Pagrindinis puslapis Pasaulis Išeivija LRS ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis

LRS ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis

LRS ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis

www.voruta.lt

Birželio 16 d. 14 val. Lietuvos laiku, LR Seimo Konstitucijos salėje  ir nuotoliniu būdu įvyko  Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuris buvo paskutinis šių metų pavasario sesijoje. Posėdis buvo skirtas Sovietų Sąjungos vykdytų Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių trėmimų į Rytus 80-mečiui paminėti, jame buvo svarstomi pagalbos tremtiniams klausimai.

Šį posėdį atidarė ir jam pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.

Pasveikino susirinkusius į šį ypatingą posėdį Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas. Dėkodamas Lietuvos valstybei už pagalbą po Rusijos Federaciją išsimėčiusioms lietuviškoms bendruomenėms, ambasadorius pakvietė bendruomenes bendrauti su Lietuvos institucijomis ir bendruomenes tarp savęs. Ambasadoriaus E. Bajarūno  teigimu didžiausia dovana lietuviams gyvenantiems užsienyje būtų politikos „Viena Lietuva“ įgyvendinimas, neskaldant ir neskirstant į gyvenančius Lietuvoje ir į gyvenančius už Lietuvos ribų.

Posėdyje kalbėjo šios Komisijos narė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė dr.Laima Andrikienė. Savo labai jautrioje kalboje signatarė sakė: „Lietuva yra gerbiama ir girdima pasaulyje, esame kitų, pavergtų tautų gynėja ir mūsų patirtis rodo, kad kalėjimo durys kažkada atsiveria“. Seimo narė L.Andrikienė pabrėžė: „tam kad Lietuva klęstėtų, turime dirbti, kad prie valstybės vairo sėstų tie, kurie myli Lietuvą, o ne tie, kurie myli patys save Lietuvoje“.

Komisijos narys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof.Vytautas Juozapaitis pasveikindamas posėdžio dalyvius ir svečius sakė, kad šalia gedulo ir liūdesio yra ir viltis, kuri yra svarbi mūsų tautai ir turime žiūrėti į ateitį su viltimi. Profesorius dėkodamas tremtiniams už jų stiprybę, sugebėjimą išsilaikyti, dėkojo už jų norą grįžti į Lietuvą, linkėjo, kad tie norai išsipildytų. Savo kalboje Seimo narys V.Juozapaitis pabrėžė: „lietuvis lietuviui turi būti lietuvis, nes mus jungia bendos šaknys, bendra istorija“.

Apie Rusijos Sibire gyvenančių lietuvių padėtį pranešimą, paruoštą Krasnojarsko regioninės tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva“ pirmininko pavaduotojo prof.Saulius Sidaras, perskaitė profesoriaus sūnus Antanas Sidaras.

Apie Buriatijos lietuvių padėtį, jų gyvenimą, veiklą, apie jaunimo švietimą, apie tremtinių kapų ir kapinų priežiūros problemas pasakojo, išsaugota žemaitiška tarme, Buriatijos lietuvių kultūros bendrijos pirmininkas Bernardas Ruzgus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pasveikindama psėdžio dalyvius ir svečius pabrėžė, kad Lietuvoje nėra šeimos , kurios tremtis neaplenkė ir nors užaugo jau trys kartos, svarbu, kad atmintis išlieka.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė  pristatė Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programą, kuri įgyvendinama nuo 1992 metų. Šios programos tikslas yra aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir nuomos pagrindais jas skirti grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams ir suteikti valstybės paramą grįžtančių asmenų persikėlimo išlaidoms padengti ir socialinės integracijos priemonėms vykdyti. D.Zabarauskienė kalbėjo apie šiuo metu Ministerijos įgyvendinamą 2021-2023 metų veiksmų planą Programai įgyvendinti.

LR Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas kalbėjo apie Užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimą su Rusijos lietuvių bendruomene, apie teikiamą pagalbą norintiems grįžti iš tremties vietų į Lietuvą,, kalbėjo apie bendradarbiavimo, tremtinių palikuonių supažindinimo su Lietuva projektus. Viceministras savo kalboje pabrėžė: „norėtųsi patikinti, jog  dirbame vadovaujantis nuostata, kad esame visi viena Lietuva“.

Apie paminklų, pastatytų tremtiniams ir politiniams kaliniams Lietuvoje ir užsienyje, priežiūrą bei tvarkymą, apie su šiuo klausimu susijusias problemas ir jų sprendimo būdus kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys

Išklausiusi posėdžio svečių pranešimus, kalbas ir pasisakymus, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, siekdama atkreipti dėmesį į Lietuvos gyventojų netekčių sovietų okupacijos metais mąstą ir padarinius Lietuvos valstybei, kartu skatindama gaivinti tautos istorinę atmintį, įamžinti tremtinių ir politinių kalinių atminimą, priėmė rezoliucią „Dėl pagalbos tremtiniams“.

Posėdžio pabaigoje vyko Rusijos lietuvių bendruomenės koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienos 80-mečiui paminėti. Koncertavo Rusijoje gyvenančių lietuvių bendruomenių dainų ir šokių kolektyvai.

Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai. Joje buvo perskaitytos LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pavasario sesijos metu priimtos rezoliucijos:

2021 kovo 19 d. rezoliucija „Dėl lituanistinio švietimo užsienio valstybėse“

2021 balandžio 23 d. rezoliucija „Dėl balsavimo internetu rinkimuose įgyvendinimo“

2021 balandžio 23 d. rezoliucija „Dėl privalomojo referendumo skelbimo ir įgyvendinimo“

2021 gegužės 21 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo ir tobulinimo“

2021 gegužės 21 d. rezoliucija „Dėl konsulinių paslaugų teikimo“

2021 birželio 16 d. rezoliucija „Dėl pagalbos tremtiniams“

Jau dvidešimt šešis metus unikaliu parlamentiniu formatu aktyviai veikianti LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, šiais metais ištikimai tęsianti darbą nauja sudėtimi, pradėjusi sesiją š.m. sausio 26 d. priimta  deklaracija „Dėl svaraus pasaulio lietuvių bendruomenės ir visos lietuvių diasporos indėlio pripažinimo siekiant Lietuvos laisvės“ ją baigia pasirašiusi šešias svarbias rezoliucijas. Sesija baigėsi, bet darbai nesustoja. Komisija ir toliau tęs ankstesnių komisijų estafete perduotus darbus dėl pilietybės, balsavimo internetu, lituanistinio švietimo. Norėdama išlaikyti diasporos ryšį su tauta ir valstybe, komisija ir toliau sieks, kad būtų sudarytos sąlygos išvykusiems grįžti į Lietuvą, atsžvelgiant į šiandienines verslo, darbo ir gyvenimo realijas, kai žmogus gali dirbti ir gyventi skirtingose vietose. Planuose yra darbai dėl diasporos įtraukimo į Lietuvos gyvenimą, pilietiškumo skątinimo, dėl tapatybės išlaikymo, etnokultūros, istorinės atminties, išskirtinio Lietuvos įvaizdžio kūrimo, rinkimų, referendumo, dėl Lietuvos fizinio ir kibernetinio saugumo. Tarp numatytų komisijos darbų yra ir ryšių tarp lietuviškų verslų stiprinimas. Pasidžiaugdami ir didžiuodamiesi Lietuvos pagalba perkeliant ir integruojant lietuvius iš Venesuelos, vis lieka planuose svarbūs darbai dėl ryšių ir pagalbos lietuviams gyvenantiems „karštuose“ ar politiškai sudėtinguose kraštuose kaip Venesuela, Baltarusija, Ukraina. Planuose taip pat yra ir stiprus bendradarbiavimas su LR Užsienio reikalų ministerija dėl Globalios Lietuvos programos strategijos ir jos įgyvendinimo.

Taigi, Komisija netrukus vėl  rinksis į rudeninę sesiją toliau dirbti neskaičiuojant laiko ir lėšų stiprinant lietuvių diasporos ryšius su Lietuvos valstybe, siekiant paramos sprendžiant pasaulio lietuviams svarbius klausimus, vienijant viso pasaulio lietuvių jėgas dėl Lietuvos garsinimo ir klestėjimo.

 

Naujienos iš interneto