Pagrindinis puslapis Istorija Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (III dalis)

Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (III dalis)

Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (III dalis)

Profesorius Joachimas Lelevelis. Nuotraukos  šaltinis – vikipedija

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt

Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: http://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ . 

Antrąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/irma-randakeviciene-ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene-ii-dalis/ .

 

XIX a. pradžios Vilnius iš tiesų buvo traukiantis europietiškas miestas. Ant minėto amžiaus slenksčio architekto Lauryno Stuokos – Gucevičiaus buvo rekonstruota Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, kuri tuo laikotarpio mieste, matyt, švutėjo, išgražinta italų architekto  Tomazo Rigio (it. Thommaso Righi) barokinėmis skulptūromis. Nepaisant nuolatinių sudėtingų architekto darbų, Laurynas Stuoka – Gucevičius sudalyvaudavo ir visuomenės gyvenime, taip pat apeigose. Pvz., 1792 m. Laurynas Gucevičius pakrikštijo Jurgio Andriaus ir Kotrynos Adamovičių vaiką kartu su Augustinu Dabry.   

Kaip minėta ir ankstesniuose straipsnio autorės straipsniuose, į Vilnių suplaukęs gausus užsienio profesūros būrys neapsiribojo tik dėstymu universitete, arba, kitaip sakant, vienos kojos įkėlimu, į jiems svetimą užsienio miestą, o pilnai įsitraukė ir į miesto visuomeninį gyvenimą, patys atvyko su šeimomis, seserimis, broliais, Vilniuje jų žmonos gimdė ir profesoriai krikštijo savo vaikus. Nemaža dalis profesorių, universitetą uždarius po 1831 metų sukilimo, vėliau išvyko iš Vilniaus, tačiau jų vaikai jau buvo gimę čia.

Profesorius Gotrydas Ernestas Grodekas. Nuotraukos šaltinis – vikipedija 

Pvz.,  1828 m. vasario 4 d. Vilniuje pakrikštyta mergaitė Liudvika Mikolina Julija, duktė Žano Karolio de Verriere Pinabelio ir Julijos Kulikovskytės. Krikšto tėvai: kunigaikštis Mykolas Tiškevičius (Lenkijos kariuomenės pulkininkas) bei Kotryna Slucka Pinabel (generolo žmona), taip pat dalyvavo kunigas Antanas Giedraitis ir Marija iš Forsterių Špitnagel. Šis Žanas Pinabelis buvo Vilniaus universiteto profesorius, atvykęs iš Paryžiaus, ir dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą. Pinabelį savo atsiminimuose apie Vilnių mini ir profesorius Juzefas Frankas. Pinabelis kartu su tėvu generolu lankydavosi ir Gabrielės Giunterytės – Puzinienės namuose (l. 428). Kaip matyti, iš metriko, paskui sūnų profesorių Pinabelį buvo į Vilnių atvykusi gyventi ne tik žmona, bet ir abu jo tėvai.

Graikų kalbą ir antikinę literatūrą dėstyti 1804 metais į Vilnių buvo pakviestas profesorius vokietis Gotrydas Ernestas Grodekas, mokslus baigęs Getingeno universitete. Su šio profesoriaus vardu , kaip rašė prof. Juzefas Frankas, susijęs klasikinės filologijos suklęstėjimas Lietuvoje. Grodeko mokiniais buvo Adomas Mickevičius, Simonas Daukantas, Tomas Zanas, Jonas Čečiotas, Joachimas Lelevelis, Leonas Borovskis, Stanislovas Čerskis, Liudvikas Sobolevskis, Zigmuntas Bartoševičius („Tygodnika Wilenskiego” redaktorius), ir kt. Grodekas, žinoma, buvo Vilniaus Alma Mater pasididžiavimas. Be dėstymo jis direktoriavo ir Universiteto bibliotekai, sutvarkė jos katalogus, patobulino skaitytojų aptarnavimą. Gal Grodekas ir būtų likęs Vilniuje, jei ne imperijos valdininkai, išsiuntę jį į Kijevą.

Profesorius Kanutas Ruseckas. Nuotraukos šaltinis – vikipedija    

1822 m. kovo mėn. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje buvo pakrikštytas berniukas Liudvikas Ernestas Venslavas, sūnus Jono Laskos. Berniuko motina Konstancija de Grodek, metrike nurodyta, jog vokiečio Jokūbo Grodeko duktė. Berniuko krikštatėviu tapo profesorius Gotrydas Ernestas Grodekas, kuris tuo metu ėjo ir Universiteto dekano pareigas, krikšto motina –  maršalo žmona Liberta Butharynova. Taigi, vėlgi Grodekas į Vilnių buvo atvykęs ne vienas, o kartu su šeimos nariais ar giminaičiais, galbūt seserimi, vardu Konstancija. 1812 metais jau kita Grodekų šeimos atstovė – Joana Grodek kartu su profesoriumi Ignatijum Zienkovičium Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje pakrikštijo mergaitę. Pats prof. Gotrydas Ernestas Grodekas 1816 metais dalyvavo profesoriaus adjunkto Andriaus Levickio ir jo žmonos Elenos Dabry dukters krikštynose. Šios mergaitės krikšto mama Sofija Lobenvein, profesoriaus Jono Lobenveino žmona ar duktė. 1822 m. Grodekas tapo Ksavero Deibelio dukters Angelos Anos Marijanos krikštatėviu. Krikštynose dalyvavo visas pulkas profesūros.

Adomas Honoras Kirkoras   “Pasivaikščiojimuose po Vilnių ir jo apylinkes” mini profesorių Benjaminą Haušteiną, kuris ilgus metus vienas dėstė Vilniuje anglų kalbą, buvo Vilniaus universiteto adjunktas. Benjaminas Frederikas Haušteinas būtent šiose adjunkto pareigose dirbdamas 1811 m. sausio mėn. Vilniuje susituokė su Pranciška Julija pavardė nurodyta: “Bauluce”. Santuokoje dalyvavo Vilniaus miesto architektas Džozefas Pusjė (pranc. Josephas Poussier), Tomas Dremondas. O jau tų pačių metų gruodžio mėnesį Vilniuje gimė pirmasis profesoriaus Benjamino Hausteino vaikas – sūnus Pranciškus, kurio krikštatėviu tapo minėtas architektas Džozefas Pusjė.

                      Kirkoras savo knygoje mini ir vokiečių kilmės Adomo Giunterio, kuris buvo garsiosios Gabrielės Giunterytės – Puzinienės tėvas, kapą. Teigia, jog Giunteris iš daugelio pasakojimų apibūdintas kaip sugyvenęs su savo Dabraulėnų dvaro valstiečiais, pastatęs puikią gotikinę koplyčią. Kunigaikštis Adomas Giunteris von Heidelšteimas 1810 metais gegužės mėn. Vilniuje vyskupo Jeronimo Stroinovskio, kuris ėjo ir VU rektoriaus pareigas  (1799-1806 m.) bei pasižymėjo kaip puikus prigimtinės teisės specialistas, buvo sutuoktas su kunigaikštyte Aleksandra Marija Liudvika Tyzenhauzaite. Giunterio santuokoje liudijo Abiejų Tautų Respublikos vėliavininkas, vienas Tado Kosčiuškos sukilimo vadovų Tomas Vavževskis, taip pat Adomas Chreptavičius. Šv. Jonų bažnyčios metrikinėje knygoje yra ir Adomo Giunterio parašas. Matyt, Giunteriai iš tikro atstovavo puikų šeimos kultūrinį židinį ir jų santuoka buvo vykusi, nes išaugino puikias dukteris, kaip Gabrielę Giunterytę.

Vilniaus universitetas XIX a vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija

Pati Gabrielė Giunterytė savo knygos “Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815-1843 metų dienoraštis” pradžioje užsimena, jog buvo gimusi 1815 m. rugsėjo 24 dieną ir pakrikštyta šventų Jonų bažnyčioje, o per krikštą ją laikė grafienė Felicija Platerienė – Morikonytė, jau likusi našle po Vaclovo Platerio mirties ir Karolis Pšezdzeckis, jos motinos pusbrolis. Iš tiesų toks metrikas Vilniaus šv. Jonų bažnyčios knygose egzistuoja, tik Gabrielė buvo gavusi ne Albinos Gabrielės, kaip pati nurodo, vardą, o visus keturis vardus: Blanšos, Gabrielės, Kotrynos, Felicijos. Jos krikštynose taip pat dalyvavo Rudolfas Tyzenhauzas ir Kotryna Prezdziecka. Vilniuje gimė ir Gabrielės sesuo Matilda Marija Konstancija, 1811 metų kovo mėn. Jos krikšto tėvai, jau minėtas Tomas Vavževskis ir Konstancija iš grafų Morikonių. Antroji krikšte dalyvavusi pora – Juzefas Kosakovskis ir Felicija Platerienė.

Ankstesniame straipsnyje autorė minėjo profesorių Špicnagelį, kuris iš tiesų, gyvendamas Vilniuje gana netrumpą laikotarpį, susilaukė būrio vaikų. Gausu šv. Jonų bažnyčios metrikuose ir profesoriaus Ignoto Reškos vaikų krikštų, kuris Vilniaus universitete dėstė astronomiją ir pasak prof. Juzefo Franko, buvo nuolatinis M.Počobuto pagalbininkas, jo giminaitis.

Štai, 1808 m. Vilniuje buvo pakrikštytas jo ir jo žmonos Kotrynos Sosnovskos sūnus Felicijanas Pranciškus, krikštatėviu tapo Mykolas Dluckis. 1810 metais pakrikštyta duktė Marija Juzefa, kurios krikštatėviai – VU profesorius Ferdinandas Špicnagelis ir Ona Šulcienė. Taip pat krikštynose dalyvavo dailininkas Jonas Rustemas ir Kristina Šiškaitė, 1811 m. pakrikštyta duktė Aleksandra Antonina, kurios krikštatėviai – Jokūbas Šimkevičius, kuris buvo ortopedijos Lietuvoje ir Rusijoje pradininkas, ir Konstancija Sniadecka, 1816 metais pakrikštyti du profesoriaus Reškos vaikai – sūnus Pranciškus Teodoras ir duktė Antonina Elena. Sūnaus krikštatėviu tapo profesorius, dailininkas Jonas Rustemas, o duktės – profesorius Juzefas Saundersas. Pats profesorius Reška kartu su profesorium Jonu Rustemu 1807 metais sudalyvavo Leono Muknickio sūnaus krikštynose.

Profesorius Jonas Rustemas. Nuotraukos šaltinis – vikipedija     

        Dailininkas Jonas Rustemas, kaip matyti iš metrikų, pakrikštijo ne vieną vaiką, o ir pats 1826 m. spalio mėnesį Vilniuje susituokė su Ona Pučinska (našle). Santuokoje  dalyvavo Kristoferis Vagneris, Stanislovas Hanaueris ir Jokūbas Vilanovičius. Kitas to meto žinomas dailininkas Kanutas Ruseckas Vilniuje 1823 metais vedė Antoniną Červinskytę. Abi santuokos registruotos šv. Jonų bažnyčioje.

Vilniuje krikštatėviu buvo tapęs ir mieste lankydamasis Rusijos imperatorius arba caras Aleksandras I. 1812 m. generolas, grafas Leonas Benigsenas lydėjo imperatorių Aleksandrą I į Vilnių. Būtent tuomet minėtas generolas, grafas Leonas Benigsenas pakrikštijo Vilniuje savo vaiką. Kaip nurodoma metrike, vaikas buvo silpnas, namie tik vandeniu krikštytas, o Vilniuje buvo papildyta krikšto ceremoniją. Šis Vilniuje pakrikštytas berniukas, šiame mieste ir gimęs 1809 metų liepos 21 d., vardu Aleksandras Levinas fon Benigsenas vėliau tapo Hanoverio karalystės prezidentu.

Tais pačiais 1812 metais įvyko ir Aleksandro Apolinaro krikštas rugpjūčio 18 d., sūnaus Ignoto Lisovskio ir Konstantinos iš Zamoiskių, o krikšto tėvas Aleksandras Konstantinas Sapiega, imperatoriaus Napoleono I adjunktas, Vyriausybės narys, krikšto motina Honorata Matusevičiūtė Giedraitienė. Aleksandras Sapiega mirė po mėnesio užpultas šerno. Ignotas Lisovskis buvo vienas iš Napoleoninės vyriausybės narių.

Vilniaus metrikų knygose figūruoja ir tokios pavardės kaip Šubertas, Milošas, Faustas, Puškinas, Hesė, galima, tik spėlioti, ar minėti žmonės buvo kažkaip susiję su žinomais šių pavardžių atstovais. Štai, 1804 metais Vilniuje mirė Juzefas Puškinas, 62 metų amžiaus.

Grafas Alexandras Levinas von Benigsenas, Hanoverio prezidentas. Nuotraukos šaltinis – vikipedija

             Susituokė Vilniuje ir profesorius Aloizas Liudvikas Kapelis. 1810 metų birželio mėnesį jis vedė Kotryną Teser iš Lendznerių namų. Po metų jiems gimė pirmasis sūnus Stanislovas, metrike Kapelis įvardintas ne tik kaip teisininkas, bet ir kaip prancūzų literatūros specialistas. 1813 metais Kapeliams gimė sūnus Aleksandras Vincentas, Kapelis šiame metrike nurodytas kaip romėnų teisės profesorius. Ypač iškilmingai savo sūnų Kapeliai pakrikštijo 1819 metais. Šalia Kapelio santuokos metriko įrašyta prancūzo Pranciškaus Zanetti ir Kotrynos Jankauskaitės santuoka. Šioje santuokoje liudijo profesorius Izidorius Veisas., kuris Vilniuje taip pat krikštijo ir savo vaikus.

1824 m. rugsėjo mėnesį Jonas Kochas, medicinos magistras, Vilniuje vedė Angelą Dremond. Jų santuokoje sudalyvavo Jonas Bideaux bei Aleksandras de Brunet, taip pat Juzefas Domheris. Tais pačiais 1824 metais pirmasis iš valstiečių kilęs Vilniaus vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius palaimino Mykolo Klongevičiaus ir Anastasijos Švanskos santuoką.

Iš tiesų, čia paminėta tik nedidelė dalis istorijai reikšmę turinčių Vilniaus XIX amžiaus pradžios šviesuomenės santuokos ar krikštų sakramentų. Figūruoja metrikuose ir profesorius Joachimas Lelevelis. 1822 m. jis su Marija Zavadska pakrikštijo Florijono Jachimavičiaus vaiką. Tais pačiais metais kartu su Liudvika Sniadecka, Kotryna Sniadecka, Juzefu Dmochovskiu pakrikštijo Antano Budziakovskio vaiką, po metų – Jelenskio vaiką. Ne veltui, gimęs Varšuvoje, vėliau išvykęs iš Vilniaus ir paskutinius gyvenimo metus praleidęs Paryžiuje, profesorius Joachimas Lelevelis savo testamente pageidavo būti palaidotas būtent Vilniuje, Rasų kapinėse. Ši jo valia įvykdyta 1929 metais.

 

Straipsnio autorė dėkoja Rasai Šileikienei už pagalbą, verčiant iš lotynų ir lenkų kalbų metrikinius įrašus.

 

Literatūros sąrašas

Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4. 

Sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016/Reda Griškaitė. Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija: Balinskiai ir Sniadeckiai, p. 10-86. ISBN 978-609-459-599-8.

Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21

Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994 m.

Stanislovas Moravskis, Apie viską po truputį. I dalis: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda. Parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2009. ISBN 978-9955-854-39-5.

Stanislovas Moravskis.Iš visur po truputį. II dalis. Broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda. Parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2016. ISBN 978-609-447-196-4.

Laimonas Briedis. Vilnius savas ir svetimas. Vilnius: Baltos lankos, 2015. ISBN 978-9955-23-697-9. Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.

Mykolas Juozapas Romeris (1778-1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje./ Tamara Bairašauskaitė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. ISBN 978-9955-847-40-3.

Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.

Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815-1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2016. ISBN 978-609-466-292-8.

Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015. ISBN 978-9986-745-89-1.

Morta Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes. Vilnius: Savastis, 2019. ISBN 978-609-8223-02-6.

Vida Girininkienė. Mirė bastydamasis Paryžiuje. Literatūra ir menas, 2014.. Skelbta internet svetainėje https://literaturairmenas.lt/atmintis/vida-girininkiene-mire-bastydamasis-paryziuje

Павел Кукольник. Путешествие по Замковой улице.// Виленский вестник. 1860.

 Vilniaus šv. Jonų bažnyčios krikšto, santuokos ir mirties metrikai – LVIA, fondas 604, apyrašas 10, skelbiama svetainėje e-paveldas.lt.

Naujienos iš interneto