Posėdis dėl LR pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, dėl pilietybės atkūrimo, referendumo įgyvendinimo galimybių

Autorius: Data: 2021-05-22 , 09:09 Spausdinti

Posėdis dėl LR pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, dėl pilietybės atkūrimo, referendumo įgyvendinimo galimybių

www.voruta.lt

Gegužės 21d. LR Seimo Konstitucijos salėje ir nuotoliniu būdu įvyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos eilinis posėdis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, dėl pilietybės atkūrimo, referendumo įgyvendinimo galimybių.

Atidarė komisijos posėdį ir jam pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.

Susirinkusius į posėdį pasveikino LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, kuri savo kalboje padėkojo už lietuvybės puoselėjimą. Ministė Pirmininkė kalbėjo, kad ryšys su diaspora yra labai svarbus, pasidžiaugė užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumu, ir pabrėžė, kad vienas iš vyriausybės prioritetų yra „sugrįžtanti Lietuva“.

Dėl referendumo ir Pilietybės įstatymo tobulinimo galimybių, siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę kalbėjo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys Gediminas Ramanauskas. Savo kalboje komisijos narys pabrėžė, kad vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, klausimas diasporai yra pilietybės klausimas. Komisijos narys pateikė komisijos siūlymus sėkmingam pilietybės klausimo sprendimui akcentuodamas, kad būtina pritarti LR Pilietybės įstatymo Nr.XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIVP-430, kuris patikslina asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio LR pilietybę, apibrėžimą. Taip pat G.Ramanauskas pabrėžė, kad reikėtų atidėti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo dokumentų rengimą ir sprendimų dėl LR pilietybės netekimo priėmimą iki įvyks numatomas referendumas dėl LR pilietybės išsaugojimo 2024 metais, jei šis referendumas būtų skelbiamas. G.Ramanauskas pabrėžė referendumo dėl pilietybės svarbą.

Šios komisijos narys Rytis Virbalis savo kalboje pabrėžė, kad pilietybė nėra tik teisinė sąvoka ar socialinė kategorija, bet tai yra ypatingas – juridinis, socialinis, kultūrinis, emocinis, psichologinis- piliečio ryšys su savo valstybe ir netekimas pilietybės tai nėra tik formalus teisės aktas. Kalbant apie planuojamą referendumą R.Virbalis akcentavo išankstinės informacijos apie referendumą svarbą ir, kad didelį aiškinamąjį darbą turėtų atlikti ne tik užsienio lietuviai, bet ir Lietuvos vyriausybė, ambasados, savivaldybės,  seimo nariai, politinės partijos.

Savo pranešime „Ką išmokome iš 2019 m. referendumo ir kaip toliau?!“ Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pabrėžė, kad tuometinis  referendumas buvo paskelbtas per vėlai, sunki ir paini formuluotė, nevieningi LR vadovai, vyriausybinės institucijos, politinės partijos. D.Henkė pabrėžė, kad pilietybės išsaugojimas turi būti valstybės prioritetinis klausimas, kurį spręsti reikia sutelkiant visas jėgas ir pačiu greičiausiu būdu.

Apie migracijos politikos aktualijas kalbėjo  LR Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė savo  pranešime  dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pristatė Lietuvos pilietybės praradimo ir atkūrimo atvejų statistiką, pabrėždama, kad daugiau yra atvejų kai pilietybė atgaunama nei jos netenkama. Direktorė kalbėjo apie šiuo metų galiojančius reikalavimus išeiviams norintiems atgauti Lietuvos Respublikos pilietybę, apie pagrindines Lietuvos pilietybės neatkūrimo priežastis.

LR Seimo narė ir LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pateikė informaciją apie Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo  Nr.XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, akcentuodama, kad vietoj „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo“ įrašytas „bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio15 d.“ leistų išvengti keistų nesusipratimų sprendžiant pilietybės atkūrimo ir išsaugojimo klausimus. Pabrėžė, kad projekte siekiama aiškumo patikslinant 2 straipsnio nuostatas ir sukonkretinant asmenis, kuriems gali būti atkuriama pilietybė. Seimo narė teigia, kad tikisi jog  Seimas palaikys šį projektą.

Apie teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimo problemas kalbėjo advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr.teisininkas Ovidijus Speičys. Savo kalboje O.Speičys pabrėžė, kad nors Migracijos departamento pateikta statistika rodo gražius rezultatus , tačiau patirtis sako, jog yra labai daug žmonių, kuriems Migracijos departamente pilietybės atkurti nepavyksta. O.Speičys kalbėjo apie reikalavimus, taikomus praktikoje, akcentuodamas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos pilietybę siekiantys atkurti asmenys,  kartu siūlydamas sprendimo būdus, vienas kurių būtų Pilietybės įstatymo tobulinimas.

Seimo narys Stasys Tumėnas pasidomėjo Vidaus reikalų ministerijos atstovų, kodėl užsitęsia pilietybės atkūrimo svarstymo klausimas daug ilgiau nei teigia Migracijos departamento pateiktas 5 mėnesių terminas ir kodėl tos pačios šeimos vienas narys atgauna pilietybę, o kitas ne.

Komisijos nario pavaduotojas Tomas Girnius akcentavo, kad  pagal LR Konstituciją referendumas organizuojamas valstybei ir tautai svarbiausiais klausimas, o užsienyje gyvenančių lietuvių mažumos teisė į dvigubą pilietybę, nėra tokios svarbos klausimas, nors jis nepaprastai rūpi šiai lietuvių daliai. Tomas Girnius kreipėsi į LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narius, prašydamas padėti surasti alternatyvų būdą teigiamai išspręsti pilietybės klausimą, kuris užsienio lietuviams yra gyvybiškai svarbus, o daugumai Lietuvoje gyvenančių lietuvių , suprantamai, nėra itin svarbus klausimas.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė atsakydama į T.Girniaus kreipimąsi priminė, kad LR Konstitucijoje yra nurodyta, jog Konstitucijos I skirsnis gali būti keičiamas tik referendumo būdu. Paragino nesiblaškyti, susikaupti referendumui, primindama, kad didžioji dalis balsavusių įvykusiame referendume buvo gyvenantys Lietuvoje.

Apie problemas, su kuriomis susiduria  asmenys  mėginantys įrodyti savo teises atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę kalbėjo posėdžio svečias Nida Degutienė.

Posėdžio pabaigoje, po komisijos narių ir posėdžio svečių pranešimų, pasisakymų ir vykusių diskusijų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė dvi  rezoliucijas  „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“  ir „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybes įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija bendru sutarimu priėmė dvi rezoliucijas:

🔸“Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“:

https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=34028 ir

🔸“Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“:

https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=34027

Išeivija Pasaulis , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra