Nuotraukų autorius – Eduardas Manovas
Zigmas TAMAKAUSKAS, Šiluva, www.voruta.lt
Rugsėjo 8-ją pagal tradiciją minima Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos Dievui už Lietuvos laisvę diena. Šiais metais ši diena įsikomponavo į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio, Laisvės dienos ir Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į mūsų šalį 25-mečio minėjimo vainiką. Bene ryškiausias šio vainiko žiedas buvo Dievo Motinos Gimtadienio minėjimas mūsų krašto bažnyčiose, o ypač Šiluvos vadinamų Didžiųjų atlaidų cikle, kuris baigėsi rugsėjo 16-osios sekmadienio šv. Mišiomis, turėjusios padėkos Dievui už patirtas malones bei maldos už lietuvius, išsibarsčiusius visame pasaulyje turinį.
Taip pat skaitykite
Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus rūpesčiu Šiluvos bazilika per sakralinėmis žymėmis pažymėtą aikštę tarsi buvo sujungta su Marijos Apsireiškimo koplyčia, įgaudama vientisos šventovės vaizdą, vis labiau traukiantį piligrimus iš daugelio kraštų. Pažymėtina, kad šiemet Šiluvos šventovė, tikėdamasi ryškiau pagarsinti savo vardą pasaulyje, užmezgė ryšį per ją aplankiusius Portugalijos piligrimus su garsia Fatimos šventove.
Kiekviena vykusių Atlaidų diena turėjo savo temą, savo maldos paskirtį. Čia daugiau žvilgtelėsime į rugsėjo 11-ją – buvusią Lietuvos kariuomenės, Lietuvos partizanų ir šaulių dieną.
Jau prieš pat vidudienį atvykę kariai su šauliais ir Lietuvos laivės kovų dalyviais darnioje rikiuotėje, grojant orkestrui, atžygiavo dalyvauti Eucharistijoje, kuriai vadovavo Kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Dar prieš Mišias susirinkusius pasveikino atlaidų ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas, pabrėžęs laukiamo Lietuvoje popiežiaus Pranciškaus mintis, kad turėtume daryti kasdieninę savo sąžinės apžvalgą, nes Dievo Dvasia mus ragina daryti gerus darbus, o pasaulis dažnai savo beprasmėmis vilionėmis žmogų stumia į tuštybę.
Artėjant prie altoriaus dvasininkų procesijai, buvo giedama Loreto Dievo Motinos litanija. Ją gražiais balsais giedojo Lino Balandžio vadovaujamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“ ir visi susirinkę maldininkai. Per Mišias grojo ir Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas majoro Egidijaus Ališausko, ministranų vaidmenį atliko karinę tarnybą atliekantis diakonas Audrius Jesinskas bei Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai.
Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas pakvietęs melstis už karius, prisidedančius prie taikos palaikymo , pasveikino šiai liturgijai vadovaujantį Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą, arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių, kunigus, kariuomenės kapelionus, Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, Lietuvos kariuomenės vadą generolą leitenantą Vytautą Žuką, karius, buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, šaulius, žuvusiųjų artimuosius, visus atvykusius į šią iškilmę piligrimus.
Arkivyskupas Gintaras Grušas, suteikęs karių būriui Sutvirtinimo sakramentą, savo pasakytame pamoksle pabrėžė Švč. Mergelės Marijos vaidmenį ir Šventosios Dvasios veikimą žmogaus gyvenime, paragino svetingai sutikti popiežių Pranciškų, kaip Lietuvai duotą didelę malonę, ragino įsiklausyti į popiežiaus Pranciškaus žodžius: Šventoji Dvasia kaip vėjas, genantis mus į priekį, neleidžiantis ilsėtis ant laurų ir tapti tik sėdinčia tauta. Kalbėtojas sakė, kad Šventoji Dvasia įgalina mus viltis ir būti tos vilties sėjėjais, kad ji turėtų stiprinti ir karius ką tik priėmusius Sutvirtinimo sakramentą.
Po Mišių maldininkus vaišino Kauno II dekanato Carito savanoriai, Susitikimų palapinėje vyko gyvi pokalbiai, įsikūrusioje Kraujo centro palapinėje rinkosi norintys padėti artimui kraujo donorai.
Šios šventės atvykusių žmonių širdžių susitelkimas, pakilęs į Dangų mūsų nuoširdžių maldų dvasiniais blyksniais lyg nuvijo besiartinantį lietaus debesį, dangus nušvito saulės spinduliais. Gera, kad šie Spinduliai visada švytėtų mūsų širdyse didele atgaiva, kreipianti mūsų tautą į dvasinio Prisikėlimo kelią, į mūsų tautos gelmės dvasinių vertybių įvertinimą, jų svarbos supratimą ir išsaugojimą.