Pagrindinis puslapis Religija Katalikų kunigai Gyventojai 47 metus laukia, kol kryžius bus sugrąžintas į koplytstulpį

Gyventojai 47 metus laukia, kol kryžius bus sugrąžintas į koplytstulpį

Gyventojai 47 metus laukia, kol kryžius bus sugrąžintas į koplytstulpį

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, Šėta, www.voruta.lt

Per sovietinę okupaciją Lietuvoje vyko arši ateistinė kova prieš tikėjimą, religiją ir tikinčiuosius. Buldozeriais buvo griaunami kryžiai Kryžių Kalne, buvo uždaromos bažnyčios ir koplyčios, nuo Vilniaus katedros išversta Šv. Elenos statula su kryžiumi, susprogdintas Trijų Kryžių paminklas ant Kreivojo kalno,  naikinamos šventos vietos, buvo plėšiami kryželiai nuo mokinių kaklų. Apie tą netolimą praeitį galima pasiskaityti Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikoje.

Prasidėjus Atgimimui, pirmiausiai Vilniuje 1989 m. buvo atstatyti Trys Kryžiai.  Iškovojus Nepriklausomybę, imta visoje Lietuvoje atstatinėjami nugriauti kryžiai ir paminklai, statomi nauji, skirti svarbiems atmintiniems istoriniams ir religiniams įvykiams pažymėti.

Ir ne tuščiai okupantai pirmiausiai griovė kryžius ir atgavus nepriklausomybę pirmiausiai buvo atstatomi kryžiai. Nes kryžius yra Tikėjimo, Vilties, Meilės, pergalės prieš blogį simbolis.

Apie kryžių ne vienas poetas sukūrė eilių, pvz. Jurgis Baltrušaitis „Apynys“
Apynėli, žaliaplauki,
Apynėli, mano broli,
Vos tik saulės susilauki,
Augi, žindi žemės molį…

Ir, užpynęs savo daigą,
Tu kimbi, rezgies į tvorą
Ir vyniojies apie smaigą,
Vis į aukštį, vis į orą…

Saugok, Dieve, tavo tįsį:
Žemės kartys – ramsčiai trupūs,
Tu su jais kartu pašlysi,
Ypač audrai įsisupus…

Jei aukščiau tu nori kopti,
Imk nelūžtamą ramentą
Ir, pakeitęs diego kryptį,
Kopk sode į kryžių šventą…

Kas juo remias, nesukrūšta. –
Stiprios jam nukaltos vinys,
Ir nuo amžių jis nedūžta
Ne todėl, kad geležinis…

Kryžius žemės sodą valdo
Atsiremk į petį stangų,
Ilgink savo žalią valdą –
Ir pakilsi tu į dangų…

2008 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės) UNESCO įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Normainių – 2  km. Šėtos parapijoje, Jonavos r., Žeimių seniūnijoje nuo LDK laikų stovi unikalus, nepakartojamas baroko šedevras – koplytstulpis  Baro konfederacijai 1768-1772 atminti (Kultūros vertybių registro unikalus objekto kodas 26179). Paminklas skirtas žuvusiems už laisvę, tėvynę ir tikėjimą.

 

TSR Kultūros Ministerijos Paminklų konservavimo institutas 1975 m. parengė Koplytstulpio remonto-konservavimo projektą. (komp. 104-164 obj. 7166). Jame rašoma: „Skulptūros: Prasidėjus restauracijos darbams, skulptūras išimti ir restauruoti RRV dirbtuvėse / viršutinė atstatoma pagal išlikusias dalis/ ir po to vėl pastatyti į vietą. Medienos konservacija vykdoma remiantis cheminės analizės duomenimis.“  Jos iki šiol negrąžintos.

Kai buvo švenčiamas Baro konfederacijos 200 m. jubiliejus, komunistinė valdžia, nepaisant ideologinio priešiškumo feodalinei santvarkai, Baro Konfederatams skirtą paminklą Normainių -2 km. restauravo. 1975 m. iš jo su Kultūros ministerijos žinia, buvo išimtas kryžius ir Šv. Jono skulptūra restauracijai su pažadu grąžinti ir iki šiol nesugrąžinti.

Šėta. Baro Konfederatai https://www.youtube.com/watch?v=UaNkva9C8U0  Vladas Rakutis Baro konfederatai https://www.youtube.com/watch?v=APJdLUxZkuU

Šiuo metu istorinis – jubiliejinis paminklas yra apleistas ir apiplėštas. Prie pagrindinio kelio nėra net rodyklės. Istorinė atmintis akivaizdžiai trinama.

Bronislovas Genzelis: „Be istorijos ir istorinės atminties negali egzistuoti valstybė“. Čingizas Aitmatovas (1928-2008), romane „Ilga kaip šimtmečiai diena“ kėlė tautos išlikimo problemą, pabrėždamas istorinio ryšio su praeitimi bei tautinės savimonės išsaugojimo svarbą (alegorinis pasakojimas apie mankurtą).

Žmonės jau prieš kelis dešimtmečius prašė Jonavos Savivaldybę (patys nieko negali daryti, nes paminklas valstybės saugomas, priklauso savivaldybei), kad vieta būtų sutvarkyta,  ir nuo 2016 m. kad į Baro konfederatų paminklą būtų atstatytas bent kryžius ir Šv. Jono statulėlė.  2021 m. buvo surinktas 561 parašas Jonavos r. merui Mindaugui Sinkevičiui, bet žmonės net atsakymo negavo. Jei palygintume Vilniaus ir Šėtos gyventojų skaičių, tai santykinai Vilniuje parašų skaičius sudarytų 400 000. Tokį skaičių galima įrašyti net į Lietuvos Gineso rekordų knygą.

2021 m. į Jonavos merą M. Sinkevčių kreipėsi Ukmergės r. Siesikų miestelio gyventojai su kolektyviniu laišku ir dvejais lapais parašų, prašydami šiame koplytstulpyje atstatyti kryžių ir Šv. Jono statulėlę. Deja, žmonių prašymai su daugeliu parašų nejaudina Jonavos valdininkų.  Egzistuoja ne tik regioninė atskirtis, bet ir rajoninė atskirtis tarp rajono centro ir jos provincijos.

KPD prie Kultūros ministerijos informavo, jog Jonavos rajono savivaldybė šiam paminklui sutvarkyti galėtų pasinaudoti galimybe gauti  valstybės finansavimą tiek koplytėlės tvarkybos darbams, pateikiant paraišką departamentui, tiek koplytėlėje buvusių skulptūrų atstatymui, pateikiant supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projekto paraišką Kultūros vertybių departamento Kauno skyriui.

250 metų jubiliejus  – puiki proga atstatyti kryžių ir Šv. Jono statulėlę į koplytstulpį, kuris yra mažosios architektūros paminklas, UNESCO pripažintas istorinis, nacionalinis, etnografinis Žmonijos kultūros paveldas, Jonavos savivaldybės  pasididžiavimas, krašto tapatybės simbolis, liaudies meno vertybė.

Gyventojai 47 metus  laukia, kol kryžius bus sugrąžintas į koplytstulpį. Ir kiek ilgai dar teks laukti?

Istorija su nuotraukomis yra  pateikiama puslapyje http://provita.medianewsonline.com/pv/s/b.htm

Naujienos iš interneto