Dalia Henkė: „Ir užsienyje gyvenantys lietuviai išlieka naudingi savo šaliai“

Autorius: Data: 2015-04-24, 13:55 Spausdinti

Dalia Henkė: „Ir užsienyje gyvenantys lietuviai  išlieka naudingi savo šaliai“

Lietuvos žiniasklaidoje plačiai aprašyta ir vis dar aptarinėjama tautiečių emigracija – vis vien lieka sunkiai priimamu faktu visuomenei, politikams. Nereiktų bijoti pasakyti, kad didelis išvykstančiųjų skaičius yra sąlygojamas supratimo, kad žmogus yra mobilus – pasaulio pilietis. Tačiau kai kurie emigranto duoną valgantys lietuviai yra linkę išvykimo priežastimi laikyti gimtosios šalies trūkumus, žiniasklaidą. Tuo tarpu kiti – nekaltina nieko – gyvena svečioje šalyje, puoselėja lietuvybę, džiaugiasi vis platėjančiu akiračiu ir vadina save Hamburgo lietuvių bendruomene.
Vokietijoje gyvenančių lietuvių bendruomenė yra laikoma viena didžiausių Europoje, savo idėja ir veikla paskatinusi vienytis kitų šalių tautiečius. Tuo tarpu Vokietijos miesto Hamburgo lietuvių bendruomenė savo veiklą pradėjo po Antrojo pasaulinio karo, įkūrus tuometinį moterų klubą.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Dalia Hankė Hamburge gyvena jau 23 metus. Apie bendruomenę ir čia gyvenančius lietuvius kalbiname ją:

Kokia buvo pirminė, užsienyje gyvenančių lietuvių, susitikimų idėja?
Žmonės turėjo paprastą norą bendrauti lietuviškai, puoselėti tradicijas, kultūrą (švenčiant tradicines šventes, tokias kaip „Jonines“, „Motinos dieną“ ir kt.) dalintis informacija apie tėvynę (tuo metu buvo ne taip paprasta gauti informacijos apie Tarybų Sąjungos Lietuvą – visi keliai į ją buvo uždari). Tuo metu pradėjęs veikti „Moterų klubas“ organizuodavo įvairius renginius, veikė ir lietuviška Hamburgo sielovada, vykdavo mišios lietuvių kalba. Taip pat bendruomenė ieškojo įvairių galimybių, kad Lietuva vėl taptu nepriklausoma valstybe. Buvo rašomi laiškai, dalyvaujama demonstracijose.

Ar vienas iš bendruomenės tikslų taip pat yra noras laisvąjį Hansos miestą, arba tiesiog kitos šalies gyventojus supažindinti su Lietuvos šalies tradicijomis, papročiais, kalba?
Dabar taip, bet tai įvyksta savaime. Tarkim, Hamburgo senatas kviečia mūsų bendruomenę dalyvauti tokiuose renginiuose, kaip organizuojamoje „Europos savaitėje“, kur mes turime galimybę pristatyti Lietuvą ir jos meną, kultūrą, tradicijas, maistą, verslo bei investavimo ir turizmo galimybes.

Kaip dažnai renkasi lietuviai Hamburge? Ir ką konkrečiai jie veikia?
Lietuviai susirenka reguliariai – paskutinį mėnesio penktadienį. Susitikimai vyksta „Hamburgo lietuvių sielovados“ patalpose (nepaisant to, kad ir neturime savo kunigo). Organizuojame įvairaus pobūdžio renginius, literatūros vakarus. Vertėtų nepamiršti, kad Hamburge veikia lietuviškas šeštadieninis darželis bei mokyklėlė, kur bendram tikslui susirenka mažieji mūsų lietuviai ir jų tėvai.

Ko joje (bendruomenėje) yra daugiau – jaunimo, ar vyresnio amžiaus lietuvių?
Viskas vyksta pakankamai natūraliai. Vyresnio amžiaus žmonės mielai užleidžia vietą jaunesniai kartai. Šeštadieninės mokyklėlės ir darželio dėka, kuri vaikus ir jų tėvelius kviečia kas antrą savaitgalį, buriasi ir jaunos šeimos bei jaunimas.

Kaip patys vokiečiai (Hamburgo gyventojai) reaguoja į lietuvių bendruomenės veiklą? Ją priima, ar yra linkę lietuvius laikyti tiesiog emigrantais?
Drįstu teigti, kad Hamburgas yra tikrai daugiakultūris miestas. Mus, lietuvius, kaip atvykėlius iš vienos Europos sąjungos šalies, priima natūraliai, draugiškai (žinoma būna išimčių, bet tai tik išimtys), kaimyniškai. Nors būtina paminėti, kad dažnai vokiečiai turi tik bendrą informaciją apie Lietuvą ir nėra įsigiline į mūsų kultūrą, bet ar jie turėtų? Kiek lietuvių gerai pažįsta savo kaimyninių šalių kultūrą, tradicijas, kalbą?

Ko vertėtų lietuviams pasisemti iš vokiškosios kultūros, bendruomenės?
Lietuvoje žmonėms yra būdingas siauras mąstymas, todėl linkėčiau mūsų tautiečiams, nieko nebijant, atsiverti kitoms kultūroms, gyvenimo formoms. Ne visi žmonės pasaulyje yra katalikai, baltaodžiai, vienos ir tos pačios seksualinės orientacijos. Punktualumas, miestų tvarka ir švara – tipinė vokiečių patirtis, kurios galėtų pasisemti ne tik lietuviai, bet ir daug daug kitų tautų žmonių.

Kaip dažnai Hamburgo lietuviai lankosi gimtojoje šalyje?
Lietuva tapo labai arti Vokietijos (įvairūs susisiekimo būdai, pigūs lėktuvo bilietai ir pan.). Tai ne problema, daugelis keliauja ir jei nori, daro tą labai dažnai. O virtualioje erdvėje (dėka socialinių tinklų, kitų bendravimui skirtų programų) bendravimas su šeimos nariais, draugais dar labiau suaktyvėjo.

Hamburge yra susibūręs ir aktyviai veikia lietuvių liaudies šokių kolektyvas „Gintaras“. 2014 metais dalyvavote vykusioje „Dainų šventėje“, Vilniuje. Kaip lietuviai priėmė tautiečius, gyvenančius kitoje šalyje?
Ši graži ir „Unesco“ saugoma tradicija suteikia galimybes lietuviams, išsibarsčiusiems po platųjį pasaulį, atvažiuoti į Lietuvą su dainomis ir šokiais. Tai nuostabi ir unikali tradicija, kurią myli ir puoselėja visi lietuviai, nepaisant jų pasirinktos gyvenimo vietos. Šis jungiantis jausmas labai jautėsi būnant tą savaitę Vilniuje. Mus vilniečiai priėmė labai draugiškai ir nuoširdžiai.

Tai visgi, sunku lietuviui užsienyje?
Mes, lietuviai, greitai prisitaikome ir be problemų susigaudome kitose aplinkose bei kultūrose. Todėl drįstu teigti, kad lietuviams užsienyje nėra sunku. Ypač, jeigu esi atviras kitoms kultūroms, darbštus ir išradingas.

Ar nors vienas iš lietuvių bendruomenės narių Hamburge planuoja grįžti gyventi namo, į Lietuvą?
Globalaus pasaulio laikais kartais nėra svarbu, kokioje vietoje tu gyveni, svarbu ką tu veiki ir ką paliksi po savęs. Daugelis iš mūsų gyvendami Hamburge esame vertingesni Lietuvai, negu mes gyventumėme tėvynėje. Taigi, tai ne tas klausimas, kada grįšime ir ar grįšime. Svarbiausia, ką duodame Lietuvai dabar!

Pakomentuokite savo išsireiškimą dėl didesnės naudos Lietuvai tautiečiams būnant užsienyje. Kodėl taip manote?
Būnant užsienyje, šiuo atveju Hamburge, žmonės įgauna naujos, gerosios patirties tiek versle, tiek moksle ir tai gali perduoti Lietuvai. Įvairūs kontaktai verslo, mokslo ar kultūros srityje gali tikrai pagelbėti šaliai, istorijos atžvilgiu žiūrint, turinčiai jauną nepriklausomybę ir demokratiją. Gyvendami Vokietijoje mes reprezantuojame Lietuvą ir ne tik „tiesiame tiltus“ tarp šių dviejų kaimyninių valstybių  bei jos žmonių, bet ir esame turizmo į Lietuvą skatintojai, iniciatoriai. Tai konkretūs įnašai.

Ačiū už pokalbį.

Evelina KISLYCH, „Vorutos“ reporterė
Nuotr. Sergėj Šišulin

 

Nuotrauka: Hamburgo lietuvių bendruomenės šokių kolektyvas „Gintaras“

Europa Kultūra , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra