Beišnykstančios telefonų knygos – prof. Z. Zinkevičiaus knygų apie polonizacijos ir slavizacijos procesus pagalbininkės

Autorius: Data: 2012-11-02, 09:54 Spausdinti

Beišnykstančios telefonų knygos – prof. Z. Zinkevičiaus knygų apie polonizacijos ir slavizacijos procesus pagalbininkės

Aušra VIRVIČIENĖ

Paskaitoje – diskusijoje prof. Zigmas Zinkevičius pasakojo, jog jam visada labai rūpėjo ištirti lietuvių ir kitų baltų kalbų reliktus senojoje baltų teritorijoje. Ypač rūpėjo asmenvardžiai. „Kilo mintis vienoje teritorijoje, kurioje kažkada buvo kalbama baltų kalbomis ir lietuvių kalba, ištirti, ar tos teritorijos pavardėse neišliko senųjų baltiškų, lietuviškų, asmenvardžių požymių, reliktų. Įdomi buvo dabartinė Šiaurės Rytų Lenkijos teritorija, kadangi ten seniau buvo vartojamos baltų kalbos. Tačiau aš ilgai negalėjau šito darbo pradėti, nes iš kur gi paimti tą pavardžių sąrašą? Prašyti oficialiai lenkų valdžios tų sąrašų? Ko gero neduos“, – susirinkusiesiems Mokslų Akademijos Mažojoje salėje kalbėjo profesorius. „Mano dėmesys nukrypo į telefonų abonementų knygas. Šiaurės rytų Lenkijos teritorija yra labai telefonizuota. Ten praktiškai kiekviena sodyba turi  laidinį telefoną. Tai – šaltinis mano analizei. Mano kolega Kazimieras Garšva man parūpino Suvalkų ir Augustavo krašto telefono abonentų knygą“, – šaltinio paieškas prisimena Z.Zinkevičius.Pasak profesoriaus,  šis kraštas ypatingas dar ir tuo, kad daug kur lietuvių kalba nėra visiškai pamiršta. Punsko krašte, Seinų, Suvalkų apylinkėse vis dar kalbama lietuviškai. Telefonų knygoje visos pavardės rašomos tik lenkiškomis raidėmis. „Čia matome dvigubą lenkų standartą. Savo valstybėje lietuviškas pavardes rašo lenkiškomis raidėmis, o kad lietuviai vartoja lietuviškas raides savo valstybėje, pyksta. Tai nelabai garbinga“, – apgailestavo profesorius. „ Aš atlikau visų pavardžių lingvistinę analizę ir gautus rezultatus detaliai aprašiau nedidelėje knygelėje „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse. Polonizacijos apybraiža“.  Ši knygelė labai sudomino punskiečius. Viena jų – Nijolė Birgelienė iš kažkur parūpino Balstogės vaivadijos telefono abonementų knygą. Ir man atsiuntė. Tokios vaivadijos dabar nėra, ji panaikinta, bet tada buvo. Ji man paskambino, sako pasižiūrėk, gal tave sudomins šita knyga. Iš tikrųjų mane labai sudomino.Matot, to meto Balstogės vaivadijoje vyko ne tik lietuviškų pavardžių sulenkėjimas, bet ir baltarusėjimas, gudėjimas. Ten apčiuopiau labai didelį kiekį pavardžių, kurios susijusios su senąja Lietuvos valstybe. Jos yra ne lietuvių kilmės, bet jos galėjo atsirasti tik Lietuvos valstybėje. Trečias dalykas, kuris mane labai sudomino, tai tose pavardėse aptikau jotvingiškų elementų, ir labai daug. Tiesa, jotvingiškų elementų aptikau ir Suvalkų bei Augustavo krašto pavardėse, bet ten palyginus nedaug. Atlikęs analizę, ištyręs Balstogės vaivadijos pavardes, parašiau knygelę „Lietuviškas baltiškas paveldas Balstogės vaivadijos lenkų pavardėse. Slavizacijos apybraiža“. Tada, pasirodžius šioms dviems knygelėms, seni vilniečiai, Vilniaus krašto lietuviai gyventojai pradėjo mane raginti ištirti Vilniaus krašto pavardėse lietuviškus elementus“, – dar vienos knygelės gimimo momentus prisimena autorius. „ Aš Vilniaus krašto pavardėse lietuviškus elementus rankiojau labai seniai ir turėjau daug medžiagos pririnkęs. Tačiau man reikėjo vieno šaltinio, kuriuo remtis galėčiau. Ir aš pasirinkau 2002 metų telefono abonementų knygą. Matote, mobiliųjų telefonų era padarė savo – daug tūkstančių žmonių atsisakė laidinio telefono, pasirinko daug patogesnį variantą. Vilniaus krašte vyko ne tik lietuviškus elementus turinčių pavardžių lenkinimas, bet ir lietuvinimas! Paskui vėl lenkinimas! Yra atvejų, kai keturis kartus keista ta pati pavardė. Tokia maišalynė, kurią ištirti ir glaustai aprašyti be galo sunku. Tačiau įmanoma. Tam būtina sudaryti specialią kartoteką. O jai sudaryti reikia labai daug  techninio darbo. Aš tam neturiu laiko. Man į pagalbą atėjo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktorius R.Kareckas, kuris padarė telefonų knygos kopijas, kad jas būtų galima karpyti, padidino, kad būtų patogiau skaityti, žymėti; reikėjo tas pavardes iškarpyti, klijuoti, klasifikuoti ir t.t. Tai – milžiniškas techninis darbas. Visą kitą juodą darbą atliko mano žmona Regina. Jeigu ne ji, ta knyga nebūtų pasirodžiusi“, – nepamiršta padėkoti sutuoktinei Z.Zinkevičius. Pasak profesoriaus tyrimo, šitam krašte gimė lietuvių tauta. Ir Lietuvos valstybė. Šitie asmenvardžiai pasižymi labai dideliu archaiškumu, nes tarp jų daug dvikamienių asmenvardžių. Niekur Lietuvoje nėra tiek daug šių dvikamienių asmenvardžių kaip sulenkintose šito krašto pavardėse. Juos išanalizavus, paaiškėjo, kad kūrėsi labai savita dvikamienių asmenvardžių sistema, kurios niekur daugiau indoeuropiečių  kalbose nėra. Ir galutinai susikurti šiai sistemai, pasak žymiausio Lietuvos kalbininko, baltisto, dialektologo, sutrukdė polonizacija.

Voruta. – 2012, spal. 27, nr. 22 (760), p. 7.

Spauda , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra