In memoriam. Virgilijus Noreika (1935-2018)
Autorius: Voruta Data: 2018-03-04 , 11:49 Spausdinti

Virgilijus Noreika. www.bigbenas.lt nuotr.
www.voruta.lt
Virgilijus Noreika jau penktas dešimtmetis užima pirmaujančią poziciją lietuvių operinėje muzikoje kaip unikalaus, nepaprasto grožio tembro tenoras. Solistas pasižymi artistiniu temperamentu, raiškia prasminga vaidyba, giliu muzikos pajautimu.
Virgilijus Noreika gimė 1935 Šiauliuose. 1958 baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją – solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasę). 1965-66 pirmasis iš pokario Lietuvos stažavo Milano teatre „La Scala”, kur paruošė šešis vaidmenis. Atliko Pinkertono vaidmenį (G.Puccini op. „Madam Baterflai”; vadovas Dž.Bara). Vėliau šioje scenoje dainininkas pasirodė dar keletą kartų su ten gastroliavusia Maskvos Didžiojo teatro trupe. Nuo 1957 – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas. 1976-1991 – vadovavo LNOBT. 1993-94 dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela).
Virgilijus Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (virš 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera”, Buenos Airių „Teatro Colon”, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose. Dainininkas sukūrė virš 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių – Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo operose, atliko pagrindines partijas žymiausių kompozitorių operose: Don Jose (G.Bizet „Carmen”), Werther (J.Massenet „Werther”), Edgardo, Nemorino (G.Donizetti „Lucia di Lammermoor”, „Meilės eleksyras”), Lensky (P.Tchaikovsky „Eugene Onegin”), Otello, Alfredo, Hercogas (G.Verdi „Otello”, „La Traviata”, „Rigoletto”), Cavaradossi, Johnson, Rodolfo (G.Puccini „Tosca”, „Manon Lescaut”, „La Boheme”), Vladimir (A.Borodin „Kunigaikštis Igoris”), Mozart (N.Rimsky-Korsakov „Mozart and Salieri”) ir kitas.
Virgilijus Noreika atlieka ir solinius koncertus, kurių surengė virš 700. Tenoro partijas atliko G.Verdi „Requiem”, L.van Beethoveno „IX simfonijoje”, A.Arutuniano kantatose ir kt. Koncertuoja su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais. Gastroliavo Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, JAV, Kanadoje, Čilėje, Peru, Argentinoje, Venesueloje, Japonijoje.
Virgilijus Noreika nuo 1976 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorius. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovas ir pedagogas (nuo 2003). Nuo 1997 – Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius; nuo 2000 – dainavimo skyriaus vedėjas. 1995-96 teatro „Estonia” Taline dainavimo meistriškumo pedagogas. Nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursus. Prof. Virgilijaus Noreikos mokiniai dainuoja daugelio Europos teatrų scenose. Tarp žymiausių: Sergejus Larinas, Edgaras Prudkauskas, Audrius Rubežius, Algirdas Janutas, Arvydas Markauskas, Liudas Norvaišas, Mindaugas Žemaitis, Ignas Misiūra-Tumanovas, Dainius Puišys, Gediminas Tiškevičius.
Virgilijus Noreika kviečiamas į tarptautinių ir respublikinių solinio dainavimo konkursų žiuri: J.Vytolio (Latvija, 1966), S.Moniuszkos (Lenkija, 1997), M.Glinkos (Rusija, 1996), B.Grincevičiūtės (Lietuva, 1996, 2001) ir daugelį kitų.
Virgilijus Noreika yra įdainavęs plokštelių su Maskvos didžiojo teatro, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu ir kitais orkestrais. Išleido du CD kartu su Violeta Urmana.
1960 ir 1970 apdovanotas valstybinėmis premijomis; 1995 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 įteiktas Švedijos „Karališkasis Poliarinės žvaigždės” I laipsnio ordinas. Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro” apdovanojimas (1997); Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko” apdovanojimas (2001). 2007 apdovanotas Nacionaline Kultūros pažangos premija, o 2010 Virgilijui Noreikai įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Komentarai
Naujienos
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-13, 16:02
-
Vilniaus kraštas neteko nenuilstančio lietuvybės puoselėtojo, gerbiamo mokytojo ir ilgamečio Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos vadovo Valdo Fausto Kuzelio (1936-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Rytų Lietuva
2021-01-11, 10:27
-
In memoriam. Bibliofilas, mecenatas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis (1950-2021)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-03, 10:55
-
In memoriam. Algimantas Zolubas (1933-2020)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2020-12-22, 09:46
-
"Lieku toks, koks ir buvau. Šviesiausios mintys". In memoriam. Monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas. (1925-2020)
~ In memoriam, Katalikų Bažnyčia, Katalikų kunigai, Lietuva, Naujienos, Religija
2020-12-17, 14:33