Diskusijos dalyviai. Martyno Ambrazo nuotr. Lietuvos rašytojų sąjunga 2023 m. rugpjūčio 22 d. surengė atvirą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus skvero atnaujinimo. Nors diskusijoje kategoriškai pasisakiusiųjų prieš atminimo ženklą J. Marcinkevičiaus kūrybai neišgirdome, vis dėlto nuomonės išsiskyrė. Diskusiją pradėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė pabrėžė, kad per J. Marcinkevičiaus asmenybę iškylantis mūsų santykio su sovietinės okupacijos...
Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse, demontuota ir išvežta skulptoriaus Konstantino Bogdano skulptūra „Karys“. Kauno miesto savivaldybės nuotr. Gegužės 1 d. įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų pripažinimo, pažeidžiančių šį draudimą, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarys...
www.voruta.lt Lietuvos centrinis valstybės archyvas trečius metus iš eilės didžiųjų metų švenčių proga parengė virtualią parodą naujamete tema. Sovietmečiu draustą šv. Kalėdų šventę Lietuvoje buvo pakeitę vaikų laukiami ir gana aktyviai švenčiami Naujieji metai. Išpuošta eglė, dovanos ir Senio Šalčio apsilankymas darželyje ar mokykloje daugeliui vyresnės kartos atstovų atmintyje išlikę kaip šilti prisiminimai, jaunesniems tai – tik...
Dr. Daiva Tamošaitytė. R. Tamošaičio nuotr. Dr. Daiva Tamošaitytė, www.propatria.lt Interviu parengė Greta Ūsaitė. „Pasikartojantis sovietmečio siejimo su tradicine kultūra naratyvas iš tiesų yra labai neraminantis signalas. Turime stengtis išsaugoti ir apginti viską, kas padeda mums save suvokti kaip lietuvius ir politinę tautą. Tačiau jeigu iš esmės neutrali tradicinė kultūra kam nors yra kliuvinys, tai...
Naujųjų metų šventė profsajungų rūmuose. Vilnius, 1972 m. sausio mėn. Eugenijaus Šiško nuotrauka. LCVA, 0-043414. www.voruta.lt Naujieji metai Lietuvoje sovietmečiu buvo populiari švenčiama šventė, mažiausiai persismelkusi sovietine ideologija ir gan artima seniau laisvai švęstoms šv. Kalėdoms. Tokie simboliai kaip išpuošta eglė, dovanos, Senio Šalčio apsilankymas ir viską vainikuojantis šventinis vakaras su šokiais bei vaišėmis tapo priemonėmis...
Algirdas Šocikas (viduryje su gėlėmis), nuaidėjus finaliniam XV SSRS bokso čempionato gongui. 1949 m. liepos 14 d. Režisieriaus Vytauto Dabašinsko 1962 m. sukurto dokumentinio filmo „Gyvenimas ringe“ kadras. www.voruta.lt Skausmingas Lietuvos pokaris, brutalios sovietinės represijos, didžiausios masinio gyventojų trėmimo operacijos, didvyriškas partizanų pasipriešinimas komunistiniam režimui; neeilinės istorinės asmenybės, kurioms skirta per mažai dėmesio ir kurios...
Evgenios Levin nuotrauka Albiną Kentrą kalbina Gediminas Kajėnas. www.8diena.lt Albinas Kentra-Aušra (g. 1929) tikrąja to žodžio prasme – legendinė asmenybė. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmosiose gretose – filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965-ųjų ir kurį sudaro per 20 tūkst. valandų filmuotos medžiagos, įamžintas mūsų kelias į Dainuojančiąją revoliuciją...
Kunigas dr. Kazimieras Ambrasas (viduryje) Kauno Jėzuitų namuose su savo svečiais – žurnalistu Edvardu Šiugžda ir su buvusiu VVU bendramoksliu Zigmu Tamakausku. Aldonos Grigaitienės nuotr. Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Netrukus apskritame, iš žaliuojančių eglės ar pušų šakų nupintame vainike, simbolizuojančiame amžinumo, ištikimybės bei vienybės ženklą, įžiebsime ketvirtąją advento – ramybės ir meilės žvakę. Į mūsų...
Honorata istorijos kabinete su mokiniais. Nuotraukos iš asmeninio Honoratos Kostiuškevičienės albumo Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame nedideliame Marijampolio kaime šiandien esanti lietuviška mokykla, kuriai prieš kurį laiką buvo suteiktas Meilės Lukšienės gimnazijos vardas, jau nieko nestebina. Nedidukė, jauki mokymo įstaiga tarsi ir būtų niekuo neišsiskirianti iš kitų, jei ne jos ir...
Prof. Ona VOVERIENĖ, www.voruta.lt Juos (paminklus) pastatė Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“. Pirmoji jų – tai 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas....
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Mažeikių milicija 1972 m. vasario 16 d. rytą gavo žinią, jog Sodų gatvėje ant statomo dvylikaaukščio namo Nr.13 plevėsuoja trispalvė vėliava, nors naktį patruliavimas mieste buvo sustiprintas. Į įvykio vietą tuoj atvyko milicijos ir KGB darbuotojai. Taip, virš pastato plevėsavo Lietuvos vėliava. Ir dar užrašyta, jog vieta užminuota. Kol...
Tomas Vaiseta (nuotrauka iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto internetinio puslapio) www.voruta.lt Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio...
Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26. Fotografas Virgilijus Usinavičius Vytas MILIAUSKAS, 1941-ųjų metų tremtinys, www.voruta.lt Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai. Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos...
Giedrė Trapikaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu valdžia ypač skatino žmones skųstis, nes tai buvo vienas iš būdų sužinoti, ką jie galvoja ir kuo gyvena, sako istorikas Tomas Vaiseta. „Pavyzdžiui, žmonės, kurie neturėjo „blato“, įtakingų pažįstamų, nepažinojo kokios sandėlio arba parduotuvės vedėjos ar kito žmogaus, kuris per jubiliejų galėtų parūpinti žirnelių, rašydavo skundus...
Rūta Grigolytė, LRT.lt Ar skulptūros ant Žaliojo tilto yra įžeidimas kovojusiems už laisvę, ar šalies istorijos, kurios neištrinsi, dalis? Vieningos nuomonės pasiekti nelengva. „Galbūt tuomet ir stalininius pastatus imkime griauti?“, – stebisi menotyrininkas Saulius Pilinkus. Jis kelia klausimą, ar, pavyzdžiui, ir žiaurių Romos imperatorių atvaizdai turėtų būti sunaikinti. Seimo narys Kęstutis Masiulis įregistravo įstatymo pataisą,...
Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...