Dr. Irma Randakevičienė. Jiezno Bieliauskai kaip Trakų Bieliauskų atstovai. Pirmieji Bieliauskų paminėjimai istoriniuose šaltiniuose

Autorius: Data: 2019-03-18 , 13:52 Spausdinti

Dr. Irma Randakevičienė. Jiezno Bieliauskai kaip Trakų Bieliauskų atstovai. Pirmieji Bieliauskų paminėjimai istoriniuose šaltiniuose

Bieliauskų giminės herbas – Vanagėlis. Nuotraukos šaltinis LVIA genealoginė byla, fondas 391, apyrašas 4, byla Nr. 124;

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt

Šaltiniuose rašoma, jog nemaža dalis iš Lenkijos kilusių Bieliauskų (lenk. Bielawski) XVII-XVIII amžiuje persikėlė gyventi į LDK teritorijas, daugiausia į Vilniaus, Kauno kraštus ir aktyviai dalyvavo LDK gyvenime.

Kilmingieji Bieliauskai bajorų sąrašuose figūruoja su Dolenga, Dryja, Gozdawa, Jastrzembiec (liet. Vanagėlis), Jelita, Zaremba herbais. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomos kelios Bieliauskų kilmės genealoginės bylos (LVIA fondas 391, apyrašas 4, byla Nr. 124; fondas 391, apyrašas 10, byla Nr. 22). Taip pat pateikiama informacija ir Sankt Peterburgo archyve dėl Bieliauskų legitimizacijos caro imperijos okupacijos metais (Sankt Peterburgo istorijos archyvas, fondas 1343, apyrašas 17, byla Nr. 2698). Literatūroje nurodoma, jog Bieliauskai gali būti kilę iš Beliavos miestelio, esančio pietvakarių Lenkijoje, priklausančio žemutinės Silezijos vaivadijai. Tačiau yra samprotavimų,  jog Bieliauskai kilo iš LDK kaimo pavadinimu „Beliava“, kuris aptinkamas 1489 metų rašytiniuose dokumentuose.

            Istoriniuose šaltiniuose aprašomas 1574 metais įvykęs konfliktas tarp bajoro Stepono Bieliavskio ir Jono Zamoiskio dėl Knišino. Steponas Bieliavskis tapo minėtos vietovės seniūnu 1569 metais po ankstesnio seniūno Andrejaus Dybovskio mirties. 1569 metais gruodžio mėn. rašte lenkiškai rašoma: “Inwentarz dochodów i pożytków wszelakich starostwa knisinskiego z rozkazania Króla JM… po śmierci Andrzeja Dibowskiego starosty knischinskiego, podawając to starostwo knischinskie w sprawę urodzonemu panu Stefanowi Bieliawskiemu w roku niniejszym 1569 dnia 10 miesiąca decembris zaczęty i potym sprawion i spisan.”              Patį Knišino bažnytkaimį įkūrė LDK kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila 1520 metais liepos mėn. fundavęs bažnyčios pastatymą. Bieliavskio laikais Knišinas buvo išplėstas, tam pasitarnavo ir Ona Radvilaitė – Kiškienė. Netrukus Knišinas tapo karaliaus nuosavybe.                Knišiną Steponas Bieliavskis valdė neilgai, tik iki 1574 metų, tačiau tuo laikotarpiu išgarsėjo visoje Abiejų Tautų Respublikoje tuo, jog pasipriešino vienam galingiausių magnatų, antrajam žmogui po karaliaus – Jonui Zamoiskiui, didžiajam karūnos etmonui, didžiajam karūnos kancleriui, karūnos pakancleriui.                 Pasakojama, jog Steponas Bieliavskis kilo iš Beliavos miestelio, priklausė Jastrzębiec herbo bajorų giminei. Jaunystėje buvo karaliaus sekretoriumi, įgavo Žygimanto Augusto pasitikėjimą ir šis jį paskyrė Knišino seniūnu. Karalius buvo pamėgęs Tikociną (miestas Palenkės vaivadijos valdose), kuriame ir netoli esančiame Knišine gyvendavo. Ant Narevo upės kranto buvo išmūryta gynybinė pilis, kurioje įrengti: karališkasis arsenalas, valstybės iždo saugyklos ir biblioteka.

Knišino žemėlapis, nuotraukos šaltinis – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius, fondas 23-132;

               1572 m. liepos 7 d. Žygimantas Augustas mirė mėgiamuosiuose Knišino karalių rūmuose. Paminėtina ir tai, jog Palenkėje yra ir miestas, vadinamas Goniandzu. Šio miesto istorijoje nurodoma, jog tose vietovėse nuo VIII a. pr. m. e. gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.               Po Žygimanto Augusto mirties Knišiną paveldėjo jo sesuo Ona Jogailaitė. Henrikas Valua trumpam tapęs Lenkijos ir Lietuvos karaliumi, būdamas per pusę jaunesniu nevedė Onos Jogailaitės. Jonui Zamoiskiui užsitarnavus pasitikėjimą, Knišiną ir Goniandzą atidavė šio valdymui, tačiau tuomet tam pasipriešino Knišino seniūnas Steponas Beliavskis. Konflikte buvo minimas ir Tikocinas. Iš Gornickio Lukašo rašto matyti, jog S.Bieliavskis “uprosil sobie liesnictwo tykocinskie”, taip pat turėjo pretenzijų į Trzcianne palivarką (Nowa Wies) (žiūr. Dawid Wappa, Agnieszka Pisanko-Borowik, Przemysław Borowik “Nowa Wies. Trzcianne”, 2018, David Wappa).                 Nepatenkintas Zamoiskis su tūkstančio kareivių kariauna įsiveržė į Knišiną ir pašalino Steponą Bieliavskį iš seniūno pareigų. Tuomet šis su skundu nuvyko pas Oną Jogailaitę. Vėliau ginčas atsidūrė teisme, bet nedavė rezultatų, galop Bieliavskis taip pat surinko kariuomenę ir puolė Zamoiskį, tačiau kovą pralaimėjo.

Jonas Zamoiskis/ nuotraukos šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Janas_Zamoiskis

Iš oficialių Knišino seniūno pareigų Bieliavskis atsistatydino tik 1577 metais gavęs kaip kompensaciją Krušvicos (lenk Kruszewicki) seniūniją. Po kurio laiko šios seniūnijos jis atsisakė ir išvyko į Gardiną. 1579-1581 m. dalyvavo Žečpospolitos karuose su Maskva ir 1582 m. karuose už Livoniją. Vėliau ėjo Braclavo miesto iždininko pareigas, persikėlė į LDK ir likusią gyvenimo dalį nugyveno Vilniuje, čia 1596 m. mirė ir palaidotas. Steponas Bieliavskis turėjo du sūnus: Jurgį ir Prokopą, taip pat brolį Motiejų, kuris dalyvavo mūšiuose su maskvėnais.

 

Trakų Bieliauskai arba Trakimai – nuo bajorų iki valstiečių

1621 m. Trakų apskrities bajorų rejestre Bieliauskai dar nėra minimi. Reiškia, jie į šiuos kraštus atsikėlė vėliau. 1795 m. reviziniuose Jiezno sąrašuose minimas Gardino teismo teisėjo Midletono paskirtas posesoriumi Valiūnų (lenk. “Waluniskiego”) palivarke, Jiezno valsčiuje, bajoras Antanas Bieliauskas iš Kauno. Kaune gyveno nemažai kilmingųjų Bieliauskų: Dominykas, Simonas, Valentas, Kajetanas, Tomas, Aleksandras, Liudvikas, jie priklausė Jastrzembiec herbo giminei.

 Pivašiūnų 1795 m. revizinėse pasakose Dušmianų kaime sutinkami Pranciškaus sūnūs Jokūbas, Andrius ir Pranciškus Trakimovai su šeimomis. Vilūnuose 1795 m. gyveno Jonas Trakimas, Juozo sūnus su žmona ir šešiais vaikais.

1795 m. Naujųjų Trakų revizinėse pasakose minimas laisvasis Juozas Simono sūnus Bieliauskas, gyvenęs ir dirbęs vežiku Karaviškių (Karaviski) palivarko dvare.

Jiezno apylinkėse Bieliauskai minimi jau nuo XVIII amžiaus pradžios. Bažnytiniuose metrikuose jie nurodyti ir kita pavarde – Trakim (metrikuose – Trachim, Trachimowicz). Ši pavardė ar pravardė visus Jiezno, o ir Trakų pavieto Bieliauskus apjungia į vieną kilmės medžio kamieną.

Vienas žymiausių Trakų Bieliauskų giminės atstovų – kunigas Pranas Bieliauskas, kilęs iš Slabados (arba Slobodos) kaimo (Jiezno parapija) aiškinosi, kodėl būtent Bieliauskai turėjo šią antrąją Trakimų pavardę, iš kur ji gali būti jiems prigijusi. Tačiau nei jam, nei šio straipsnio autorei, nors buvo dėta daug pastangų paieškoms, to nepavyko išsiaiškinti. Galbūt ši pavardė kilo nuo pavadinimo “Trachim”, rašyto XVII-XVIII a. raštuose, kas lietuviškai reikštų Trakų apskritį. Patys Trakai tų metų dokumentuose buvo rašomi – “Troki”, Trakų – “Trocki”.

Pvz., 1720 m. vasario mėn. Kalviuose pakrikštytas Adomovičius Motiejus, sūnus Teodoro Adomovičiaus ir Harpos Trakimaitės. 1725 m. Trakimas Jurgis dalyvavo kartu su Aleksandru Brastovsku Jurgio Subočiaus ir Kotrynos Garnyčios našlės Galimovos santuokoje Domeikavoje. 1728 m. Kalviuose Trakimas Bieliauskas su Jurgiu Subočium, Kazimieru Subočium dalyvavo Jurgio Apano „chemister chozarski“ (dalgių dirbėjo) santuokoje su Ona Hrudniechiovnaite. Tokie yra pirmieji Bieliauskų paminėjimai Jiezne.

Taip pat 1720 m. Stakliškėse minimas Trachimovičius – Savko, kuris susituokė su Kascievičiūte Kristina. Vėlgi, šiuo atveju, ko gero turima omenyje dviguba žmogaus pavardė, tačiau čia Trachimovičiius yra ne Bieliauskas, o Savko.

XVIII a. pabaigoje, jei tikėti Naujųjų Trakų, Senųjų Trakų, Jiezno, Stakliškių, Žiežmarių, Kalvių, Darsūniškio, Punios, Butrimonių, Pivašiūnų, Nemajūnų, Onuškio, Aukštadvario, Užuguosčio reviziniais sąrašais, Bieliauskai tankiausiai gyveno būtent aplink Jiezną. Kai kurie Kalvių, Nemajūnų kaimai taip pat priklausė Jieznui.

1729 m. Kalviuose susituokė Jonas Kondratas Kiškūnas ir Kotryna Bieliauskaitė. Kiškūno pavardė Jiezno metrikinėse knygose surandama nuo pat 1709-1711 metų ir rašoma, kaip: – „Kiszkun“, kartais ‚Kiszka“, taip pat „Kiszkonis“. Vėliau Jiezno Kiškūnai pavirto Kondratais ir šios pavardės XIX amžiuje nebeliko. Paminėtina, jog Jiezne šalia Kiškūnų Sondakuose gyveno ir Kondratai, nekeitę pavardės.

Kiškūnų pavardė šiek tiek primena garsią istorijoje pavardę „Kiszka”, kurią atstovauja pirmoje straipsnio dalyje paminėta Ona Radvilaitė – Kiškienė. Literatūroje rašoma, jog Kiškos buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminė, kilusi iš Palenkės. Galbūt Jiezno Kiškūnai kilo iš Kiškų valdytų žemių ar dvarų, ar buvo kažkaip kitaip su jais susiję, o gal ryšio ir nebūta.

Tačiau Jiezne nuo XVIII a. iki pat šių dienų sutinkami ir Knyšiai. Metrikuose ši pavardė rašyta, kaip “Knyszys”, “Knyszewicz”. Ši pavardė primena jau minėto Palenkės miesto Knišino pavadinimą, kas lenk. kalboje būtų – “Knyszyn”.

Tačiau sugrįžtina prie Bieliauskų. XVIII amžiaus viduryje kelios Bieliauskų šeimos jau pastoviai gyveno Dukurnonyse, Kisieliškėse, vėliau ir – Slabadoje. Kisieliškėse minimi keli Bieliauskai Jonai, o galbūt vienas Jonas, kurio kelios žmonos numirė. Pirmasis Kisieliškių Jonų buvo vedęs Zakarauskaitę Kotryną, su kuria susilaukė duktės Marijonos. Ši pakrikštyta 1855 metais. Įdomu tai, jog šalia yra ir jos būsimo vyro Zakarausko Motiejaus krikšto metrikas tais pačiais 1855 metais tą patį mėnesį ir tą pačią dieną.

 Kitas arba tas pats Jonas Bieliauskas buvo vedęs Kisieliškėse gimusią ir užaugusią Magdaleną Starapolskytę. Staropolskiai turėjo nemenkus trobesius, nes juose gyveno ir kampininkų. Jonas Staropolskis buvo lyg buvęs bajoru, įsisūnijo Motiejų Ginkų, nes savų vaikų neturėjo. Su Staropolskyte Bieliauskas Jonas susilaukė sūnaus Kazimiero ir dukters Marijos. Daugiau apie juos metrikinėse Jiezno knygose duomenų neaptikta.

Tačiau 1780 m. Kisieliškėse pakrikštytas Bieliauskas Motiejus, kuris buvo sūnus Bieliausko Jono ir jau kitos moters – Lenartovičiūtės (Nienortavičiūtės) Kotrynos. Nurodoma, jog 1786 m. Kisieliškėse ekonomas Jonas Bieliauskas kartu su bajore Pranciška Kurkozaite pakrikštijo Karpavičiaus vaiką. Kašonių dvaro ekonomą Joną Bieliauską savo prisiminimų knygoje mini ir kunigas Pranas Bieliauskas. Tačiau apie tai vėliau.

1796 m. susituokė Jiezno siuvėjas, kailiadirbys Bieliauskas Jonas ir Kotryna Zeluzevska. Viename jų vaiko krikšto metrike rašoma, jog 1797 m. Jiezne pakrikštytas Bieliauskas Tomas, sūnus darbininko Bieliausko Jono ir Zeluzevskos Kotrynos. Krikšto tėvai: Sacerdas Marijanas Benignas Januškevičius ir Gertrūda Bedryckova (lot. jurisdica plebanali). Dėl kito vaiko jau rašoma – jog 1803 m. Jiezne pakrikštyta Trakimaitė Rozalija Marija, duktė darbininko Trakimo Jono ir Kotrynos. Krikšto tėvai: bajoras Kajetanas Svadko ir bajorė Helena Šablinska. 1804 m. Sakovičiuose Kotryna Bieliauskienė „kravcova“ (lot. siuvėjo žmona)  su bajoru Juozu Korkozu pakrikštijo darbininkų Jono ir Elžbietos Jankauskų dukterį. 1807 m. Bieliauskienė Kotryna su bajoru Simonu Michailovskiu, Jiezno parapijos direktoriumi, pakrikštijo Pranciškaus Zumo (liuterono) dukterį Oną Nemajūnuose. 1807 m. Bieliauskienė Kotryna su bajoru Stanislovu Kovaliausku Mediniškėse pakrikštijo Daksnių vaiką. Taigi siuvėjas, kailiadirbys Jonas Bieliauskas Jiezne buvo populiarus ir tarp bajorijos, ir tarp paprastų žmonių. Mirė jis 1833 metais, paliko vienintelę dukterį Rozaliją.

Taip pat Kisieliškėse gyveno Bieliauskas Kazimieras, kuris buvo minėto Bieliausko Jono ir Staropolskytės Magdalenos sūnus. Jis vedė Rozaliją Liubertaitę. Nurodoma, jog jo santuokoje dalyvavo Jonas Trakimas. Vėlgi viename jo vaiko krikšto dokumente rašoma, jog 1785 m. Kisieliškėse pakrikštytas Bieliauskas Vincas, sūnus Bieliausko Kazimiero ir Rozos Liubertaitės. Krikšto tėvai: Adomas Liubertas ir Marijona Kiškūnaitė. Kitame krikšte jau rašomos abi pavardės – 1790 m. Kisieliškėse pakrikštyta Bieliauskaitė Antonina, duktė Bieliausko lot. “seu” Trakimo Kazimiero ir Rozos Liubertaitės. Krikšto tėvai: bajoras Jonas Voicechovičius ir bajorė Marijona Geištoraitė. Pati Bieliauskienė Rozalija 1799 m. kartu su bajoru Andriumi Stankevičiumi pakrikštijo Juozo ir Kristinos Liubertaitės Putrų sūnų Kasperą Putriškėse. 1799 m. Bieliauskas Kazimieras Kisieliškėse pakrikštijo Kiškūnų dukterį Agotą.

Bieliauskai gyveno ir Dukurnonių kaime. Kunigas Pranas Bieliauskas savo prisiminimų knygoje nurodo, jog jie buvo bajorai. Matyt, apie tai jis išskaitė metrikinėse knygose, o apie savus išskaitė kaip apie darbininkus. Bet tam jis turėjo per mažai laiko, vos tris savaites Vilniaus Metropolijos kurijos metrikų skyriuje, kur dirbo paslapčia, o tuo metu (t.y. 1938 m. ) į Vilniaus miesto istorijos archyvą Mindaugo gatvėje lenkų valdžios nebuvo įleistas. Dukurnonyse broliai Mykolas ir Jurgis apsigyveno apie 1750 metus. Mykolas 1753 metais Paukštiškėse vedė Nienartovičiūtę Oną. Liudijo Kondratas Kiškūnas, Mykolas Karpavičius. Mykolo brolis Jurgis Bieliauskas 1761 m. vedė Kotryną Nienartovčiūtę. Santuokos liudytojai tie patys: Kiškūnas ir Karpavičius. Bieliauskas Mykolas po vestuvių su šeima persikėlė gyventi į Kisieliškes, Jurgis liko Dukurnonyse.

Taigi, kaip matyti, net trys Bieliauskai vedė tris Nienortavičiūtes: Jonas Bieliauskas iš Kisieliškių ir Mykolas bei Jurgis iš Dukurnonių. Jau ankstesniuose straipsnio autorės straipsniuose minėta, jog Nienartovičiai buvo Jiezno muzikai, Petras Nienartovičius grojo Pacų rūmuose ir buvo metrikuose žymimas kaip rūmų muzikas.

Bieliauskas Mykolas susilaukė 6-7 vaikų, turėjo kažkokias pareigas, nes kartais metrikuose buvo rašomas su trumpiniu: “MD”, mire 86 metų amžiaus.

1795 m. revizinėse pasakose arba gyventojų surašyme nurodyta, jog Bieliauskas Jurgis, Mykolo brolis (tuo metu 56 metų, gim. 1739 m.), sūnus Jurgio, gyveno Dukurnonyse, taip pat nurodyta jo žmoną Kotryna, 50 metų amžiaus, sūnūs: Adomas (30 m.), Jonas (18 m.), Jurgis (14 m.), Joachimas (12 m.), duktė Magdalena (10 metų) ir sūnaus Adomo žmona Marijona. Sūnus Martynas Bieliauskas prie Dukurnonių sąrašų neįrašytas, nes tuo metu ėjo liokajaus pareigas Kašonių dvare, stovėjusiame Jiezno parapijoje, bet šiek tiek toliau nuo Dukurnonių. Neįrašytas ir Jurgio sūnus Kazimieras, nes šis su šeima gyveno Kisieliškėse.

Jurgio Bieliausko vaikus krikštijo Nienartovičiai, taip pat jau ne kartą minėti Kiškūnai, Subočiai. Kaip matyti, šių giminių atstovai glaudžiai tarpusavyje bendravo. Tarp Dukurnonių Bieliauskų taip pat šmėkščioja ir Trakimo pavardė. Pvz., 1807 m. bajoras Bieliauskas Jurgis su bajore Bieliauskiene Anastasija (sūnaus Martyno žmona) pakrikštijo Simono Šimakausko ir Elžbietos Trakimaitės sūnų Motiejų. 1808 m. Dukurnonyse mirė „gospodarz“ Bieliauskas Jurgis. 1815 m. Dukurnonyse mirė jo žmona – bajorė Bieliauskienė Kotryna.

Įdomi istorijai situacija nutiko su Jurgio Bieliausko vaikais. Kaip minėta, Jurgis turėjo šešis sūnus:  Martyną, Kazimierą, Adomą, Joną, Jurgį ir Joachimą. Ko gero protingiausias ir visko sumanytojas iš jų buvo Martynas, ėjęs liokajaus pareigas Kašonių dvare. Kai broliai apsivedė, pasipylė jų vaikų krikštynos. Pirmuosiuose vaikų krikštuose jie įvardinti kaip darbininkai.

Pvz., 1787 m. Sabovoje pakrikštyta Bieliauskaitė Elžbieta, duktė darbininko (lot. non subditor euclise) Bieliausko (lot. seu) Trakimo Kazimiero ir Sofijos Dičkutės (lot. seu) Kasčionytės. Krikšto tėvai: bajoras Petras Nienartovičius (lot. thesaurus aula) ir Kristina Brodska, ekonomo žmona. 1808 m. Dukurnonyse pakrikštytas Bieliauskas Jonas Evangelistas, sūnus Bieliausko Trakimo Jono ir Elenos. 1804 m. Dukurnonyse pakrikštyta Trakimaitė Rozalija, duktė Trakimo Adomo ir Liubertaitės Marijos. Krikšto tėvai: bajoras Juozas Zajančkovskis ir bajorė Anastasija Bieliauskienė (liokajaus Martyno Bieliausko žmona).

Adomas iš brolių mirė anksčiausiai, 1805 metais, jis nuskendo upėje. Jo mirties metrike nurodoma, jog: 1805 m. Dukurnonyse mirė Bieliauskas Adomas „szyli“ Trakimas, kuris nuskendo. Taigi, vėlgi minima Trakimo pavardė. Jurgį į tuoktuves Darsuniškio bažnyčioje nulydėjo brolis Martynas, taip pat Subočius bei Stankevičius (smulkusis bajoras). Pirmasis Jurgio (metrike įrašyta darbininko) sūnus Povilas gimė 1810 metais. Krikšto tėvu tapo Tomas Kiškūnas.

Tačiau 1812 metais, kas sutapo su Napoleono karų metais, bažnytiniuose metrikuose visi broliai Bieliauskai iš Dukurnonių imami įvardinti kaip bajorai. Štai, 1812 m. metrike nurodoma, jog Dukurnonyse pakrikštytas bajoras Bieliauskas Feliksas, sūnus bajorų Bieliausko Jurgio ir Magdalenos. 1815 m. Dukurnonyse pakrikštytas bajoras Bieliauskas Juozas, sūnus bajorų Bieliausko Jurgio ir Magdalenos Voidvilavičiūtės. 1812 m. Dukurnonyse pakrikštytas bajoras Bieliauskas Liudvikas, sūnus bajorų Bieliausko Jono ir Elenos Dobrisovaitės. 1812 m. Dukurnonyse pakrikštyta bajorė Bieliauskaitė Agota, duktė bajorų Bieliausko Joachimo ir Kotrynos Bieliauskų. 1814 m. Jiezne pakrikštytas bajoras Bieliauskas Ignacijus, sūnus bajoro Bieliausko Martyno ir Anastasijos Matukevičiūtės. Krikšto tėvai: bajorai Vincentas Skorinskis ir Leonora Zablocka. 1817 m. Jiezne pakrikštytas bajoras Bieliauskas Hiacintas Silvestras, sūnus bajoro Bieliausko Martyno ir Anastasijos Matukevičiūtės. Krikšto tėvai: bajorai Juzefas Dimša (horacijus) ir bajorė Zuzana Bentakovska. 1819 m. Jiezne pakrikštyta Bieliauskaitė Domicelė, duktė Bieliausko Martyno ir Anastasijos Matukevičiūtės. Krikšto tėvai: bajoras Piotras Janovičius ir Konstancija Kovalevska. 1821 m. Jiezne pakrikštytas bajoras Bieliauskas Adomas, sūnus bajoro Bieliausko Martyno ir Anastasijos Matukevičiūtės. Krikšto tėvai: bajorai Adomas Bartusevičius ir Malgožata Kovalevska.

                      Tai, jog Dukurnonių Bieliauskai turėjo ryšį su Kauno bajoru, minimu 1795 m. revizinėse pasakose kaip Valunų palivarko valdytoju, Antanu Bieliausku, parodo ir šis metrikas: 1796 m. Sabovoje pakrikštyta Liubertavičiūtė Anastasija, duktė Liubertavičiaus Adomo ir Bieliauskaitės Kotrynos. Krikšto tėvu tapo bajoras Antanas Bieliauskas.

                      Tokie metrikų įrašai rodo, jog penki broliai Bieliauskai iš Dukurnonių pateikė dokumentus komisijai dėl bajoriškos kilmės verifikacijos. Tačiau Trakų Bieliauskų prašymai buvo atmesti ir jie nebuvo patvirtinti. Lietuvos valstybės archyve, 391 fondo bylose saugomas dokumentas, kuriame nurodyta, jog dėl Trakų Bieliauskų – “rus. nепоследовало указа” 1819 m. gruodžio 17 d., kas reikštų nevykdė įsakymo. Vilniaus, Kauno Bieliauskų genealoginiuose dokumentuose vadovaujamasi būtent šiuo įsaku, kaip bajoriškos kilmės patvirtinimu.

                      Prof. Tamara Bairašauskaitė nurodo, jog: XIX a. daugybė bajorų giminių įsitraukė į dokumentų paiešką, kad juos pateiktų kaip kilmės įrodymą. (…) Siekiant įrodyti bajorystę reikėjo pagrįsti giminės senumą, giminystės ryšį pagal tiesioginę vyrišką liniją, atitikti bajorystės kriterijų per sąsajas su žemėvalda, karo ar civiline tarnyba. Dokumentų ieškota daugybėje institucijų: privačiuose ir bažnyčių archyvuose, teismų aktuose, Lietuvos Metrikoje ir pan. Pateiktus dokumentus nagrinėjo gubernijose įsteigtos Bajorų deputacijos. (…) Smulkiesiems bajorams trūko žemvaldžių statuso, tvirtos socialinės padėties ir genealogijos šaltinių. Rekonstruojant giminystės ryšius jiems teko apsiriboti keturiomis kartomis (tiek, kiek reikalavo įstatymas), kukliomis genealoginėmis schemomis ir menkomis žiniomis apie giminės narius.”

Dukurnonių Bieliauskai ko gero nesurinko kilmės dokumentų, juk į Jiezną jie atsikėlė iš svetur (jų tėvai), taip pat neturėjo dvarų, savo dispozicijoje valstiečių ir pinigų susimokėti už bajorystės tvirtinimo procedūras bei mokesčių. Juk jie patys dirbo vienus ar kitus darbus, kaip pvz., Martynas dirbo liokajumi Kašonių dvare.

Todėl susiklostė tokia padėtis, kad pvz., Jurgio Bieliausko sūnus Feliksas (Felicijanas) 1812 m. Dukurnonyse gimė kaip bajoras (tas aiškiai nurodyta jo krikšto metrike), o susituokė jis kaip darbininkas 1839 metais. Su žmona Agnieška Slivinskaite susilaukė kelių vaikų, tarp jų sūnaus Baltramiejaus Bieliausko, vėliau išsiųsto į Užkaukazę atlikti rekrūto prievolę. Baltramiejus Bieliauskas grįžęs iš tarnystės Užkaukazės linijiniame bataljone susituokė jau būdamas 29 metų. Deja, jo pirma žmona anksti mire, numirė ir pirmieji vaikučiai. Iš antros santuokos su Ieva Šabasevičiūte išliko dvi dukterys – Marija ir Kotryna Bieliauskaitės. Marija Bieliauskaitė ištekėjo 1807 metais už Petro Vaičiūno. Jų santuokos metrike yra nurodyta, jog Petras Vaičiūnas, sūnus Mato Vaičiūno ir Teresės Jodkovskos Vaičiūnienės (kuri buvo bajorų Leono Jurgio Jodkovskio ir Ievos Jodkovskos duktė).

Tikėtina, jog Kisieliškėse Marytė ir Petras Vaičiūnai gyveno ir beveik visų vaikų susilaukė Staropolskių name (kaip kampininkai, nes gyveno ir Ginkų palikuonių, namo paveldėtojų), vėliau apie 1830 metus persikėlė į Daukantus (buvę Nibriai, Trezantolio dvaro teritorija).

Šiek tiek apie kunigą Praną Bieliauską

 

Pranas Bieliauskas gimė 1883 m. rugpjūčio 23 d. Slabados kaime, Jiezno valsčiuje. Jis pats rašo, jog: “gimiau su Aušra. Tais pačiais 1883 metais rugpjūčio 23 dieną išėjo penktasis Aušros numeris” (Bieliauskas Pranas. Iš Slabados kaimo – į Vilniaus katedrą”, 2013, Voruta, Trakai). Nurodo, jog buvo aštuntas vaikas šeimoje. Kunigo tėvai – Jonas Bieliauskas ir Konstancija Mastauskaitė (Kerševičiūtė) Bieliauskienė. Kūdikis buvo pakrikštytas Jiezno bažnyčios administratoriaus Mykolo Paučinskio kitą dieną po gimimo, o krikšto tėveliais tapo tame pačiame Slabados kaime gyvenęs ramaus būdo ūkininkas Andrius Bieliauskas ir Felikso Šuvalsko žmona Kotryna.

Kunigo tėvas Jonas Bieliauskas gimė 1845 m. lapkričio 20 d. Antano Bieliausko ir Rozalijos Aleknavičiūtės Bieliauskų šeimoje, kurie turėjo septynis vaikus, iš jų užaugo keturi – trys seserys ir sūnus Pranas. Antanas Bieliauskas ir Rozalija Aleknavičiūtė susituokė 1840 metais. Santuokos metrike nurodyta, jog jaunuolis iš Slabados, jaunoji – iš Nibrių.

Paminėtina, jog Aleknavičiai buvo viena seniausių ir gausiausių Nibrių giminių. XVIII amžiuje jie metrikuose rašomi ir su gražia, senovine pavarde – Baniukai. Rozalijos Aleknavičiūtės tėvai – Mateušas ir Liudvika Kazlauskaitė Aleknavičiai, o Antano Bieliausko tėvai – Motiejus ir Ona Mazuronytė Bieliauskai. Liudytojais santuokoje nurodyti Dionizas Subačius, Antanas Marcinkevičius ir Martynas Tamošiūnas (bajorės Ievos Tamošiūnaitės Jodkovskos, Kisieliškių dvaro savininkės, tėvas).

Kunigo senelis Antanas gimė 1814 m. Slabadoje kaip sūnus Bieliausko Motiejaus ir Onos Mazuronytės. Krikšto tėvai: bajoras Juzefas Przeminickis ir Antonina Matulevičienė. Kai kurių Motiejaus ir Onos Bieliauskų vaikų krikštų metrikuose įrašyta pavardė ne Bieliauskas, o Trakimas. Pirmasis jų sūnus Martynas gimė ne Slabadoje, o Kisieliškėse. Kunigas Pranas Bieliauskas savo atsiminimuose svarstė, kodėl jo proseneliai persikėlė iš Kisieliškių į Slabadą, galbūt pritraukė Kašonių dvaras, iš kurio savininkų gavo valaką žemės ir privalėjo eiti į dvarą dirbti. Apie tai, jog prosenelis kėlėsi iš Kisieliškių į Slabadą, kunigui pasakojo ir jo tėvas.

Kunigo proseneliai Motiejus ir Ona susituokė 1801 m. spalio 17 d. Kisieliškėse. Tuoktuvių liudytojais buvo Jonas Bieliauskas ir Martynas Mazuronis. O Motiejaus krikšto metrikas tikėtina yra šis: 1780 m. Kisieliškėse pakrikštytas Bieliauskas Motiejus, sūnus Bieliausko Jono ir Lenartovičiūtės Kotrynos.

Paminėtina, jog Jiezno metrikuose XVIII a. Lenartovičiai ir Nenartovičiai buvo ta pati giminė, tik kunigas kartais rašydavo jų pavardę su N, kartais su L, o kartais trumpindavo ir rašydavo tiesiog – Nartovičius. Tą patį Motiejaus ir Onos jau minėtą pirmąjį sūnų pakrikštijo Juozas Nartovičius. Dar vieno jų vaiko krikšto motina tapo Juzefa Trakimaitė. Šios Juzefos Bieliauskaitės (Trakimaitės) santuokoje dalyvavo net keli Nartovičiai – Nienartovičiai. Ji pati 1805 m. su Anupru Kiškūnu pakrikštijo Piecevskiuose Kiškūno Simono sūnų Stanislovą. Taigi, „sukasi“ tos pačios pavardės.

Kunigo Prano Bieliausko prosenelio tėvas yra ko gero tas pats ekonomas Jonas Bieliauskas (kunigo prisiminimų knygoje įvardintas kaip Bieliauskis), apie kurį kunigas rašė, jog Kisieliškėse gyveno Jonas Bieliauskis, Kašonių dvaro ekonomas, dalyvavo bažnytinėse apeigose su šlėktomis. Pats buvo šlėkta.

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Sėdi, iš kairės: Ona Žebrauskaitė, Juozas Stankevičius, Jonas Basanavičius, Veronika Alseikienė ir  kunigas Pranas Bieliauskas. Stovi, iš kairės: Jurgis Šlapelis, Petras Kraujalis ir Vladas Jezukevičius – nuotraukos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Bieliauskas

Kunigas Pranas Bieliauskas buvo iškili asmenybė – jis baigė Vilniaus kunigų seminariją, dirbo Vilniaus katedros vikaru 1911 m. – 1940 m., buvo Lietuvos mokslo draugijos narys. Rinko lietuvių tautosaką, rūpinosi labdara. Buvo lenkų valdžios kalintas, kunigavo Aušros vartų bažnyčioje, vėliau Valkininkų bažnyčioje. Sovietinės okupacijos metais persekiotas sovietinio saugumo. Palaidotas Valkininkų bažnyčios šventoriuje.

“Voruta” administracijos rūpesčiu išleistos kelios kunigo Prano Bieliausko knygos: “Iš Slabados kaimo į Vilniaus katedrą”, “Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas”, “Vilniaus dienoraštis 1915-1919”.

Taigi, Jiezno Bieliauskai, kadangi juos visus XVIII a. ir XIX a. suriša Trakimo antroji pavardė, mirguliuojanti bent viename ar keliuose jų visų metrikuose, kilę iš tų pačių protėvių, o jie, kaip matyti, iš Dukurnonių Bieliauskų atvejo – buvo kilmingi.

                      Straipsnis skiriamas straipsnio autorės promočiutei Marytei Bieliauskaitei Vaičiūnienei, močiutei Anelei Vaičiūnaitei Mickienei, dar išlikusiai 1926 m. gimimo vienintelei močiutės seseriai Elenai Vaičiūnaitei Zencevičienei ir straipsnio autorės mamai Vidai – Genei Mickutei Girniukaitienei.

Naudota literatūra:

 

Bialostocczyzna, 1993/4, Marozek J. “Dobra Goniądzkie w XVI-XVII w./ publikuota: https://repozytorium.uwb.edu.pl/jspui/bitstream/11320/734/1/Dobre%20Goniadzkie%20w%20XVI%20-%20XVIII%20w%20%281993-4%29.pdf;

Listy oryginalne Zygmunta Augusta do Mikołaja Radziwiłła Czarnego, wojewody wileńskiego, marszałka i kanclerza W. X. L., xięcia na Ołyce i Nieświżu; brzeskiego, szawelskiego, kowieńskiego i boryssowskiego etc. starosty : Tudzież niektóre jego listy do Mikołaja Radziwiłła wojewody trockiego, Beaty xiężnej Ostrogskiej, Mikołaja Krzystofa Radziwiłła wojewodzica wilens. marszał. nadwor. W. X. L., x. Alberta Palatyna Renu, etc. Z autentyków spisane i wydane przez Stanisława Augusta Lachowicza. [Mikołaj Radziwiłł zw. Czarny]; http://mdz-nbn-resolving.de/urn:nbn:de:bvb:12-bsb10779280-2;

file:///C:/Users/irma/AppData/Local/Temp/Golaszewski_Spory_o_dziesieciny_ebook.pdf;

Dawid Wappa, Agnieszka Pisanko-Borowik, Przemysław Borowik “Nowa Wies. Trzcianne”, 2018, David Wappa;

Kun. Pranas Bieliauskas. Iš Slabados kaimo į Vilniaus katedrą/ Voruta, Trakai, 2013.

Bairašauskaitė Tamara. Bajorystės patikrinimas ir Lietuvos bajorų genealoginis sąjūdis XIX amžiaus pirmojoje pusėje. Lietuvos istorijos metraštis, 2018/1, Vilnius, 2018. P.79-110;

Bairašauskaitė Tamara. Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius, 2003;

Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčios metrikų knygos; LVIA, fondas 604, apyrašas 13, s.v. 25; fondas 669, apyrašas 1; bylos, susijusios su 1799-1900 krikšto, santuokos ir mirties metrikais;

1795 m. Jiezno gyventojų surašymo byla – Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondas Nr. 515; apyrašas 15, byla Nr. 73;

 

Herbai Randakevičienė Irma , , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra