudoje baigėsi lageryje sveikatą praradusio, generolo leitenanto M. Pečiulionio gyvenimo kelias.

J. Galvydis-Bykauskas – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, 1920 m. laikinai ėjo Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovas, Karo mokyklos viršininkas (1921–1926 m.). 1926 m. išėjo į atsargą.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 21 d. suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. išlaisvintas iš kalėjimo. Mirė 1943 m. liepos 16 d. Kaune. [1918–1940 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-011168. 

1941 m. birželio 23 d. iš įkalinimo išlaisvinti generolai T. Daukantas ir M. Rėklaitis, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Vakarus. Represijas patyrė Lietuvos SSR likę jų artimieji, kuriems ilgus metus teko praleisti tremtyje.

Linkime Lietuvos kariams sėkmės ir ištvermės tarnyboje, būti budriems Tėvynės sargyboje bei niekada neužmiršti skaudžių, tačiau labai svarbių istorijos puslapių!

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Naujienos iš interneto