Popiežius Pranciškus ir šv. Faustina Kowalska
Autorius: Voruta Data: 2016-01-11 , 12:13 Spausdinti

Tiesa, kad kalbėdamas apie Gailestingumo jubiliejų Pranciškus nemini dažnai lenkų vienuolės Faustinos Kowalskos, per kurią Dieviškojo Gailestingumo kultas tapo pasauliniu. Tad kai kurie jos gerbėjai baiminasi, kad tarsi ji pamiršta. Bet tai nėra tiesa, – rašo žinomas bažnytinių aktualijų apžvalgininkas John Allen Jr „Cruxnow“ portale. Savo žodžiams paremti jis išvardija septynis epizodus ar aplinkybes.
Pirmiausia, tai pats Gailestingumo jubiliejaus paskelbimas per popiežiaus bulę „Misericordiae Vultus“. Čia žurnalistas atkreipia dėmesį į dvi detales. Pirma, bulė paskelbta Dieviškojo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, o, antra, pačiame tekste paminima „didžioji gailestingumo apaštalė“ šventoji Faustina Kowalska, prašant jos užtarimo šiems šventiesiems metams.
Antra, žvelgiant atgalios ypač popiežiaus interviu atgal į Romą iš Brazilijos 2013 metų liepos mėnesį jau leidžia spėti, kad tuo metu jis jau galvojo apie Gailestingumo jubiliejų. Paklaustas apie šeimos sielovadą, jis atsakė iš gailestingumo perspektyvos, paminėdamas šv. Faustiną ir taip pat ją labai gerbusį savo pirmtaką, šv. Joną Paulių II, taip pat daug prisidėjusį, kad Gailestingumo žinia plistų pasaulyje.
Trečia, šių metų pirmos dienos Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie „skurdo upę“, kuri vis tik nesulyginama su „gailestingumo okeanu“. Tačiau tai ne kartą sesers Faustinos dienoraštyje naudojamas išsireiškimas, aprašant savo regėjimus. Dar daugiau, tai regėjime jai Jėzaus pasakyti žodžiai.
Ketvirta, liepos mėnesį popiežiaus laukia milijoninis susitikimas su jaunimu Krokuvoje, minint Pasaulines jaunimo dienas. Šių dienų šventaisiais globėjais popiežius paskelbė seserį Faustiną ir Joną Paulių II, abu pavadindamas „dieviškojo gailestingumo apaštalais“, iškeldamas jų abiejų dvasinį palikimą.
Penkta, tai popiežiaus 2013 metais išreklamuotas „dvasinis vaistas“ širdžiai ir sielai, „miserikordinas“: iš tiesų maža dėžutė, kurioje yra rožinis ir Dieviško Gailestingumo atvaizdas su užrašu, kuris buvo tarsi sesers Faustinos šūkis – „Jėzau, pasitikiu Tavimi“.
Šešta, 2014 metų kovo mėnesį susitikime su Romoje esančiais kunigais popiežius Pranciškus taip pat išsamiai kalbėjo apie šventuosius Faustiną ir Joną Paulių II, sakydamas, kad Dieviškas Gailestingumas buvo jų didžioji intuicija ir dovana Dievo Tautai. Šių žodžių kontekste „Gailestingumo jubiliejaus“ paskelbimas yra tarsi šios intuicijos ir dovanos pratęsimas.
Ir dar viena aplinkybė, kurią pamini apžvalgininkas, buvo popiežiaus kelionė į JAV ir Kubą 2015-ųjų rugsėjo mėnesį. Daug kas paminėjo savotišką kontrastą, popiežiui Pranciškui aukojant Mišias Havanoje, kuris gavosi Jėzaus atvaizdą pakabinus tarp dviejų jau ten buvusių Kubos revoliucionierių atvaizdų – Che Guevara ir Jose Marti. Tačiau kur kas mažiau paminėta, kad, dar kartą, tai buvo Dieviško Gailestingumo paveikslas su tuo pačiu šūkiu „Jėzau, pasitikiu Tavimi“, o pats Pranciškus pasakė, kad norįs būti „gailestingumo šaukliu“.
Visa tai, pasak John Allen, rodo, kad yra glaudus ryšys tarp Gailestingumo Jubiliejaus, šv. Faustinos ir šv. Jono Pauliaus II. Pranciškus neišrado „gailestingumo“, tačiau nori jam suteikti naują postūmį. Kita vertus, jis visada pabrėžia gailestingumo konkretumą: gailestingumas turi tapti darbais ir veiksmais. Būsimą palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos kanonizaciją taip pat galima interpretuoti šioje perspektyvoje, tačiau be supriešinimo su šventąja Faustina. Ši buvo Gailestingumo kulto įkvėpėja, o Motina Teresė – praktikuotoja, nepamirštant, kad ir sesuo Faustina dirbo su sunkiose situacijose atsidūrusiomis moterimis. (Vatikano radijas)
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
~ Kauno arkivyskupija, Kultūra, Naujienos
2021-01-23, 09:58
-
Mano Monsinjoras
~ Katalikų kunigai, Religija
2021-01-21, 15:18
-
Maldyno „Magnificat“ viršelyje – kryžius pacifikalas iš Trakų
~ Katalikų parapijos, Religija
2021-01-21, 15:05
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
~ Katalikų kardinolai, Kultūra, Naujienos, Religija
2021-01-14, 10:09
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
~ Katalikų kunigai, Lietuva, Naujienos, Religija
2021-01-13, 08:24