Nuotolinis profesinis mokymas. Kaip sekasi jį įgyvendinti?

Autorius: Data: 2020-04-16 , 15:02 Spausdinti

Nuotolinis profesinis mokymas. Kaip sekasi jį įgyvendinti?

J. Balsė nuotr.

www.voruta.lt

Dėl koronaviruso išplitimo prevencijos Lietuvoje įvedus karantiną, nuo kovo 30 d. Vilniaus technologijų mokymo centre bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo procesas pradėtas vykdyti nuotoliniu būdu. Toks ugdymo modelis bus naudojamas iki karantino pabaigos. Pasidomėjome, kaip sekasi profesijos mokyti nuotoliniu būdu ir su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai.

Laukiama sprendimų

Vilniaus technologijų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Putnaitė sako, jog mokymą vykdant nuotoliniu būdu didžiausias iššūkis – praktinių gebėjimų, reikalingų tam tikroms kompetencijoms įgyti, suteikimas baigiamųjų kursų mokiniams.

„Profesinį mokymą apie 70 proc. sudaro praktinis profesinis mokymas.  Mokymo centro profilis – IT ir inžinerija, tad jei IT mokymo programos gali būti įgyvendinamos puikiai ir nuotoliniu būdu, dauguma inžinerinių kvalifikacijų reikalauja konkrečių praktinių įgūdžių realioje darbinėje aplinkoje su realiais įrankiais ir įrengimais. Kaip būsimas chirurgas neišmoks operuoti  stebint vaizdo įrašus, taip ir staklininkas, elektrikas, mechatronikas neįgys profesijai reikalingų praktinių įgūdžių nuotoliniu būdu nepadirbėjęs realiai“, – sako ji.

Todėl vis dar tikimasi centralizuotų ministerijos sprendimų, kaip bus su baigiamaisiais egzaminais – kompetencijų vertinimu – šiems mokiniams, kaip su praktika ar praktiniu mokymu? „Jei šiuo karantino laiku mokiniai būtų mokomi vien teorijos, kažin ar jie taptų gerais specialistais – juk profesinį mokymą mokiniai renkasi todėl, kad čia įgyjama relių praktinių įgūdžių, reikalingų būsimam darbui”, – akcentuoja ugdymo organizatorė.

Pranoko lūkesčius

Tačiau V. Putnaitė prisipažįsta, kad pats nuotolinis mokymas pranoko visus lūkesčius. „Nors esu optimistė ir visus iššūkius pasitinku drąsiai, vis tik buvo nuogąstavimų kaip tai pavyks įgyvendinti. Nuotolinis mokymas leido visiems peržiūrėti ir vėl prisiminti jau kiek pamirštus savo darbo procesus tiek mokytojams, tiek vadovams: mokytojams – kruopščiai pasiruošti kiekvienai pamokai, atnaujinti mokymo(si) medžiagą, suteikti grįžtamąjį ryšį kiekvienam besimokančiajam, reflektuoti savo veiklą, tuo tarpu vadovai savo įtemptose dienotvarkėse rado daugiau laiko „apsilankyti“ mokytojų pamokose, tiesa – virtualiai dalyvaujant sinchroninėse pamokose”, – tvirtina direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Kaip vieną svarbiausių aspektų, šiandien lemiančių nuotolinio mokymo sėkmę, V. Putnaitė įvardija organizacijos komandą. „Didžiausia vertybė – ne pasirinkta nuotolinio mokymo aplinka, nors ji mokymo centre yra puiki ir nepavedė net pirmą nuotolinio mokymo dieną, bet žmonės – mokytojai, jų noras tobulėti, bandyti, eiti pirmyn, jų nuoširdi pagalba vienas kitam“, – didžiuojasi V. Putnaitė.

Daugiau laiko pasiruošimui

Mokytoja Kristina Ališauskienė pasakoja, kad laukdama pirmosios nuotolinės pamokos išties nerimavo, tačiau tik pradėjusi pamoką suprato, jog tikrai nebuvo ko. „Viskas vyko labai sklandžiai. Nuotolinio mokymo kol kas matau tik privalumus. Nors pamokoms ruošiuosi stipriai daugiau, bet yra atsiradusi didelė motyvacija“, – sako ji ir pabrėžia, kad įvedus nuotolinį mokymą kasdien sutaupo apie dvi valandas, kurios būdavo skirtos pasiruošimui vykti į darbą.

Nors nuotolinis mokymas reikalauja daugiau darbo ir pastangų, bet namų aplinka, skubos nebuvimas ir nesiblaškymas leidžia susikaupti ir dirbti produktyviau, įsitikinusi mokytoja.

Kristina pripažįsta, kad kiek keistoka pradžioje buvo kalbėti nematant mokinių veidų. „Atrodo, kad kalbu sienoms. Tačiau su laiku tas jausmas išnyko. Labai džiaugiuosi šia patirtimi. Tai buvo didelis iššūkis, kurį, manau, mes visi drauge įveikėme“, – džiaugiasi mokytoja.

Jai pritaria ir mokytoja Rita Daukšienė, pastebėjusi, kad kai pamokos vykdavo klasėje, norėdavosi, kad mokiniai tyliai sėdėtų, be juokelių, pašnekesių ar komentarų. „O vykstant pamokoms nuotoliniu būdu – turiu pripažinti, kad yra labai keista ir nelengva kalbėti vienai prie kompiuterio, kai ausinėse tylu, ir visų mikrofonai išjungti, atrodo, kad kalbu pati su savim“, – pirmųjų pamokų įspūdžiais dalijasi R. Daukšienė.

Naudinga patirtis

Mokytojas Augustas Storoženko pasakoja taip pat su nežinomybės jausmu laukęs pirmųjų pamokų. Tačiau pradėjęs vesti nuotolines pamokas džiaugiasi – mokinių atsiliepimai apie tokią mokymo sistemą yra teigiami. O į mokymosi proceso tobulinimą mokytojas jungia ir mokinius: „Kartu diskutuojame kaip paįvairinti nuotolinį mokymą, kas juos pačius domintų.  Patirtis smagi ir aš dar kartą įsitikinu senu geru posakiu: nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – sako mokytojas, dėkodamas kolegoms už susitelkimą ir pagalbą.

Nors aplinkui sakoma, kad tai tik periodas, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, Vilniaus technologijų mokymų centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Putnaitė ragina įvertinti įgytos patirties naudą ir motyvuoja: „Būkite tikri – tai, ką darome dabar, ko mokomės ir ką išmoksime – nepasibaigs. Tai nenueis veltui. Tai mūsų ateities galimybės“.

 

Milena Puchova
Plėtros skyriaus vedėja
Vilniaus technologijų mokymo centras

Lietuva , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra