Jankovicų dvaro kupliųjų liepų alėja. Autoriaus nuotr.

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt

Čekai rodė kelią

1906 m. pabaigoje Donatas Malinauskas su Vladu Mironu ir Antanu Smetona paskelbė straipsnį „Šelpkime talentus“, kuriame nurodė meno svarbą atgimstant tautai. Publikacijoje pažymėta meno reikšmė čekų nacionaliniam atgimimui, atkreiptas išskirtinis dėmesys į kompozitorių Bedržichą Smetaną ir jo operą „Zaprodana Nevesta“. Pabrėžta, kad „Dailė paveikslais ir gaidomis rodo tautos dvasią, gyvybę ir siekimus, dėl to ji yra daugiau suprantama ir mėgiama visuomenės“1. Autoriai pamini Lietuvos talentus M. ir K. Petrauskus ir kitus. Straipsnyje rašoma, kad turime „dailių – rašytojų, dailių – maliarių (jie ir parodą jau taiso)2. Pagal Julijaus kalendorių, 1906 m. pabaigoje buvo ruošiama I-oji Lietuvių dailės paroda. Kas tie dailininkai, šiandien gerai žinoma, žinomiausias iš jų – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Lietuvos keliu

Politikų ir menininkų buvę kontaktai šiandien mažai žinomi, tačiau nėra abejonių, kad jų buvo. Tiesa, M. K. Čiurlionio išlikusiuose laiškuose nėra minimas Donatas Malinauskas3. Taip pat nėra žinoma, kiek svariai Donatas Malinauskas yra prisidėjęs prie
M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo išsaugojimo, nors išlikusi informacija liudija, kad jis nebuvo abejingas menininko kultūrinio paveldo išsaugojimui. Ar buvo įsigijęs
M. K. Čiurlionio paveikslų, kaip jo Dvylikos Apaštalų bendražygiai Andrius Domaševičius, Jonas Vileišis4, taip pat nežinoma, nes nėra surastas Alvito dvare buvusių paveikslų aprašas. Apie Donato Malinausko dalyvavimą gelbėjant Čiurlionio dokumentus, 1919 m. savo biografijoje užsimena signataro sesuo Filomena Malinauskaitė5. Kontaktai tarp D. Malinausko ir M. K. Čiurlionio galėjo užsimegzti ne tik „Rūtos“ draugijoje6, kurios veikloje abu dalyvavo7, bet ir Lietuvių mokslo draugijoje, kurios nariais buvo, bei lietuvių vakaruose. M. K. Čiurlionio ir D. Malinausko gimtoji kalba buvo lenkų, deja, ši aplinkybė yra skirtingai vertinama menotyrininkų ir istorikų. Menotyrininkai M. K. Čiurlionio tuo pagrindu lenku nevadina, o jaunosios istorikų kartos atstovė doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, neatsižvelgdama į paties Donato Malinausko tvirtinimą, kad jis yra lietuvis, vadina ji lenku. Ką ir kalbėti, taip skaldydama tautą, kartu yra išlaikoma valstybės lėšomis.

Nuo 1907 m. M. K. Čiurlionis gyveno Vilniuje, dalyvavo steigiant Lietuvių dailės draugiją, Vilniaus dailės draugiją8. M. K. Čiurlionis 1907 m. sausio 9 d. (1906 m. gruodžio 27 d. senuoju stiliumi) dalyvavo pirmojoje Lietuvių dailės parodoje Vilniuje, Petro Vileišio rūmuose, Antakalnyje. Ją lydėjo skandalas dėl Vilniaus vyskupo Eduardo fon Ropo pakvietimo. Persikėlęs į Vilnių, M. K. Čiurlionis nusprendė skirti savo gyvenimą tapybai, įsitraukė į lietuvių kultūrinį sąjūdį9. Tuomet mažai kieno suprastas dailininkas ir muzikas M. K. Čiurlionis lankydavosi Antano ir Sofijos Smetonų namuose, kur tarp daugelio jų svečių sutikdavo ir Donatą Malinauską10. Dr. Jonas Basanavičius nenurodė, kur 1907 m. sausio 25–26 d. su „p. Bronislava Wolman‘iene iš Varšavos buvo tartasi dėlei dailininko K. Čiurlionio ir jo likimo“11. Gal tai buvo Niškovskio viešbutyje, kuriame gyveno dr. Jonas Basanavičius bei apsistodavo Donatas Malinauskas. Aleksandras Merkelis 1907 m. pabaigoje Lietuvos dailės draugijoje gimusią Tautos namų idėją linkęs priskirti M. K. Čiurlioniui12, kiti nurodo, kad tą idėją iškėlė ir puoselėjo „Vilniaus kanklių“ draugija13. Idėją draugijai įsigyti savus namus visuotiniame „Vilniaus kanklių“ draugijos susirinkime 1907 m. rugsėjo 9 d. pasiūlė Jonas Vileišis, o vėliau, 1907 m. spalio 14 d., buvo nutarta kuriamus namus pavadinti Lietuvių tautos namais14. 1907 m. spalio 16 d. „Vilniaus žinios“ rašė, kad sudarytas komitetas iš dešimties asmenų: dr. Bagdanavičius, dr. Domaševičius, Gimbutaitės, dr. Matulaičio, Matulionio, Putvinskaitės, Rucevičiaus, Jono Vileišio, dr. Antano Vileišio, ir Žmuidzinavičiaus, sumanymo dėl Lietuvių tautos namų įsteigimo realizavimui15. Nėra abejonių, kad M. K. Čiurlionis rėmė Lietuvių tautos namų idėją, tai matyti iš jo laiškų Bronislavai Volmanienei. Nebuvo abejingas Lietuvių tautos namų idėjai ir Donatas Malinauskas, nežiūrint tam tikros priešpriešos tarp jo ir valdybos narių, išsiskyrus požiūriui. Tačiau, anot J. Ambraziejaus ir kitų, su Verkių rūmų pirkimo finansinėmis problemomis tai nieko bendro neturėjo16. 1905 m. vasaros pradžioje suplanuota įsteigti Vaidintojų-muzikantų -dainuotojų draugiją „Vilniaus kanklės“17.

Tų pačių metų lapkričio 10 d. G. Landsbergio bute susirinko 48 asmenys: Jonas Basanavičius, Donatas Malinauskas, Gabrielius Landsbergis bei jo dukros Zofija ir Gabrielė, J. Jablonskis ir kiti, jie įsteigė „Vilniaus kanklių“ draugiją18. „Vilniaus kanklės“ atsirado ne kaip Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos (savitarpiečių) konkurentė, o kaip jos antrininkė, nes pastaroji, norėdama gauti lėšų, galėjo rengti tik keturis vakarus per metus19. Kiek vėliau abi draugijos ėmė veikti kartu. Nuo 1908 m. spalio 8 d. spaudoje „Vilniaus kanklės“ nebeminimos. M. K. Čiurlionis dirbo su „Vilniaus kanklių“ draugijos choru. 1907 m. gruodį su choru dalyvavo taip vadinamuose šeimyniniuose vakaruose20. Kitų metų vasario mėnesį „skambino p. Čiurlionis“, o jo vadovaujamas patobulėjęs choras dainavo savitarpiečių vakare21. Tuose vakaruose dainuodavo dainas lenkiškai, rusiškai, o lietuviškos kartais nebūdavo nė vienos, tiesa, tvarka būdavo lietuviška – vėluodavo pradėti ir t. t. Vilniuje tuo metu gyveno nedaug lietuvių inteligentų ir jie stengėsi vienas kitą pažinti ir bendrauti. Donatas Malinauskas buvo „Rūtos“ draugijos iždininkas22. „Rūta“ ne tik užsakė uždangą salės scenai pas M. K. Čiurlionį, bet ir patikėjo jam vadovauti „Rūtos“ chorui23. „Vilniaus Aušros“ draugijos, įsteigtos 1907 m. kovo 8 d. veikloje dalyvavę M. K. Čiurlionis ir jo būsimoji žmona rašytoja Sofija Kymantaitė, tapytojas Antanas Žemaitis-Žmuidzinavičius, advokatas Augustinas Janulaitis, advokatas Mykolas Biržiška, baiminęsis „pirmeivių“ dominavimo draugijoje ir iš to kylančio politinio pavojaus, vėliau buvo iš jos pašalinti24. „Pirmeiviai“ ir „atžagareiviai“ dirbo atskirai, tik kartais apsijungdavo bendram darbui. „Vilniaus Aušros“ draugijoje Vilniaus kunigai su Antanu Smetona ir kun. Juozu Tumu atstovavo „atžagareiviams“, o aplink Joną Vileišį su Ona Pleiryte-Puidiene jungėsi „pirmeiviai“. D. Malinausko žmona Zofija buvo baigusi Sankt Peterburgo konservatoriją, tačiau profesionalia muzikante netapo.

Mykolas Romeris savo dienoraštyje 1911 m. kovo 19 d. prisiminė, kad prieš Lietuvių dailės parodos25 atidarymą atvyko cenzorius, jam kėlė abejonių M. K. Čiurlionio paveikslai – ar juose nėra politikos ir lietuviškojo patriotizmo bruožų. Cenzoriui M. K. Čiurlionio darbai atrodė įtartini, gal jie pašiepia valdžią, o gal išaukština Lietuvos valdovus… Cenzorių neramino nuogas vyras su karūna, gal tai Lietuvos kunigaikštis ar karalius, o gal taip šaipomasi iš valdžios26. Kunigaikščiai, karūnos ir Vytis – kaip tai buvo nuo vaikystės brangu Donatui Malinauskui.

Atmintis

Donatas Malinauskas dalyvavo šių kultūrinių organizacijų kūrime: „Aušros“27, „Vilniaus kanklių“, „Rūtos“ ir „Ryto“28. Caro administracijai uždarius „Vilniaus Aušros“ draugiją, jos tikslus perėmė lietuvių kultūros centras Vilniuje – „Rūtos“ klubas29. Akivaizdu, kad Donatas Malinauskas buvo Vilniaus kultūrinio gyvenimo sūkuriuose. 1913 m. sausio 13 (26) d. įvyko M. K. Čiurlionio kuopos steigiamasis susirinkimas30. Į kuopą užsirašė: S. Kymantaitė-Čiurlionienė, St. Čiurlionis, kun. V. Jarulaitis, M. Biržiška, A. ir M. Žmuidzinavičiai, J. ir O. Vileišiai, St. ir E. Šilingai, J. Šaulys, B. Untulis, J. Liutkevičius, A. Jurašaitis, Z. Žemaitis, St. Kairys, M. Romeris,  R. Bytautas, V. Graurokienė ir St. Vaitkevičius, viso dvidešimt žmonių31. Svarbiausias darbas, kaip nurodė „Viltis“ straipsnyje „M. K. Čiurlionies kuopa“, buvo sutelkti „metinių šelpėjų Fondą M. K. Čiurlionies paveikslams išpirkti“. 1913 m. pabaigoje buvo sutelktas nuolatinių metinių šelpėjų būrys iš penkiasdešimt dviejų asmenų, kuriam buvo nustatytas minimalus įnašas – rublis. Tarp šelpėjų be kuopos narių buvo Donatas Malinauskas – 3 rb, Jonas Basanavičius – 1 rb, G. Petkevičaitė – 1 rb, Žemaitė – 1 rb, kun. Kukta 1 rb, dr. P. Avižonis – 1 rb, P. Leonas – 10 rb, V. Jarulaitis 25 rb, kun. Kraujalis – 3 rb ir kiti. Viso buvo surinkta 221 rublis metinių įnašų. Šelpimas turėjo trukti penkerius, o gal penkiolika metų32.

Pagarba

M. K. Čiurlionio laidotuves yra aprašiusi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Ji nurodė, kad 1911 m. kovo 31 d. jose dalyvavo didokas „lietuvių – inteligentų būrelis draug su mirusio tėvais, žmona ir giminėmis“33, ir paminėjo kun. Vincentą Jarulaitį (1859–1939), dailininką Ferdinandą Ruščicą (1870–1936), dailininką Antaną Žmuidzinavičių (1876–1966), Liudą Girą (1884–1946). Mykolas Romeris savo dienoraštyje (kurį jau dešimtmetį leidžia Lietuvos istorijos institutas, kažkodėl nuo vidurinės dalies, apeidamas opias Lietuvos nacionalinio atgimimo problemas) nurodė, kad iš lenkų pusės dalyvavo jis, Mykolas Romeris su seserimi Marija, Ruščicas, Vilniaus miesto prezidentas Venclavskis, dvarininkas publicistas Stefanas Okuličius, tapytojas Jarockis ir daktaras Hanusovičius. Karstą Rasų kapinėse nešė Mykolas Romeris, Ruščicas, Žmuidzinavičius, dr. Domaševičius, Šleževičius ir Donatas Malinauskas34. Ar buvo atvykęs M. K. Čiurlionis į Donato Malinausko Jankovicų dvarą, nėra žinoma, tačiau ten iki šių dienų išlikusi kupliųjų liepų alėja žvaigždėtą naktį primena medžius iš M. K. Čiurlionio paveikslo „Karalių pasaka“.

____________________________________

¹ Malinauskas D., Mironas [V.], Smetona A., „Šelpkime talentus!“, in: Vilniaus žinios, 1906 12 11 (24), Nr. 276(594), p. 1.

² Malinauskas D., op. cit., p. 1–2.

³ M. K. Čiurlionis, Laiškai Sofijai, sudarė ir parengė Vytautas Landsbergis, redagavo Aleksandras Žirgulys, Vilnius: Vaga, 1973, p. 171.

⁴ M. K. Čiurlionis, op. cit., p. 11.

⁵ Gyvenimo aprašymas Filomenos Malinauskaitės, in: LCVA, f. 1787, ap. 1, b. 91, l. 31.

⁶ Vilniaus lietuvių kultūros draugija „Rūta“ įkurta 1909 01 11.

⁷ Ilgūnas G., Steponas Kairys, Vilnius: Vaga, 2002, p. 78 (dėl Rūtos draugijos LMAB.RS. f.244-4).

⁸ M. K. Čiurlionies kūrinių katalogas, sudarė P. Galaunė, M. K. Čiurlionies kūrybos apibūdinimas Ign. Šlapelio, Kaunas, 1927,  p. 11.

⁹ Venclova T., Vilniaus vardai, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2006, p. 185–186.

¹⁰ Merkelis A., Antanas Smetona ir jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla, Vilnius: Vyčio fondas, 2017, p. 68.

¹¹ D-ro Jono Basanavičiaus autobiografija: mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851–1922, Vilnius, 1936, p. 95.

¹² Merkelis A., op. cit., p. 116.

¹³ Barškalas A., „Dėl ko mūsų sumanymai taip sunkiai įvykdomi arba neįvykdomi“, in: Šviesa, 1908, p. 136.

¹⁴ Burokaitė J., „Vilniaus lietuvių kultūrinės draugijos ir Vileišiai“, in: Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis, Vilnius, 2001, p. 135.

¹⁵ „ Lietuvių tautos namų“ sumanymas“, in: Vilniaus žinios, 1907 10 16, Nr. 169 (778), p. 2.

¹⁶ K. P-skas, Vilniaus žinios, 1908 12 31, Nr. 293;LMAVB, RS, f. 255, vnt. 708, l. 1a, 1v,2.

¹⁷ Vilniaus žinios, 1905 06 11 (24), Nr. 142, p. 1.

¹⁸ Burokaitė J., op. cit., p. 11.; LMAVB, RS, f. 12–3536; Būtėnas J., „Lietuvių teatras Vilniuje“, in: Mūsų senovė, 1938, Nr. 2, p. 214.

¹⁹ Būtėnas J., op. cit., p. 214.

²⁰ Burokaitė J., op. cit., p. 134–5; Būtėnas J., op. cit., p. 231.

²¹ Būtėnas J., „Lietuvių teatras Vilniuje“, in: Mūsų senovė, 1938,
Nr. 3, p. 398–9.

²² Būtėnas J., „Lietuvių teatras Vilniuje“, in: Mūsų senovė, 1939, Nr. 4, p. 579.

²³ Biržiška M., Lietuvių tautos kelias į naująjį gyvenimą, t. 2, Los Angeles, 1953,  p. 180.

²⁴ Ibid., p. 149.

²⁵ Penktoji Lietuvių dailės paroda.

²⁶ Romer M., Dzienniki 1911–1913. Ośrodek KARTA, Warszawa,  2017, str. 88.

²⁷ Tumas J., „Iš Vilniaus lietuvių gyvenimo“, in: Vilniaus žinios, 1907 03 13(26), Nr. 57 (666), p. 3.

²⁸ Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ arba „Ryto“ draugija –
visuomeninė Lietuvos švietimo organizacija, steigusi mokyklas ir vadovavusi švietimui lietuvių kalba Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, įkurta 1913 m.

²⁹ Aničas J., Jonas Vileišis 1872–1942 gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius, 1995, p. 157.

³⁰ „M. K. Čiurlionies kuopa“, in: Viltis, 1913 10 20 (11 02), Nr. 123 (910), p. 2; M. K. Čiurlionies kūrinių katalogas, op. cit., p. 5; Čiurlionies kuopa: [kuopos, įsteigtos 1913 m. gruodžio 31 d. prie Lietuvių dailės draugijos, uždaviniai ir finansinė apyskaita], Vilnius: Lietuvių dailės draugija, 1913, p. 8.

³¹ „M. K. Čiurlionies kuopa“, in: Viltis, 1913 10 20 (11 02), Nr. 123 (910), p. 2–3.

³² Čiurlionies kuopa, op. cit., p. 7.

³³ Petkevičaitė-Bitė G., „Čiurlianio laidotuvės“, in: Vilniaus žinios, 1911 04 02(15), Nr. 39, p. 1.

³⁴ Romer M., op. cit., str. 95. Lenkijos leidykla, pradėjusi leisti M. Romerio dienoraščius 2017 m., baigs juos leisti 2018 m.

Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, Nr. 1 (843), 2018 m. sausio 27 d., p. 6.