Dr. Irma Randakevičienė. Kaip dr. Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas keliavo į Ameriką rinkti lėšų Tautos namams

Autorius: Data: 2018-10-06 , 10:12 Spausdinti

Dr. Irma Randakevičienė. Kaip dr. Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas keliavo į Ameriką  rinkti lėšų Tautos namams

Laivas „Prinz Friedrich Wilhelm“/ nuotrauka iš svetainės http://www.wikiwand.com/en/Norddeutscher_Lloyd

Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė, www.voruta.lt

Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos posėdžiuose kaskart tenka sugrįžti prie Tautos namų idėjos pasvarstymų, aptarimų. Natūralu, į tarybos sudėtį įeina Antanas Gudelis, net 27 gyvenimo metus kovai už šią idėją ir tautos namų pastatymą atidavęs, „Tautos namų santaros“ tarybos pirmininkas.

Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, jog idėją Vilniuje pastatyti Tautos namus, kurie šviestų ir vienytų tautą, 1907 metais jau pačiame pirmame Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime, vykusiame Vilniaus Imperatoriškosios muzikos mokyklos didžiojoje salėje (Vilniaus g. 28), oficialiai iškėlė Jonas Basanavičius, o vizijai sparnus suteikė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tautos rūmai, pagal M. K. Čiurlionį, turėjo įprasminti kūrybos dvasią: juose turėjo būti koncertų, teatro salės su pagalbinėmis patalpomis, tautos muziejus, parodų, posėdžių salės, abiejų draugijų valdybos, ir kt. Romantizmo dvasioje tai turėjo būti tautos ištakų, jos kūrybos materialusis telkinys.

1908 m. sausio 12 d. Tautos namų komiteto susirinkime Čiurlionis pareiškė: „Tie namai turi stovėti ant kalno, o jis atiduosiąs visus savo paveikslus“.

Abiejų draugijų – tiek Lietuvių mokslo draugijos, tiek Dailės draugijos veiklos sąlygos nuo pat jų įsteigimo tuometiniame Vilniuje nebuvo lengvos, draugijos dirbo visuomeniniais pagrindais, neturėjo patalpų (dėl to prarasta nemaža dalis vertingų rankraščių), kelis kartus kraustėsi iš vienų patalpų į kitas, tačiau tai buvo atspara carizmo metais vykdomai nutautinimo politikai: buvo įsteigta biblioteka (vien J.Basanavičius padovanojo apie 400 knygų), vėliau muziejus, archyvas, pradėta leisti žurnalas „Lietuvių tauta“, kuriame paskelbta daug vertingų J.Basanavičiaus, K.Būgos, J.Jablonskio, M.Biržiškos ir kt. šviesių žmonių darbų, išleista 115 vadovėlių mokykloms, nuo 1907 m. kasmet rengtos dailės parodos, dailės kūrinių konkursai, aplink draugijas ėmė telktis mokslo, meno, kultūros žmonės.

Nuotraukoje: dr. Jonas Basanavičius, Martynas Yčas ir dr. Jonas Šliupas Amerikoje prie Šliupo namų.  http://www.draugas.org/news/the-150-year-anniversary-of-the-birth-of-jonas-sliupas-1861-1944/ nuotr.

1912 m. už surinktus pinigus įsigytas nemažas sklypas Tauro kalne. Paminėtina, jog Lietuvos Mokslo draugijos nariais buvo ir visi trys būsimieji prezidentai.

Nuo draugijų susikūrimo žmonės dovanojo įvairias vertybes. Štai, J.Nomeika iš Kurtuvėnų padovanojo dainą ir penkis padavimus, St. Firevičius iš Ariogalos – 1858 m. lietuvišką laišką, V.Biržička – Kretingos žemėlapį, P.Ruseckas – du sidabrinius pinigus, sagtį ir gipso šmotelį nuo Biržų, Sidoravičius – spyną ir akmens kulkas, kunigas Karbauskis – tris varinius pinigus. Kunigas Vincas Zajančkauskis paaukojo Lietuvių Dailės draugijai gražių ir vertingų knygų apie meną, Šekspyro veikalų dvylika tomų. Nurodoma, jog vienos knygų vertė siekė iki 300 litų.

Lietuvių dailės draugija nusiuntė šventajam Tėvui per kardinolą Rampollą savo išleistą „Lietuvos kryžių albumą“ ir juostą kaip tautinio ornamento pavyzdį. Atgal Dailės draugija A.Žmuidzinavičiaus vardu gavo laišką iš kardinolo Rampollos, kuris pranešė, jog dovanas įteikė Popiežiui. Šis atsiuntė Dailės draugijai padėką ir suteikė palaiminimą.

Žmonės toliau siuntė aukas: E.Volteris padovanojo 73 knygas, A.Bruožis – 11 knygų, laikraščių ir atsišaukimų, „Blaivybės“ draugija – 6 knygas, J.Ilgaudas ir A.Olšauskas – po 5 knygas, Čekų muziejus – 2 knygas, Vilniaus Centrinis archyvas, Charkovo ir Dorpato universitetai, Suomių akademija, Bulgarų mokslo draugija, „Naša Niva“ redakcija, A.Bezienberger, K.Būga, V.Biržička – po 1 knygą.

Dailės Draugijos bute, Pylimo g. 2-3, Vilniuje, 1913 m. spalio 20 d. sekmadienį, buvo atidaryta Čiurlionio paveikslų paroda. Parodai buvo surinkta apie 200 paveikslų, su nekantrumu laukta siunčiamo dailininko paveikslo iš Sankt Peterburgo „Rex“, kuris prieš tai buvo eksponuojamas Londone. Minėta paroda sutraukė nemažą būrį inteligentų, netgi moksleivių. Paroda buvo aprašyta laikraštyje „Viltis“. Atidarymo metu Antanas Žmuidzinavičius pasakė kalbą lietuviškai.

Paminėtina, jog dar 1911 m. Vilniuje laidojant dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį, lietuviai iš viso pasaulio kartu su užuojautomis siuntė lėšas Tautos namų idėjai.

Ypač didelį palaikymą abi draugijos turėjo iš Antano Smetonos vadovaujamo laikraščio „Viltis“ redakcijos. Buvo nuolatos skelbiama informacija apie aukų rinkimo eigą, talpinami draugijų atsišaukimai, kitos žinios. Buvo akcentuojama, jog „Šių dviejų draugijų veikimas paliečia visą Lietuvą, visus tautiečius be skirtumo, pažiūrų, luomo, lyties ar tikybos“. Vilnius buvo minimas kaip senovės lietuvių miestas. Atkreiptas dėmesys, jog tokius namus jau turėjo pasistatę kaimynai latviai, estai, lenkai, vokiečiai, prancūzai, čekai, kitos tautos. Aukas prašyta siųsti Lietuvių Mokslo Draugijai adresu: Vilnius, Lydos g. Nr. 7, arba per Vilniaus lietuvių laikraščių redakcijas. Vienok, surinktų aukų Lietuvoje buvo per maža.

Taip atrodė dr. Basanavičiaus ir M.Yčo laivo bilietas, šaltinis: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-L9LW-G9SH-5?i=1043&cc=2299396;

Politinio lietuvių Seimo Filadelfijoje iniciatorius Jonas Žilius, aktyviai veikęs kunigystės laikotarpiu tarp lietuvių Amerikoje organizacijos ir telkimo kryptimi, susirašinėjęs su Jonu Šliūpu, tautinio judėjimo Amerikoje pradininku, Jonu Basanavičium, vangiai plaukiant lėšoms, patarė lietuvių mokslo draugijos nariams rinkti aukas ne kur kitur, o Amerikoje.

„Pertraukos metu pietums mes pasikvietėm daktarą Basanavičių, A.Smetoną ir J.Kubilių į „Bristolio“ restoraną ir atsisėdome už atskiro staliuko. Čia kun. J.Žilius papasakojo, kaip Amerikos lietuviai su pinigais laukią mūsų delegatų atvykstant. A.Smetona J.Žiliui pritarė. Čia dar pridūrė, kad, kun. J.Tumui ir kun. Alšauskui iš Amerikos pargrįžus, Lietuvių Mokslo Draugijos Komitete buvo svarstytas reikalas siųsti atstovus į Ameriką Tautos namams aukų rinkti, bet jokio konkretaus nutarimo nepadaryta. Žiemą buvo pasisakęs J. Vileišis važiuoti, bet pritarimo negavęs, susilaikė“ – prisiminimuose rašė Martynas Yčas.

Prinz Friedrich Wilhelm keleivių sąrašas, kuriame yra dr. Basanavičius, šaltinis: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-L9LW-G9S4-X?i=1047&cc=2299396;

Vienareikšmiškai visi pasisakė už daktaro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus kandidatūrą. Mykolo Romerio dienoraštyje skaitome, jog jau 1911 metų aplinkoje J.Basanavičius buvo pristatomas kaip vienas žymiausių Vilniaus žmonių, kaip lyderis, turintis patriarcho vardą. Pats Basanavičius nepaisant silpnokos sveikatos nedvejodamas sutiko važiuoti, jei jį lydėsiąs Martynas Yčas.

„Buvau tokiu delegatu išrinktas aš ir sau kelionės draugu pasirinkau Martyną Yčą. Išsiėmęs užsienio paspartą, liepos 1 d. išvažiavau per Vilkaviškį į Ožkabalius, kur prabuvęs iki 9 d. išvažiavau Vilkaviškio stotin, kur su M. Yču susitikęs, tolyn keliavau. Pernakvoję Eitkūnuose išvažiavom per Berlyną ir Bremeną“ – pasakojama dr. Jono Basanavičiaus prisiminimuose (autobiografijoje).

Prinz Friedrich Wilhelm keleivių sąrašas, kuriame yra Martynas Yčas, šaltinis: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-L9LW-G9MY-G?i=1048&cc=2299396;

Susitikimą mena ir Martynas Yčas: „Pasidalinęs mintimis su savo kelionės draugu apie Suvalkiją, apie mūsų veikėjus, privažiavau Pilviškius. Atsisveikinęs su juo, pasilikau visai vienas. Neramios mintys lindo į galvą. Kažin, ar daktaras Basanavičius sveikas, ar tik laiku į Vilkaviškį atvažiuos? Taip man bemąstant, šit ir Vilkaviškį privažiavau. Traukiniui sustojus, bėgu greitai prie lango, iškišęs galvą dairaus, ieškau jo akimis. Štai tarp daugelio žmonių, stoty susirinkusių, pamačiau pilką skrybėlę. Moju ranka, ir jis, mane pastebėjęs, moja, galva linksi. Dar kelios valandėlės ir jau sveikinamės.

    Na tai man vyrs – pasakė į kupe įėjęs daktaras Basanavičius“.

174 cm ūgio, 66 kg svorio, žydrų akių, vešlių rusvų plaukų, solidžios aprangos, nerūkantis ir negeriantis tautos patriarchas nepasižymėjo gera sveikata, vaikščiojo pasiramsčiuodamas lazdele. Tačiau, kita vertus tai buvo energingas, pedantiškas, darbštus žmogus, kiekvieną rytą pradėdavęs nuo laikraščių skaitymo: taip aprašomas amžininkų prisiminimuose, biografijose.

Į Berlyną abu tautos atstovai nuvyko traukiniu. Yčas gana smulkiai aprašo šią kelionę, patirtus įspūdžius, kaip jie prisipirko draudžiamų knygų, kaip pasivaikščiojo „Po Liepomis“ pagrindine gatve. Literatūroje nurodoma, jog Jonas Basanavičius gerai žinojo Berlyną. Iš Berlyno jie abu išvyko į Bremeną.

Šis miestas Vokietijoje tuo metu buvo tarptautinis jūrų uostas, sutraukdavęs minias migrantų, išplaukiančių į Šiaurės, Pietų Amerikas. Daugumos to laikmečio iškeliaujančių lietuvių srautai būtent vyko per Bremeną. Natūralu, jog tokiame uoste veikė tarptautinės laivybos, kelionių kompanijos. Viena tokių kompanijų „North Germany Lloyd’s“, įkurta politiko ir verslininko Hermann Henrich Meier ir pirklio Eduard Crüsemann 1857 metais. Palaipsniui ši kompanija augo ir tapo viena įtakingiausių to meto laivybos srityje. Pirmaisiais veiklos metais bendrovė aptarnavo laivus, plaukiančius iš Bremeno į Angliją. Po metų buvo pradėtos reguliarios laivų kelionės į Ameriką, t.y. susisiekimas tarp Bremeno, Bremenhaven ir Niujorko uostų. Vėliau su Azija, Australija. Kaip tik tuo metu pasaulį ištiko tarptautinė ekonomikos krizė, tačiau dėl to kompanija nenustojo veikusi. Išsiplėtojus laivų kelionėms į Baltimorę, Naująjį Orleaną, jau 1869 metais kompanija pirko uosto įrenginius Hobokeno, New Jersey krantinėse. Nurodoma, jog nuo 1900 m. iki pirmojo pasaulinio karo bendrovė nugabeno į Niujorką, Baltimorę ir Filadelfiją daugiau kaip šimtą tūkstančių keleivių. Bremene bendrovė turėjo didžiulius kompanijos pastatus.

Būtent šioje bendrovėje kelionės bilietus pirko daktaras Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas. Yra išlikęs Basanavičiaus ir Yčo laivo reiso bilieto pavyzdys. Išplaukė jie iš Bremeno uosto 1913 m. liepos 12 d. didžiuliu 200 metrų ilgio laineriu „Prinz Friedrich Wilhelm“. Reikia paminėti, jog abu tautos atstovai tikėjo kelione, tikėjo Amerikos lietuviais, nes vien „Saulės namui“ pastatyti buvo suaukota 34 tūkstančiai litų.

Transatlantinis laivas „Prinz Friedrich Wilhelm“ talpino daugiau kaip 2450 žmonių, turėjo spaustuvę, kasdienio laikraščio redakciją, bevielį telegrafą, gimnastikos sales. Žmonės nuo uosto krantinės iki laivo buvo nugabenami mažesniais laiveliais, nes krantinėje jis neprisišvartuodavo. Paminėtina, jog kaip tik šis laivas buvo vienas iš netoliese plaukusių laivų, kai nuskendo Titanikas.

1913 metų liepos 12 d. maršrutas kaip įprastai vyko iš Bremeno su sustojimais Southamtone, Cherbourge ir atvykimu į Niujorką. Familysearch duomenų bazės nuskenuotuose dokumentuose teko aptikti šio laivo 1913 m. liepos 12 d. maršruto keleivių sąrašą. Tarp jų yra ir lietuviai Jonas Basanavičius – „dr. Johannes Basanowitz“ ir Martynas Yčas „Martin Izcas“. Plaukė II klase.

Yčas prisiminimuose aprašo, jog prie pat Niujorko pasitiko audra ir užlaikė jų laivą keliolika valandų ilgiau. Basanavičius pernešė ganėtinai sunkiai, negalėjo valgyti, skundėsi inkstais, sublogo per tas kelias dienas. Visi išsislapstė po kajutes, ištuštėjo valgomieji kambariai, vos 20 žmonių ateidavo papietauti. Ant denio nebuvo įmanoma išsilaikyti.

Į Niujorką laivas įplaukė 1913 m. liepos 21 dieną, pirmadienį. „Laivas braškėjo iš visų pusių, rodėsi, ims ir subyrės į šipulius“ – prisiminė Yčas. Artinosi prie Hobockeno krantinės.

North Germany Lloyd’s krantinė Hobokene, 1909/ nuotrauka iš svetainės http://www.wikiwand.com/en/Norddeutscher_Lloyd; taip pat skelbiama wikipedia apie Norddeutschen Lloyd

Vėliau prisiminęs kelionę per Atlantą Basanavičius rašė: „Iki 17 d. buvo gana ramus laivo siūbavimas, tik šitą dieną, pakilus labai stipriam vakarų vėjui ir sujudinus labai aukštas vilnis, ėmė labai laivas siūbuoti, kad ant kojų vos galima buvo pastovėti. Per Golfstremą plaukiant buvo šiltas oras; 18 d. dėlei smarkaus vėjo labai buvo audringas Atlanto vandenynas ir didelis laivo siūbavimas: šitie dvi dieni daug moterių ožius lupo ir prie stalo valgant nedalyvavo. Golfstremą perplaukus oras labai atvėso. 19 d. po pietų debesiui su smarkia vėtra užėjus ir palijus, visą laiką iki vakaro vandenynas tarytum padūkęs, baisiai aukštas vilnis varydamas, laivą baisiai daužė.“

Minėtame laive kartu su Basanavičium ir Yču tikėtina (sprendžiant pagal vardus ir pavardes) plaukė ir daugiau lietuvių, pvz., Mateušas Mazurkevičius (Mateusz Mazurkiewitz), Stanislovas Jurkevičius (Stanislow Jurkiewitz), Pranas Bobkevičius (Franc Bobkiewitz), Ignas Kastele (Ignaz Kastele), Augustas Pažulis (Augustus Pazulis). Laivo sąrašuose figūruoja ir Basanavičiaus autobiografijoje minimas pastorius C. Bechtold’as.

Taigi, tautos atstovai išsilaipino Niujorke „Norddeutscher Lloyd“ kompanijos halėje, apsistojo Meyer’io viešbutyje Hoboken’e. Pailsėję išvažiavo Hudzono tuneliu į Niujorke „304 W. 30-th Stret“ lietuviškosios „Tėvynės“ įsikūrusią redakciją. Nuo jos pradėję aplankė visas didžiąsias lietuvių kolonijas, mėnesį išbuvo Čikagoje. Sakė prakalbas, dėstė paskaitas, dalyvavo priėmimuose, mišiose, koncertuose. Vien Vorcesteryje į paskaitas buvo susirinkę apie 1400 žmonių, Filadelfijoje– 900 žmonių. Įtempta darbotvarkė žinoma, turėjo įtakos ir abiejų tautos delegatų nuovargiui.

Šią Jono Basanavičiaus ir Martyno Yčo kelionę plačiai nušvietė laikraščiai. Liepos 30 d. J. Basanavičius ir M. Yčas atvyko į Čikagą, o rugpjūčio 1 dienos laikraščio „Lietuva“ numeryje B. K. Balutis įdėjo platų straipsnį „Atlikim savo pareigą!“ Kairiųjų laikraščiai „Kova“, „Laisvė“ puolė delegatus, dešinieji „Lietuva“, „Katalikas“ gynė. Jau liepos 22 d. trijų didžiųjų laikraščių – „Draugo“, „Lietuvos“ ir „Kataliko“ atstovai padarė susirinkimą, kuriame išrinko komitetą daktarui J.Basanavičiui ir M.Yčui priimti. „Valio, Mokslo Draugijos Delegatai!“ – įdėjo kun. Kaupo redaguojamas „Draugas“ straipsnį.

„Ir Čikagoje, ir įvairiose kitose kolonijose, kurias mums teko aplankyti, teko sutikti daug entuziazmo, daug pritarimo mūsų darbams ir daug pagarbos ir jausmo parodyta mums, kaip Lietuvos atstovams. Žinoma, čia daug svėrė dr. Basanavičiaus vardas, kaip aušrininko, kaip mūsų vieno pirmųjų tautos žadintojų, kaip idealizuoto ir visų pripažinto tautos vado,“ – vėliau svarstė Yčas.

Netgi buvo daromos santraukos iš kiekvienos savaitės Jono Basanavičiaus, Yčo kelionės.

Štai vienoje ataskaitoje rašoma, jog Yčas tą savaitę buvo Omahoje, Nebraske, kur surinko 100 JAV dolerių Vaplraiso universiteto lietuviai studentai, nors ir neturtingi, surinko 24,50 dolerius ir padovanojo dr. Basanavičiui, kai jis skaitė paskaitą Čikagos lietuvių kolonijai Šiaurės pusėje. Salėje buvo surinkti 77,40 doleriai ir t.t.

Amerikoje dr. Basanavičius ir Martynas Yčas išbuvo iki 2013 m. lapkričio 1 d. Atsisveikinimo vakarienėje dalyvavo ir Kipras Petrauskas, tuo metu koncertavęs po Ameriką.

Šaltiniuose nurodoma, jog Amerikoje Tautos namams buvo surinkta 22.330.47 dolerių (maždaug apie 43 300 litų).

„Kaip jau minėta, lapkričio 1 d. reikėjo mums Europon iškeliauti. Tą dieną po pusryčių pas kun. Varnagirį Bučinskio automobilium, daugelio lietuvių ir lietuvaičių lydimi išvažiavom į Hoboken Amerikos-Hamburgo laivų stotin. Ant laivo „Imperator“ – didžiausio to laiko garlaivio – užlipant mus kinematofotografuota; atsisveikinę su daugybe palydovų, 11 val. priešpiet išplaukėme Europon“ – rašė dr. Basanavičius.

Jono Basanavičiaus ir Martyno Yčo savaitės darbų Amerikoje santrauka. Šaltinis – Foreign Language Press Survey/ https://flps.newberry.org/article/4223970_4_0623

Buvo pasakojama, kad po šios kelionės dr. Jono Basanavičiaus sveikata smarkiai pašlijo.

Tautos namams skirti pinigai buvo įnešti į banką. Karo metu pinigai dingo Rusijoje, į kurią persikraustė minimas bankas, tik jų dalis išsaugota ir panaudota vadovėliams leisti.

Tautos namai buvo numatyti kaip visuomeninės paskirties pastatas, kuriame veiktų lietuvių kultūros židinys. Ko gero, jie atsispindi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveiksle „Karalių pasaka“ – galbūt. Tautos namai turėtų būti pastatyti tiek dėl mūsų šviesuolių, prieš daugiau kaip šimtą metų iškėlusių ir bandžiusių įgyvendinti šią idėją, tiek dėl pinigus ir kitas vertybes suaukojusių žmonių Lietuvoje ir tautiečių Amerikoje.

Literatūros sąrašas:

Dr. Jono Basanavičiaus autobiografija, 1936 m., Lietuvių mokslo draugijos leidinys, skelbta e-paveldas.lt; adresu: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=42884

Martynas Yčas. Atsiminimai. Nepriklausomynės keliais (I, II ir III tomai), išleista 1991 m.

Laikraščio „Viltis“ 1913 m. liepos – lapkričio laikotarpio numeriai, skelbta e-paveldas

Laikraščio „Draugas“ 1913 m. liepos – lapkričio laikotarpio numeriai, skelbta e-paveldas

taip pat „Draugas“ – http://www.draugas.org/news/the-150-year-anniversary-of-the-birth-of-jonas-sliupas-1861-1944/; taip pat http://www.draugas.org/archive/1955_reg/1955-02-12-PRIEDAS-DRAUGAS.pdf; taip pat http://www.draugas.org/archive/1955_reg/1955-02-12-PRIEDAS-DRAUGAS.pdf; taip pat http://draugas.org/archive/1915_reg/1915-10-21-DRAUGAS.pdf;

Foreign Language Press Survey/ https://flps.newberry.org/article/4223970_4_0623

S.Šilingas. Užmaršties dulkes nupūtus/ 2011 spalio mėn. 08 d. „Respublika“/ skelbta http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/ssilingas__uzmarsties_dulkes_nuputus/

V.Landsbergis: Tautos namams būtų užtekę gabalėlio Valdovų rūmų lėšų/ 2011 m., skelbta https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vlandsbergis-tautos-namams-butu-uzteke-gabalelio-valdovu-rumu-lesu.d?id=42045477

J.Mičiulienė. Nerimas dėl Tautos namų/ 2016 m., „Lietuvos žinios“ skelbta https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/nerimas-del-tautos-namu/225531;

V.Krištaponis. Jonas Basanavičius – lietuvių tautos patriarchas/ 2012 m., XXI amžius, skelbta http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/03/02/atmi_01.html;

V.Berenis. Antanas Smetona ir tautos namų idėja/ 2008 m. „Naujoji Romuva“, skelbta http://www.nromuva.lt/files/2008-3.pdf;

Focke, Harald: Im Liniendienst auf dem Atlantik. Neue Erinnerungen an die Passagierschiffe Berlin, Bremen und Europoa des Norddeutschen Lloyd. Hauschild, Bremen, 2006; interneto svetainė – http://www.wikiwand.com/en/Norddeutscher_Lloyd.

Istorija , , , , ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra