Kam Lenkijai prireikė Aušros Vartų?

Autorius: Data: 2017-08-09, 10:30 Spausdinti

Kam Lenkijai prireikė Aušros Vartų?

www.traku-zeme.lt

Lenkijoje surengta didelė propagandinė kampanija, viešųjų ryšių akcija, kuria galima drąsiai vadinti paslėpta teritorine pretenzija Lietuvai, dėl Aušros Vartų atvaizdo įrašymo į Lenkijos naujojo pavyzdžio piliečių pasus. „Trakų žemės“ redakcija kreipėsi į LR Seimo narį dr. LAURYNĄ KASČIŪNĄ, prašydama pakomentuoti tokį Lenkijos akibrokštą Lietuvai.

 

Kam Lenkijai prireikė Aušros Vartų?

Laurynas Kasčiūnas: Tai siečiau su istoriniu ir religiniu aspektais. Žinome, kad Lietuvos ir Lenkijos istorijos yra susijusios. Tačiau tokio varianto pateikimas svarstymams atrodo labai keistai. Istorija yra istorija, ji buvo sudėtinga, skausminga, bet Vilnius buvo ir  yra  amžina Lietuvos sostinė ir kitai valstybei negali priklausti. Atrodo, kad bent jau kultūriškai Lenkijos valdžia iki šiol nesupranta ar nenori suprasti, kur baigiasi jos teritorija ir prasideda kaimyninių valstybių teritorijos. Nenorėčiau to vadinti kultūriniu imperializmu, bet, deja, toks Lenkijos požiūris gali apsunkinti abipuse suvereniteto pagarba grįstą dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą. Visgi viliuosi, kad kitos valstybės objekto, t. y. Vilniaus Aušros vartų, atvaizdas nebus naudojamas naujuose Lenkijos piliečių pasuose.

Kokių galima tikėtis kitų Lenkijos pretenzijų Lietuvai?

Laurynas Kasčiūnas: Nėra gerai, kada besiskiriantys lenkų tautinės bendrijos padėties Lietuvoje vertinimai daro įtaką dvišaliams santykiams. Tačiau tai nėra unikalus atvejis. Pavyzdžiui, Vengrija vengrų tautinės bendrijos Rumunijoje reikalavimus buvo įvardijusi pagrindiniu dvišalių santykių su Rumunija elementu. Vengrijos valdžios ir vengrų tautinės bendrijos spaudimu 2003 m. Rumunija priėmė sprendimą, leidžiantį gausiai tautinių mažumų apgyvendintose teritorijose teismuose ir administraciniuose organuose vartoti vengrų kalbą. Asmenvardžių rašymas ir gatvių pavadinimų lentelės nebuvo vieninteliai reikalavimai. Galima pastebėti, kad kai kuriuos Vengrijos politikos elementus Lenkija atkartoja ir taiko santykiuose su Lietuva. Be abejo, prie tokių reikalavimų, kurių atgarsiai pasiekia Varšuvą, kėlimo prisideda Pietryčių Lietuvos regione, kur gyvena didelė lenų tautinė bendrija, dominuojanti politinė jėga – tautiniu pagrindu sukurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

LLRA yra marginalinė politinė partija, kurios tikslas – kelti politinę sumaištį, siekiant išskirti Lietuvos lenkų interesus, palyginti su kitomis tautinėmis bendrijomis, o ne ieškoti žmonėms aktualių problemų sprendimų, normalaus tautinės bendrijos ir daugumos sugyvenimo. Lietuvos Konstitucija garantuoja tautinėms mažumoms ir bendrijoms teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, šalis yra pasirašiusi įvairias konvencijas, kurios gina tautinių mažumų teises, į nacionalinę teisę perkėlusi visus tarptautinius įsipareigojimus. Lietuvoje tautinės mažumos turi galimybę įgyti išsilavinimą gimtąja kalba, įstatymai joms numato žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų ir asociacijų laisvę. Tačiau LLRA vis tiek kelia klausimą dėl išskirtinio Lietuvos lenkų statuso šalyje. Tikrai nemanau, kad bet kuris Lietuvos pilietis gali turėti privilegijų kitų piliečių atžvilgiu.

Dėkojame už komentarą.

Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra