Akcijos „Mes niekad nepamiršim“ organizatoriai kvietė tremtinius ir jų giminaičius atnešti nuotraukas
Autorius: Voruta Data: 2014-06-28 , 15:39 Spausdinti
Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas
Penktadienį Kaune, verslo centre „1000“, įvyko akcijos „Mes niekad nepamiršim“ spaudos konferencija, kurios metu buvo pakviesti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai atnešti nuotraukas, kuriose įamžintos tremties akimirkos. Ši akcija vyks nuo birželio 23 d. iki rugpjūčio 23 d. Atneštos nuotraukos bus skenuojamos ir eksponuojamos specialiame stende prie verslo centro „1000“. Konferencijos metu savo prisiminimais apie tremtį dalinosi akcijos „Mes niekad nepamiršim“ kuratorė, Seimo narė, tremtinė Dalia Teišerskytė, patriotines dainas atliko mišrus choras „Versmė“, pasisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Dalyvauti akcijoje kvietė jos organizatorių atstovas Vilius Dovydauskas. Akcijos organizatoriai ragino jaunimą bendrauti su vyresniais žmonėmis, ugdyti pilietiškumą, skatino įsitraukti įvairias verslo organizacijas.
Kvietė prisidėti jaunimą
Spaudos konferencijos metu ne vieną iš dalyvių sujaudino Seimo narės, D. Teišerskytės pasakojimas apie savo išgyvenimus tremtyje. Anot jos, visų žmonių patirtas skausmas negali būti užmirštas, todėl svarbu, kad apie tremtį sužinotų jauni žmonės.
„Be praeities Tėvynėje negali būti ir ateities. Norime tikėtis, kad pilietiškumo vedami, mes galime būti itin stiprūs“ – konferencijoje sakė organizatorių atstovas V. Dovydauskas. V. Dovydauskas tai pat kvietė bendrauti ne tik tremties kančias patyrusius žmones, bet ir paskatino jaunimą išklausyti vyresniąją kartą, rinkti istorijas, įgyta patirtimi pasidalinti su visais esančiais aplink žmonėmis. „Istorija yra stipri, kol ji yra gyva“ – kalbėjo V. Dovydauskas. Akcijos metu buvo kviečiama rinti fotografijas ir jas nuspalvinančius istorijų aprašymus.
Organizuoti akciją „Mes niekada nepamiršim“ jį paskatino tremtį patyręs senelis, kuris pasak V. Dovydausko yra neišsenkantis energijos šaltinis, matantis daugybę galimybių kiekvienoje situacijoje, todėl tai privertė pagalvoti apie tokius pat žmones ir jų išgyvenimus. Anot V. Dovydausko, tai didelis pamatas šiandieniai visuomenei.
Seimo narė, tremtinė D. Teišerskytė teigė, kad vienas iš gražiausių akcijos „Mes niekada nepamiršim“ dalykų yra tai, kad ją sugalvojo jauni žmonės.
D. Teišerskytė: tremtiniams reikia kurti savo tradicijas
Surengtoje akcijos „Mes niekad nepamiršim“ spaudos konferencijoje savo prisiminimais apie tremtį dalinosi šios akcijos kuratorė, Seimo narė D. Teišerskytė. Moteris tremtyje išgyveno vienatvę, šaltį, badą, artimųjų netektis, tačiau likimui yra dėkinga už šias skaudžias pamokas, nes jos išmokė vertinti, tai ką turi, nedejuoti dėl smulkmenų.
„Gauni tokią pamoką, kurios metu svarbiausia tampa tu, tavo artimieji, Tėvynė“ – kalbėjo Seimo narė.
D. Teišerskytė prisiminė, kad tuo metu bolševikų propaganda buvo tokia stipri, kad buvo „iššlavusi“ Lietuvą iš jos galvos. Pamilti Tėvynę iš naujo padėjo pamaldų metu tremtyje perskaitytas P. Vaičiaičio eilėraštis „Šalis ta Lietuva vadinas…“
Tremtinių vardu kalbėjęs LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas palinkėjo tremtiniams vienybės, tai pat pasigedo pagarbos žmonėms, kurie kažkada prievarta paliko Tėvynę.
„Pagarba tikriausiai yra mūsų visų sunkumų, netekčių pripažinimas“ – kalbėjo G. Rutkauskas.
Paklausta D. Teišerskytė, ką reikėtų daryti, kad Lietuvoje tremtiniams pagarbos būtų daugiau, atsakė, kad patiems tremtiniams kartais derėtų būti labiau aktyvesniais ir vieningesniais. Pasak, Seimo narės, yra vis dar išlikęs kiek žeminantis kadaise komunistų partijai priklausiusių žmonių požiūris, tremtiniams tai pat trūksta savo tradicijų.
„Tokios akcijos turėtų vykti kiekviename mieste, turėtų daugiau bendrauti šeimos, rašyti prisiminimus“ – kalbėjo Seimo narė.
D. Teišerskytė tai pat pabrėžė, kad apie tremtį būtina kalbėti mokyklose, reikia paruošti jaunąją kartą, kuri būtų turtinga istorinėmis žiniomis ir pilietiška.
Bus skiriami apdovanojimai
Akcijos pradžios ir pabaigos datos buvo pasirinktos ne atsitiktinai. Birželis – tai trėmimų mėnesis, o rugpjūčio 23 d. tai Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Akcijos organizatoriai tvirtino, kad jos metu komisijos dėka bus išrinkta geriausia ir didžiausią įspūdį palikusi istorija, kuri bus apdovanota piniginiu prizu. Jis bus įteiktas akcijos „Mes niekad nepamiršim“ baigimo renginyje. Kol kas šią pilietinę iniciatyvą remia prekybos miestelis „Urmas“, tačiau akcijos organizatorių atstovas V. Dovydauskas spaudos konferencijoje kvietė prisidėti prie „Mes niekad nepamiršim“ iniciatyvos ir kitas privataus kapitalo įmones, paramos fondus, įvairių įmonių vadovus.
V. Dovydauskas išsidavė, kad tokia akcija ne paskutinė, o mintyse jau kirba naujos idėjos surengti panašią pilietinę akciją, skatinti jaunimo pilietiškumą.
Komentarai
Naujienos
-
Naujiena Lietuvoje: „Tele2“ pristato išmanųjį „Fonos O2“
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
-
Trakai jau skelbia 2020-uosius – Lietuvos kultūros sostinės metus
-
Trakų Salos pilyje atidaroma paroda „Iš Kalėdų eglutės žaisliukų istorijos“
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
Istorija
-
Doc. dr. Edmundui Antanui Rimšai įteiktas pirmasis Alberto Kojalavičiaus-Vijūko medalis
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose – „Kapitono Lipferto dienoraštis“
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
Kultūra
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose dar viena naujiena – Arkady Ostrovsky knyga „Pramanyta Rusija: Nuo Gorbačiovo laisvės iki Putino karo“
-
Fotografijų albumas „Širvintų krašto žmonės“
-
Rasa Vasilevičiūtė – „Ir vėl kartu“
-
O kas, jei karalius Mindaugas būtų likęs gyvas?
-
Dalia Savickaitė. Praskleista 33 Lietuvos menininkų portretų vienoje knygoje paslaptis
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
-
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
-
Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
-
Česlovas Iškauskas. Aistros tebekaista: Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų?
-
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
Religija
-
Vienintelis Lietuvoje adventinis miestelis įsikurs Rumšiškėse
-
2020 metų katalikiško kalendoriaus sutikimas
-
Lionginas Virbalas SJ pataria, kaip prasmingiau keliauti po Izraelį
-
Irena Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama
-
Vatikano biblioteka. Rankraščiai ir senieji spaudiniai internete
Susiję straipsniai
-
Doc. dr. Edmundui Antanui Rimšai įteiktas pirmasis Alberto Kojalavičiaus-Vijūko medalis
~ Dvarai, Istorija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2019-12-09, 15:01
-
Leidyklos „Briedis“ knygų lentynose – „Kapitono Lipferto dienoraštis“
~ Antrasis pasaulinis karas, Istorija
2019-12-09, 11:33
-
Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2019-12-09, 09:49
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
~ Istorija, Kalbos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2019-12-02, 16:30
-
Mykolo ir Alinos Malinauskų vaikai pakrikštyti Krėslaukyje grafų Platerių
~ Donatas Malinauskas, Jencius-Butautas Viktoras, Signatarai
2019-12-02, 10:39