Česlovas Iškauskas. Ar verta tapti danajais?

Autorius: Data: 2021-07-27 , 09:41 Spausdinti

Česlovas Iškauskas. Ar verta tapti danajais?

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Kol Vakarai tūpčioja ir siunčia Maskvai draugystės ir meilės signalus, Lietuva vis labiau junta hibridinio karo simptomus. Klausydamas savo konsultantų Kremliuje, Aliaksandras Lukašenka jau nesitenkina pabėgėlių permetimu prie mūsų šalies sienų.

Jo retorika tampa vis griežtesnė. Gegužės pabaigoje kalboje Baltarusijos parlamente A. Lukašenka pareiškė: „Mes stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“. Jau prigaudėme daugiau kaip pustrečio tūkstančio.

Minskas kurpia naujus planus. Režimo vadovas sukūrė pasakėlę, kaip lietuviai kankina, šaiposi ir skriaudžia migrantus, o moteris ir vaikus, atėmę jų dokumentus, po automatų vamzdžiais išvaro atgal į Baltarusiją. A. Lukašenkai tai rimtas įrodymas, ir jis atsisukęs į Lietuvą režimui lojaliems diplomatams kalba: „Naciai, jūs dar pasigailėsite. Tai tik pradžia. Į kiekvieną veiksmą yra atoveiksmis“.

Paskui tikina: iš Irako ir Afganistano į Lietuvos pusę keršyti lietuviams už jų tariamus nusikaltimus „jau veržiasi radikalūs ir ginkluoti musulmonai“.  “Dabar pradės plūsti ginkluoti žmonės, kad apgintų nuskriaustuosius. Klausykite, jeigu karą išgyvenęs žmogus ten pateks turėdamas ginklą, vargu ar apsiribos iš Artimųjų Rytų ir Afganistano atklydusių nėščių moterų gynimu. Ten tokie dalykai dėsis…“, – šaukė A. Lukašenka.

Jeigu savo ankstesnius grasinimus jis vykdo su kaupu, tai ar verta abejoti, jog ši retorika – tik tušti žodžiai? Tikėtina, kad menamus keršytojus iš arabų šalių jis pats ir pasikvies ir dar aprūpins juos ginklais. Štai tuomet hibridinis karas virs realiu konfliktu. Jis gali grėsmingai papildyti rugsėjį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas “ZAPAD-21“.

Dar vienas šio menamo susidūrimo niuansas – Dieveniškės. Šis Lietuvos “apendiksas” tampa tikru galvos skausmu centrinei valdžiai. 1920–1939 m. miestelis buvo okupuotas lenkų, lenkų kalba tapo oficialia, čia prievarta diegta lenkų tautinė savimonė. Nors pagal Lenkijos įstatymus ir buvo numatyta tautinių mažumų teisė į švietimą gimtąja kalba, bet nuo 1925 m. pradėtos uždaryti mokyklos ne lenkų dėstomąja kalba. 1939 m. rugsėjo 17 d. sovietinei kariuomenei įsiveržus į rytinę Lenkiją, Dieveniškės buvo prijungtos prie Baltarusijos SSR. Bet į gudų žemes įsiterpusiai Šalčininkų seniūnijai, ko gero, iki šiol didesnę įtaką daro Minskas negu Varšuva, nors čia, 2011 m. surašymo duomenimis, iš 700 gyventojų 63 proc. užsirašė lenkais.

Kai valdžia sumanė čia apgyvendinti imigrantų šeimas su vaikais, vietos gyventojai pasišiaušė. Jų nenuramino ir pažadas, kad šeimos nenaudojamame pastate bus tik iki rugsėjo 1 dienos (mat, šalia pradės veikti gimnazija), kad teritorija bus aptverta, kontroliuojama policijos ir t.t. Žmonių nedomino nei ekstremalios situacijos sąlygos, nei valdininkų garantijos. Tik – ne, ir viskas!

Akivaizdu, kad dieveniškių pasipriešinimui toną užduoda rajono savivaldybės sprendimas nepadėti centrinei valdžiai. Ji sukuria precedentą, kad ir kitos savivaldybės elgtųsi panašiai. Kita vertus, jeigu mes siekėme stiprinti bendruomeninio valdymo įtaką, tai dabar skiname tų pastangų vaisius. Ačiū Dievui, nei Alytaus, nei Varėnos, Švenčionių, Ignalinos ar Vilniaus savivaldos organai neseka tokio silpnai arumentuoto atsisakymo pavyzdžiu.

Bet kirba dar vienas įtarimas: ar Dieveniškių konfliktas kaip nors neįtakojamas iš Minsko? Juk A. Lukašenkos režimas suinteresuotas didinti įtampą Lietuvos pasienyje, kad, kaip žadėjo “batka”, čia būtų galima permesti ginkluotų keršytojų grupuotes… Antai, jau iš anksto situacija šiame “pusiasalyje” džiaugiasi Rusijos naujienų agentūra “SputnikNews”. Šitaip esą Minskas keršija už neapgalvotą Vilniaus žingsnį – akredituoti Lietuvoje vadinamą “Baltarusijos demokratinę atstovybę”, vadovaujamą opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos.

O ir tarp Lietuvos politinio elito apstu tokių, kurie veikia Minsko ir Maskvos naudai, siūlydami senovės danajų taktiką – eiti pas A. Lukašenką su dovanomis. Štai socialdemokratų partijos tik ką parengtame dokumente valdantiesiems siūloma „atsisakyti karo retorikos bei migrantų kaltinimo, kurstančio visuomenės baimes ir metančio šešėlį Lietuvos užsienio politikos krypčiai“. Kitaip sakant, patys kalti…

Tad iš tiesų, gal verta tapti danajais, kurie pagal graikų legendą apie Trojos arklį trojėnams nešė apgaulingas dovanas?

Autoriai Iškauskas Česlovas Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra