Padėka ir pagarba išeivijos kultūrininkei Marijai Remienei
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Susitikimas su Marija Remiene Radvilų rūmuose Vilniuje Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį Lietuvos dailės muziejus surengė išeivijos dailininkų parodą „Dovana nepriklausomai Lietuvai“. Tarp parodos eksponatų yra ir daugybė darbų, kuriuos muziejui padovanojo Marija Remienė, tituluojama lietuvių išeivijos kultūros ministre. Liepos 21 d. Radvilų rūmuose, kur eksponuojama paroda, vyko susitikimas su šia meno mecenate.
Kas brangiausia – Lietuvai
Į susitikimą su M. Remiene atvykęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė: Atvykau pagerbti išskirtinį kultūrai žmogų. Be tokių žmonių mūsų kultūra būtų daug skurdesnė.
Pati M. Remienė sako nė nesuskaičiuojanti, kiek darbų yra padovanojusi Lietuvos dailės muziejui, tik juokauja, kad už dabar atvežtą kolekciją ji nuskurdo 5 tūkst. dolerių. Amerikoje pastaruoju metu yra daug norinčių pirkti lietuvių dailininkų paveikslus, – sakė M. Remienė, – ypač Adomo Galdiko, Vytauto Kasiulio, Viktoro Vizgirdos. Už kolekciją, kurią dabar padovanojau, man siūlė penkis tūkstančius dolerių, tai tiek nuskurdau, bet čia juokauju. Visa, kas brangiausia, padovanojau Lietuvai. Nors, pasilikau ir sau darbų – nenoriu likti „nuoga“.
Tarp M. Remienės dovanotų darbų yra ir Adomo Varno paveikslas „Burlaiviai Mičigano ežere“ (1950 m.). kaip sako M. Remienė, tai pirmasis jos įsigytas paveikslas, kurį ji dar vaikystėje nusipirko išsimokėtinai už 50 dolerių. Tuo metu tai buvo didelė suma, – sakė M.Remienė. – Tada dar mokiausi, tėtis man išlaidoms duodavo 10 dolerių savaitei, tada buvo uždirbama tik 72 centai per valandą.
Veikli kultūrininkė
Marija Bareikaitė-Remienė gimė ir užaugo Musninkuose, Ukmergės apskrityje, 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV. Pasak M. Remienės, jos tėvas tikėjo taip greitai grįšiantis į nepriklausomą Lietuvą, kad manė, jog jiems neverta pirkti šaldytuvo.
Čikagoje gyvenanti M. Remienė ilgą laiką vadovavo svarbiausių išeivijos institucijų finansavimu besirūpinantiems fondams ir komitetams, organizavo labdaros kultūrinius renginius. 1974–1996 m. dirbo Lietuvių fonde, pirmininkavo jo valdybai, tarybai, komisijoms. 1997–2006 m. buvo JAV lietuvių bendrijos Kultūros tarybos pirmininkė, vadovauja išeivijos lietuvių dienraščio „Draugas“ leidybai lėšas teikiančiam fondui, globoja lietuvišką radijo laidą „Margutis“, kuri, pasak M. Remienės, vyresniojo amžiaus lietuvių išeiviams yra kaip malda Tėve Mūsų.
Marija Remienė apdovanota Jono Pauliaus II medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio „Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi“.
Yra ir Žemaitės portretas
Iki rugsėjo 1 d. Radvilų rūmuose veikiančioje lietuvių išeivijos dailininkų parodoje „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ eksponuojama apie 150 meno kūrinių, didžioji dalis darbų Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Yra ir išskirtinių dovanų, tokių kaip Adomo Varno istorinė drobė „Mindaugo karūnavimas“. Šį 1951–1955 m. nutapytą paveikslą specialiai įsigijo ir Lietuvai jos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga padovanojo inžinierius, išradėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas Domas Adomaitis. Parodos organizatoriai tarp išskirtinių darbų mini ir „Žemaitės portretą“ – Jono Šileikos vienintelį iš natūros tapytą literatūros klasikės atvaizdą, sukurtą 1919 m., kai Žemaitė lankėsi JAV. Darbas dovanotas gydytojo Antano Montvydo.
Kitas istoriniu atžvilgiu įdomus eksponatas – Stasio Ušinsko pano „Lietuvos mokykla“, apibūdinantis Lietuvos švietimo pažangą pirmosios Nepriklausomybės dvidešimtmečiu, sukurtas specialiai 1939 m. pasaulinei parodai Niujorke, o po jos iki šiol saugotas Jėzuitų jaunimo centre Čikagoje.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, tarp parodos eksponatų – apie 50 darbų (A.Galdiko, A.Varno, V. Kasiulio ir P. Augiaus), dovanotų M.Remienės.
Agnės Gatelytės nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose