P. Šimkavičius. Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos ištakos

Autorius: Data: 2016-11-03, 16:19 Spausdinti

P. Šimkavičius. Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos ištakos

 

Švenčionių „Ryto“ švietimo draugijos Pašaminės skyriaus lietuviška skaitykla Vilūnų name. 1936 m. gegužė. Nuotrauka iš Daivos Brazdžiūnienės asmeninio albumo.

Povilas ŠIMKAVIČIUS, LŽS narys, www.voruta.lt

2016-tiems – bibliotekų metams artėjant į pabaigą noriu pasidalinti sukaupta informacija apie savo gimtojo Pašaminės kaimo (Švenčionių rajonas) bibliotekos ištakas. Tai paskatino padaryti ne tik bibliotekų metai, bet ir viešoje erdvėje pateikta prieštaringa informacija apie tariamai sovietmečiu (1950 m.) įkurtą Pašaminės kaimo biblioteką. Ši informacija formaliai paimta iš sovietmečiu išleistų enciklopedinių ir kitų leidinių, nors ir čia pasitaiko neesminių prieštaravimų. Pavyzdžiui, Mažojoje lietuviškoje tarybinėje[1] ir Tarybų Lietuvos[2] enciklopedijose nurodomi 1953-tieji Pašaminės kaimo bibliotekos įkūrimo metai. Pavartę Lietuvių enciklopedijos leidyklos Bostone (JAV) išleistas Lietuvių enciklopediją[3] arba Broniaus Kvyklio leidinį „Mūsų Lietuva“[4] sužinosime, kad lietuviški knygynai, skaityklos ir bibliotekos Vilniaus krašte veikė jau lenkų okupacijos metais. Siūlau susipažinti su Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos įkūrimo aplinkybėmis ir veikla.

Lietuviško knygyno ir skaityklos įkūrėjas – Pašaminės „Ryto“ skyrius

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslas – skleisti švietimo darbą katalikų tikėjimo ir lietuvių tautos dvasioje. Siekdama įgyvendinti šį tikslą tuo metu savarankiška Švenčionių „Ryto“ švietimo draugija steigė pradines mokyklas, gimnazijas, knygynus, skaityklas, rengė vakarėlius ir t.t.

Pašaminės kaimo jaunimas. 1926 m. gruodis.

Pirmoje eilėje (prigulę) iš kairės: Juozas Šimkavičius (2), Aldona Zabarauskaitė (3). Antroje eilėje: Julė Žilienė (1), Veronika Nemeikaitė (4), Viktorija Zabarauskienė (laiko sūnų Algirdą) (7). Trečioje eilėje: Povilas Viškelis (4), Pranas Ankėnas (7), Anupras Zabarauskas (8). Nuotrauka iš Vytauto Lapėno asmeninio albumo.

Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos ištakos siejamos su Švenčionių „Ryto“ švietimo draugijos Pašaminės skyriaus veiklos pradžia 1924 m. spalio 26 d. Apie sprendimą Pašaminėje įsteigti lietuvišką skaityklą (knygyną) 1925 m. sausio 7 d. vykusiame Švenčionių „Ryto“ švietimo draugijos visuotiniame metiniame narių susirinkime pranešė Pašaminės skyriaus valdybos narys Anupras Zabarauskas. Jis taip pat informavo susirinkimo dalyvius, kad knygynui įsteigti tuo metu jau buvo nupirkta knygų už 200 auksinių[5]. 1925 m. pradžioje Pašaminės „Ryto“ skyriaus valdyba (pirmininkė Teklė Ankėnaitė) kreipėsi į JAV lietuvius, prašydama pašalpos ir knygų. Prašymas dalinai buvo išklausytas, iš kelių asmenų gauta apie 30 lietuviškų knygų[6]. Tų pačių metų birželio 25 d. Pašaminės „Ryto“ skyrius gavo lenkų valdžios leidimą įkurti knygyną[7], kuris birželio pabaigoje pradėjo veikti pradžios mokyklos patalpose. Knygyno tvarkytoju paskirtas Juozas Šimkavičius[8]. 1926 m. pabaigoje pašaminiškiai turėjo 250 įvairaus turinio knygų ir skaitė laikraščius: „Vilniaus aidas“ (2 egz.), „Źycie ludu“ (liet. Liaudies gyvenimas) (2 egz.), „Kelias“ (7 egz.), „Jaunimo draugas“ (8 egz.), „Rygos balsas” (1 egz.)  ir vieną gaunamą iš Amerikos (čia neįtraukti mokytojų gaunami laikraščiai). 1927 m. spalio 8 d. lenkų policija uždarė įregistruotą, legaliai veikusį ir vieną iš aktyviausių Švenčionių „Ryto“ Pašaminės skyrių (pirmininkas J. Zabarauskas) ir konfiskavo knygyną, išveždama 230 knygų[9]. Prieš tai, spalio 5 d. buvo uždaryta Pašaminės „Ryto“ mokykla. Jau 1928 m. skyrius tęsė savo veiklą, bet „Ryto“ mokykla nebuvo atidaryta. 1930 Vytauto Didžiojo metų sausio 6 d. Pašaminėje pradėjo veikti Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos išlaikoma pradžios mokykla.

Pašaminėje įsteigta lietuviška skaitykla

1933 m. balandžio 16 d.  Pašaminėje įsteigta lietuviška skaitykla[10], kurią lankė ne tik pašaminiškiai, bet ir aplinkinių sodžių gyventojai. Tų pačių metų gegužės 6 d. pašaminiškiai jau džiaugėsi įkurtu Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos Pašaminės skyriumi (pirmininkė Sofija Karužienė), kuriame buvo nutarta įsteigti artistų ir muzikos mėgėjų kuopeles, o ateityje dėti pastangas liaudies namų statybai ir įsteigti skaityklą[11]. Duomenų apie liaudies namų statybą surasti nepavyko, o Pašaminės „Kultūros“ skyriaus knygynas buvo įsteigtas 1939 m. birželio 29 d., knygininke paskirta Ona Gimžauskaitė.

Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos Pašaminės skyrius, 1934 m. gegužės 9 d. minėjęs savo įkūrimo pirmąsias metines. Antroje eilėje iš kairės: Janina Žilytė (3), Aldona Zabarauskaitė (6). Trečia eilė: Anupras Zabarauskas (2), Sofija Karužienė (4), Giedrė Karužaitė (5), Aleksandras Karuža (6), Viktoras Petkūnas (7). Ketvirtoje eilėje: Mykolas Petkūnas (2). Nuotrauka iš Giedrės Karužaitės-Juodišienės asmeninio albumo.

1933 m. rugsėjo 16 d. „Vilniaus Rytojus” apie Pašaminės „Ryto” skyrių rašė: „Nuo 1924 metų čia gyvuoja Švenčionių „Ryto” skyrius. Šiais metais šis skyrius dar labiau sukruto. Pirmiausia įsteigta „Ryto”  skaitykla, kuri turi 300 knygų ir apie 60 lankytojų. Skyriaus narių skaičius padidėjo beveik dvigubai. <…>. Apskritai, čia lietuviškas gyvenimas gana gyvas ir įdomus. Tam daug dirba skaityklos vedėjas J. Šimkavičius“ [12].

1934 m. vasario 4 d. vyko Pašaminės „Ryto” skyriaus narių metinis susirinkimas, kuriam pirmininkavo J. Cijūnėlis. „Ryto” skyriaus pirmininkas ir skaityklos vedėjas J. Šimkavičius pranešė apie skyriaus ir skaityklos veiklą. Pateikė duomenis, kad 1933 m. gegužės – gruodžio mėnesiais skaitykloje perskaitytos 1808 knygos, lankytojų buvo 1441. Skaityklą lankė suaugusieji, jaunimas ir vaikai[13].

1936 m. liepos mėnesį buvo uždaryti „Ryto” draugijos skyriai ir skaityklos Tverečiuje, Kaltanėnuose, Pašaminėje, Vasiūnuose, Ceikiniuose ir Palūšėje[14]. Pašaminėje įvykiai klostėsi taip. Liepos 8 d. Kaltanėnų policija nuėmė „Ryto” skaityklos radijo anteną. Liepos 15 d. Kaltanėnų vaitas A. Runavičius su policininku Wojna uždarė „Ryto” skyrių ir skaityklą, išvežė visą inventorių[15]. Tų pačių metų liepos 17 d. pas Pašaminės „Kultūros“ mokyklos vedėją Aleksandrą Karužą padaryta krata, ieškota nelegalios literatūros. O liepos 22 d. Švenčionių apskrities lenkų viršininko (storostos) įsakymu „už pavojingą viešajai tvarkai veikimą“ sustabdyta ir Pašaminės „Kultūros“ skyriaus veikla[16].

1939 m. birželio 29 d. Pašaminėje įsteigtas naujas „Kultūros“ skyrius[17]. O rugsėjo 12 d. Vilniaus vaivados Maruševskio įsakymu veikimo laisvę atgavo ir Švenčionių „Rytas“[18]. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė švietimo draugijų veiklą.

Apibendrinimai

Atsižvelgiant į enciklopedinių ir kitų leidinių informaciją ir vadovaujantis nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų veiklos tęstinumo principu bei tradicijų puoselėjimu, būtina Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos veiklos pradžią susieti su lietuviško knygyno Pašaminėje įkūrimu 1925 m. birželio 25 d.

Pašaminės sodžiaus lietuviai. 1936 m. birželis. Pirmoje eilėje iš kairės: Juozas Ankėnas (2), Leonas Meržvinskas (Miežėnas) (4). Antroje eilėje: Petras Gimžauskas (10). Trečioje eilėje iš kairės: Bronius Ankėnas (1), A. Urbonavičius (2), Anupras Zabarauskas (3), Juozas Šimkavičius (7). Ketvirta eilė iš kairės: Janina Žilytė (10). Nuotrauka iš autoriaus asmeninio albumo.

Šiandien atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje oficialiuose šaltiniuose nurodyti Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos įkūrimą sovietmečiu (1950 ar 1953 m.) mažiausiai neetiška, nes tai neatitinka tikrovės ir prieštarauja pačiai nepriklausomos Lietuvos bibliotekos esmei. Ir ne tik todėl, kad didžiuojuosi savo seneliu Juozu Šimkavičiumi (Šimkėnu), pirmuoju ir ilgamečiu Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos tvarkytoju (vedėju), bet ir todėl, kad turėtų būti atkurtas istorinis teisingumas ir 1925 m.  laikomi bibliotekos įkūrimo metais, taip užtikrinant veiklos tęstinumą ir įvertinant mūsų senelių ir prosenelių ryžtą ir pasiaukojimą kovoje už lietuvišką žodį Švenčionių krašte. Taip pat būtina patikslinti ir kitų Švenčionių rajono bibliotekų ištakas.

2016 m. lapkričio 3 d.



[1] MLTE, 1968, T. 2, p. 782

[2] TLE, 1987, T. 3, p. 651

[3] LE, 1960, T. 22, p. 127

[4] Kvyklys B. Mūsų Lietuva. V., 1989, T. 1, p. 748

[5] Vilniaus aidas. 1925-01-31, Nr. 14(19), p. 4

[6] Jaunimo draugas, 1926 m. gruodis, Nr. 12, p. 25

[7] Biržiška M. Vilniaus Golgota, V., 1992, p. 331

[8] Kelias. 1925-08-14, Nr. 6, p. 7

[9] Vilniaus varpas, 1927 m. spalis, Nr. 9, p. 15

[10] Mūsų Vilnius, 1933-04-30, Nr. 12 (122), p. 180

[11] Vilniaus žodis, 1933-05-17, Nr. 9 (89), p. 7

[12] Vilniaus rytojus, 1933-09-16, Nr. 73 (456), p. 3

[13] Vilniaus rytojus, 1934-10-24, Nr. 83 (568), p. 3

[14] Mūsų Vilnius, 1936-08-05, Nr. 15 (209), p. 12

[15] Vilniaus žodis, 1936-08-11, Nr. 29 (196), p. 3

[16] Vilniaus žodis. 1936-08-01, Nr. 28 (195), p. 1

[17] Vilniaus žodis, 1939-07-14, Nr. 30 (363), p. 7

[18] Vilniaus žodis, 1939-09-15, Nr. 40 (373), p. 4

Rytų Lietuva , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra