knygnešystė

Pagrindinis puslapis knygnešystė
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos knygnešystės puslapiai
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Lietuvos knygnešystės puslapiai

Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės  laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame   su knygų ryšulėliu Knygnešys,  parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio  kamieno lyg tardamas...

Knygnešystės centras Bitėnuose – jau valstybės saugomas
Įrašas

Knygnešystės centras Bitėnuose – jau valstybės saugomas

www.voruta.lt Spaustuvininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose (Pagėgių savivaldybėje) rugsėjo 6 d. paskelbta valstybės saugomu objektu. Šioje sodyboje 1858 m. rugpjūčio 7 d. gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų, Tilžės Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus. Kultūrai reikšmingos sodybos paskelbimo valstybės saugomu kultūros...

Knygnešystė Lietuvoje – unikalus, analogų pasaulyje neturintis reiškinys
Įrašas

Knygnešystė Lietuvoje – unikalus, analogų pasaulyje neturintis reiškinys

Ant knygnešio Kostanto Banio kapo muziejininkas Virginijus Kiršgalvis dega žvakę. Onos Striškienės nuotr. Ona Striškienė, Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ tarybos narė, www.voruta.lt Knygnešio diena Paįstryje (Panevėžio r.) paminėta negausiam būreliui asmenų būnant tik lauke. Buvo susirinkta Paįstryje, Žibučių gatvėje, prie knygnešiui Kastantui Baniui 2009 metais pastatyto stogastulpio. Atminties ženklo autorius – tautodailininkas, istorikas Bronislovas Mažylis. Stogastulpis knygnešiui K. Baniui pastatytas buvusios trobelės vietoje. B. Mažylis...

Istorikas Juozas Brazauskas. Kaip prasidėjo knygnešystė Garšviuose?
Įrašas

Istorikas Juozas Brazauskas. Kaip prasidėjo knygnešystė Garšviuose?

 Juozas Brazauskas. Artūro Staponkaus nuotr. Parengė istorikas, publicistas  Juozas Brazauskas, www.voruta.lt            Garšvių kaimo valstiečiai apie Rytprūsiuose  leidžiamus lietuviškus leidinius sužinojo maždaug 1882 m. Lietuviškų  knygelių jiems prieš tai atsiųsdavo Peterburge gyvenantis Jonas Venckavičius (1848-1937).            Baigęs Kazanės universitete Matematikos- fizikos fakultetą, Peterburge dirbo Miškų departamento skyriaus...

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais
Įrašas

Caro valdžia nepalaužė pasiryžimo per amžius likti lietuviais

Liaudies meistro Petro Kalendos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“. limis.lt nuotr. Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt Represinė rusinimo politika 1864 metais, po garsiojo sukilimo, generalgubernatorius Michailas Muravjovas pradėjo represinę rusinimo politiką: ji numatė visiškai pašalinti lenkų kalbą iš viešojo gyvenimo, neleisti katalikams dirbti valdžios įstaigose, varžyti Katalikų bažnyčios veiklą, taip pat skatinti stačiatikybės plitimą ir kolonizaciją. Nevalia...

Netekome knygnešio Jurgio Bielinio jauniausiojo sūnaus Baltazaro (Baltraus) sūnaus Jurgio Algirdo Bielinio-Bieliako (1933 07 08–2020 04 21)
Įrašas

Netekome knygnešio Jurgio Bielinio jauniausiojo sūnaus Baltazaro (Baltraus) sūnaus Jurgio Algirdo Bielinio-Bieliako (1933 07 08–2020 04 21)

www.voruta.lt Balandžio 21 dieną, eidamas 87 metus, mirė knygnešio Jurgio Bielinio jauniausiojo sūnaus Baltazaro (Baltraus) sūnus Jurgis Algirdas Bielinis-Bieliakas. Inžinierius, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis veikėjas, save vadinęs trečios kartos knygnešiu.  Jurgis Algirdas Bielinis-Bieliakas gimė Narsiečiuose, Kauno rajone. Baigęs Kauno politechnikumą, įstojo ir baigė Politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Eilę metų dirbo UAB Azotas LT, Medtechnikos...