P. Saudargas. Perkrauti miškų reformą
Autorius: Voruta Data: 2019-06-10 , 11:07 Spausdinti

Plyni kirtimai Labanore | Labanoro žygio rengėjų nuotr.
Paulius Saudargas, www.alkas.lt
Seimas iš naujo ėmėsi svarstyti miškų reformos įstatymą. Taip taip, tos pačios reformos, kuri jau dveji metai kaip įgyvendinama. Prieš kurią tūkstančiai miškininkų išėjo į gatves, o vėliau – į nežinią. Po kurios tūkstančiais pakirstos virto pušys Labanore, beveik kaip urėdų galvos – daug negalvojant.
Susizgribo mat Konstitucinis Teismas, kad „skubos darbą velnias renka“ ir konstatavo, kad stumiant reformą anuomet ypatingos skubos tvarka buvo pritaikyta neteisėtai. Valdantieji puolė interpretuoti, kad problema formali, tad formaliai ir spręsim – užteks perbalsuoti tą patį iš naujo, tik lėčiau.
Grupelė opozicijos parlamentarų registravo pataisas, siūlančias išplėsti urėdijų skaičių, pasigirdo balsų, rodančių reformos ydas ir raginančių grįžti į ikireforminę situaciją. Tačiau posakis „į tą pačią upę du kartus neįbrisi“ galioja abiem kraštutinumams.
Atleidus dalį miškininkų, reorganizavus atskiras 42 įmones į vieną ir tam išleidus krūvą pinigų ir laiko, grįžimas į pradinę situaciją neatrodo logiškas. Juolab kad ir tuomet reformos kritikai pripažino miškų sektoriaus problemas, tik siūlė kitus modelius. Tačiau valdantieji elgtųsi labai trumparegiškai, jei nepasinaudotų auksine proga patobulinti reformą, kurios pradines teorines insinuacijas jau dvejus metus lyg laboratoriniai triušiai kenčia miškininkai, o ir visa Lietuva, nes miškas – visų mūsų turtas. Minėtas kontekstas yra puiki proga pasidairyti, ar viskas taip jau tobula miškų sektoriuje.
Pirmiausia apie tą pagrindinį turtą – medžius. Jautrioje poreforminėje situacijoje naujam laikotarpiui net šešiais procentais padidinta kirtimų norma sukėlė didelį rezonansą visuomenėje.
Įvykių vertinimo viešojoje erdvėje skalė svyravo nuo ketinančių prisirakinti prie medžių aktyvistų, fotografuojančių kiekvieną kirtimą, iki ciniško jų gretinimo su Garliavos įvykių dalyviais; nuo kaltinimų vieniems dalyvaujant stambiųjų medienos perdirbėjų sąmoksle iki kaltinimo kitiems dalyvaujant urėdų sąmoksle.
Seime atsakingi valdininkai ilgomis skaičių ir grafikų lentelėmis bandė pagrįsti padidintą kirtimų normą. Viskas nutilo. Tačiau liko klausimas, ar tikrai geriausia didinti kirtimus, kai medienos kaina krenta dėl padidėjusių kirtimų Europoje, kur dėl medžių ligų šalys yra priverstos kirsti medžius ir taip į rinką mesti daugiau pasiūlos. Ar ne protingiau būtų paauginti savo produkciją iki geresnių laikų? Dar aštriau šis klausimas pakimba paviešintos Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados šviesoje, kur sakoma, kad Vyriausybė, keisdama medienos pardavimo taisykles, sudarytų sąlygas stambiesiems perdirbėjams pigiai pirkti perteklinius kiekius medienos ir po to nesąžiningai ją perparduoti.
Kitas, beje, daug svarbesnis turtas už medžius yra žmonės. Miškininko profesija visada Lietuvoje buvo gerbiama ir populiari. Kažin kodėl miškininko profesiją pastaraisiais metais universitete pasirinko kelis kartus mažiau studentų? Kažin kodėl daug miškininkų emigravo dar net neprasidėjus reformai? Nes įsivyravo nežinomybė ir netikrumas dėl ateities. Ne sistemos vadovybei, o pačiam miškininko profesijos prestižui buvo suduotas skaudus smūgis. Tai palietė tūkstančius šeimų. Ar sumažėjo atlyginimų žirklės sistemoje? Ar jau suformuota ta centrinė komanda, kuri ir buvo reformos vinis – centralizuoti valdymą vienos urėdijos rankose. Ne, nesuformuota: žmonės atleisti, o nauji nepriimami, nors laiko praėjo daug. O likę įmonės darbuotojai – užversti popierių kalnais, nes dokumentų valdymo sistema neįdiegta.
Ar jau nupirktos naujos uniformos miškininkams (nors senos jau nebegalioja)? Ne – pirkimai nepradėti. Negana turinio dalykų, yra klausimų ir dėl naujojo sistemos įvaizdžio. Pavyzdžiui, kur žadėta atnaujinta interneto svetainė ar naujas įmonės logotipas? Tai klausimai, kuriuos pats laikas būtų užduoti, iš naujo svarstant miškų reformos įstatymą ir ar tikrai juos uždavę ir negavę atsakymų turėtume likti prie formalaus perbalsavimo?
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
Lietuva
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Sausio 13-oji
2021-01-13, 17:22
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
~ Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-12, 11:05
-
Napaleonas Kitkauskas: "Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą"
~ Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 16:48
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
~ Garšva Kazimieras, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 15:58