Kariuomenės dienos dvasiniai blyksniai Šiluvoje

Autorius: Voruta Data: 2018-09-18 , 10:27 Spausdinti

Nuotraukų autorius – Eduardas Manovas

Zigmas TAMAKAUSKAS, Šiluva, www.voruta.lt

Rugsėjo 8-ją pagal tradiciją  minima Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos Dievui už Lietuvos laisvę diena.  Šiais metais ši diena  įsikomponavo  į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio, Laisvės dienos ir Šventojo popiežiaus  Jono Pauliaus  II atvykimo į mūsų šalį 25-mečio minėjimo vainiką.  Bene ryškiausias šio vainiko žiedas buvo Dievo Motinos Gimtadienio minėjimas   mūsų krašto bažnyčiose, o ypač Šiluvos vadinamų Didžiųjų atlaidų cikle, kuris baigėsi rugsėjo 16-osios sekmadienio šv. Mišiomis, turėjusios padėkos Dievui už patirtas malones bei maldos už lietuvius, išsibarsčiusius visame  pasaulyje turinį.

 Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus rūpesčiu Šiluvos bazilika per sakralinėmis  žymėmis pažymėtą  aikštę tarsi  buvo sujungta su Marijos Apsireiškimo koplyčia, įgaudama vientisos šventovės vaizdą, vis labiau traukiantį piligrimus iš daugelio kraštų.     Pažymėtina, kad šiemet Šiluvos šventovė, tikėdamasi   ryškiau pagarsinti savo vardą pasaulyje,  užmezgė ryšį  per ją aplankiusius Portugalijos piligrimus su garsia Fatimos šventove.

         Kiekviena  vykusių Atlaidų diena turėjo savo temą, savo maldos paskirtį.  Čia daugiau žvilgtelėsime į rugsėjo 11-ją – buvusią Lietuvos kariuomenės, Lietuvos partizanų ir šaulių dieną.

Jau prieš pat vidudienį atvykę kariai su šauliais ir Lietuvos laivės kovų dalyviais  darnioje  rikiuotėje, grojant orkestrui,  atžygiavo dalyvauti Eucharistijoje, kuriai vadovavo Kariuomenės ordinariato apaštališkasis  administratorius Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Dar prieš Mišias susirinkusius pasveikino atlaidų ceremonijarijus  kunigas Artūras Kazlauskas, pabrėžęs laukiamo Lietuvoje popiežiaus Pranciškaus mintis, kad  turėtume daryti kasdieninę savo sąžinės apžvalgą, nes  Dievo Dvasia mus ragina daryti gerus darbus, o pasaulis  dažnai savo beprasmėmis vilionėmis žmogų stumia į tuštybę.

 Artėjant prie altoriaus dvasininkų procesijai, buvo giedama Loreto Dievo Motinos litanija. Ją gražiais balsais giedojo Lino Balandžio vadovaujamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“ ir visi susirinkę maldininkai. Per Mišias grojo ir Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas majoro Egidijaus Ališausko, ministranų vaidmenį atliko karinę tarnybą atliekantis diakonas Audrius Jesinskas bei Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai.

       Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas pakvietęs melstis už karius, prisidedančius prie taikos palaikymo , pasveikino šiai liturgijai vadovaujantį Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių, kunigus, kariuomenės kapelionus, Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, Lietuvos kariuomenės vadą generolą leitenantą Vytautą Žuką, karius, buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, šaulius, žuvusiųjų artimuosius, visus atvykusius  į šią iškilmę piligrimus.

       Arkivyskupas Gintaras Grušas, suteikęs karių būriui Sutvirtinimo sakramentą,  savo pasakytame pamoksle pabrėžė Švč. Mergelės Marijos vaidmenį ir Šventosios Dvasios veikimą  žmogaus gyvenime, paragino svetingai sutikti popiežių Pranciškų, kaip Lietuvai duotą didelę malonę, ragino  įsiklausyti į popiežiaus Pranciškaus žodžius: Šventoji Dvasia kaip vėjas, genantis mus į priekį, neleidžiantis ilsėtis ant laurų ir tapti tik sėdinčia tauta. Kalbėtojas sakė, kad Šventoji Dvasia įgalina mus viltis ir būti tos vilties sėjėjais,  kad ji turėtų stiprinti  ir karius ką tik priėmusius Sutvirtinimo sakramentą.

Po Mišių maldininkus vaišino Kauno II dekanato Carito savanoriai, Susitikimų palapinėje vyko gyvi pokalbiai, įsikūrusioje Kraujo centro palapinėje rinkosi norintys padėti artimui kraujo donorai.

      Šios šventės atvykusių  žmonių širdžių  susitelkimas, pakilęs  į Dangų mūsų nuoširdžių maldų  dvasiniais blyksniais  lyg nuvijo besiartinantį lietaus debesį, dangus nušvito saulės spinduliais. Gera, kad šie Spinduliai visada švytėtų mūsų širdyse didele atgaiva, kreipianti mūsų tautą į dvasinio Prisikėlimo kelią, į mūsų tautos gelmės  dvasinių vertybių įvertinimą, jų svarbos supratimą  ir išsaugojimą.

Kauno arkivyskupija Atlaidai, Šiluva