Artimo žmogaus mirtis – vienas stipriausių sukrėtimų, kurį gali patirti žmogus. Net jei netektis buvo laukiama ar įvyko po ilgos ligos – skausmas, tuštumos jausmas ir psichologinis nuovargis dažnai užklumpa netikėtai.

Visuomenėje dar vis dažnai manoma, kad gedulas – tai procesas, kurį žmogus turi „išgyventi vienas“, tačiau psichologai pabrėžia, kad emocinė pagalba netekties metu yra ne mažiau svarbi nei organizaciniai laidojimo klausimai.

Gedulo procesas – ne visada toks, kokio tikimasi

Gedulas – labai individuali būsena. Vieni žmonės jaučia gilų liūdesį, kiti – pyktį, kaltę, sumišimą ar net fizinius simptomus: miego sutrikimus, apetito praradimą, energijos trūkumą. Ne visada artimieji aplink geba tinkamai palaikyti. Kartais net geriausi norai virsta spaudimu „laikytis“ arba „kuo greičiau atsitiesti“, todėl itin svarbu turėti galimybę kalbėti su profesionalais – ne tik psichologais, bet ir žmonėmis, kurie kasdien dirba su netektį patiriančiomis šeimomis.

Kaune veikiantys laidojimo namai vis dažniau supranta, kad jų vaidmuo neturėtų baigtis tik palaikų paruošimu ar šarvojimo salės suteikimu. Kai kurie jų jau bendradarbiauja su psichologais, sielovados specialistais ar net siūlo nukreipimą į gedulo grupes – bendruomenines iniciatyvas, kuriose žmonės gali dalytis patirtimi ir gauti palaikymą.

Ar laidojimo paslaugų teikėjai padeda susitvarkyti su emocijomis?

Nors ne visos įmonės Kaune dar turi struktūrizuotą psichologinės pagalbos sistemą – kai kurios jau ėmėsi iniciatyvos. Pavyzdžiui, dalis kremavimo paslaugas teikiančių įmonių siūlo ne tik techninę pagalbą, bet ir emocinį palydėjimą – darbuotojai apmokomi, kaip bendrauti su gedinčiais žmonėmis, kaip atpažinti stipresnės psichologinės pagalbos poreikį.

Dauguma šių įmonių gali nukreipti į vietinius psichologus ar sielovados specialistus, kurie dirba su netektimi. Vien Kaune veikia keli psichologinės pagalbos centrai, kur siūlomos specializuotos konsultacijos netekties temomis, o kai kuriais atvejais net nemokamai (pvz., jei žmogus nukreipiamas per savivaldybės socialines tarnybas ar šeimos gydytoją).

Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie laidojimo namai siūlo neformalias emocinės paramos paslaugas, tokias kaip atminimo vakarų organizavimas, virtualūs atminimo puslapiai ar individualūs pokalbiai po laidotuvių. Šie mažesni, bet žmogiškai labai svarbūs gestai padeda žmogui nejausti vienatvės proceso metu.

Ar emocinė pagalba „telpa“ į biudžetą?

Žmonės dažnai būna įsitempę ne tik dėl emocijų, bet ir dėl finansinių išlaidų. Kremavimo kaina Kaune šiuo metu svyruoja nuo maždaug 600 iki 1 000 eurų priklausomai nuo pasirinkto paketo, šarvojimo paslaugų ir kitų papildomų pasirinkimų. Dauguma žmonių šiuo laikotarpiu nenori papildomai investuoti į psichologo konsultacijas, kurios, priklausomai nuo specialisto, gali kainuoti nuo 40 iki 80 eurų už seansą.

Tačiau verta suprasti, kad egzistuoja ir kitų formų pagalba. Kai kurios religinės bendruomenės teikia sielovados paslaugas nemokamai, o Kauno mieste veikia organizacijos, kurios teikia psichologinę paramą gedintiems vaikams ir suaugusiems. Kai kurios iš jų rengia gedulo grupes, kuriose dalyvavimas dažnai finansuojamas iš projektinių ar savivaldybės lėšų.

Gedėjimas – ne liga, bet jį galima palengvinti

Svarbu suprasti, kad nors gedulas – natūrali reakcija į netektį, tai nereiškia, jog reikia kentėti vieniems. Pagalba ne visada reiškia vaistus ar diagnozę. Kartais pakanka, kad kas nors išklausytų, padėtų suprasti, kad tai, ką jaučiate, yra normalu, kad neverta gėdytis ašarų ar silpnumo.

Kuo greičiau žmogus gauna emocinį palaikymą – tuo lengviau jam priimti situaciją, išgyventi praradimą sveikai ir išsaugoti ryšį su praeitimi be destruktyvių pasekmių ateičiai. Gedėjimas neturi konkretaus „termino“. Kai kuriems žmonėms reikia mėnesių, kitiems – metų, tačiau psichologai vieningai pabrėžia, kad pagalba turėtų būti prieinama nuo pat pradžių, kai emocinė našta sunkiausia.