Pranas Surintas. Mūsų Konstitucijai – 30

Pranas Surintas. Mūsų Konstitucijai – 30

Pranas Surintas, www.traku-zeme.lt

2022  metais Lietuva švenčia dvi labai svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios nuolatinės, demokratinės Lietuvos  Valstybės Konstitucijos šimtmetį ir dabar veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos trisdešimtmetį.

Lietuvos Respublikos Seimas minėdamas šias sukaktis 2022 metus yra paskelbęs  Lietuvos Konstitucijų metais.

Ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija

Žinomas Lietuvos Respublikos teisininkas profesorius M. Riomeris, pristatydamas 1922 m. Konstitucijos projektą Steigiamajame Seime, teigė ,,Konstitucija rašoma ne vienai valandai, o gal ir  ne vienai piliečių kartai”. Optimistinėms teisininko prognozėms nebuvo lemta išsipildyti – 1922 m. Lietuvos Respublikos Steigiamajame  Seime priimta pirmoji nuolatinė, demokratinė Lietuvos Valstybės Konstitucija galiojo tik šešerius metus.

Prieškario Lietuvoje Konstitucijos keitėsi labai dažnai. Vos dvidešimt dvejus metus gyvavusioje Lietuvos valstybėje nuo 1918 iki 1940 metų veikė trys laikinosios ir trys nuolatinės Konstitucijos. 1926 m. gruodžio 17 d. įvykęs valstybės perversmas, 1927 m. balandžio 12 d. Seimo paleidimas turėjo tiesioginį poveikį Lietuvos Respublikos demokratijos raidai.

1928 m. naująją Lietuvos Valstybės Konstituciją jau paskelbė Respublikos Prezidentas. Vienu iš skiriamųjų šios Konstitucijos bruožų galima laikyti prezidento galių plėtimą, nutolimą nuo parlamentinės respublikos. Stiprinant Respublikos Prezidento galias po dešimties metų ir ši Konstitucija buvo pakeista. 1938 m. Konstituciją priėmęs  Prezidentui lojalus Seimas  galutinai įtvirtino autoritarinio valdymo elementus, o Lietuvos Respublikos pavadinime nebeliko žodžio ,,demokratinė“. Konstitucija galiojo tik dvejus metus iki 1940 m. okupacijos.

Dabar veikianti, 1992 m. priimta Lietuvos  Respublikos Konstitucija skaičiuoja gyvavimo trisdešimtmetį. Tai ilgiausiai galiojanti Konstitucija Lietuvos istorijoje.

Vienintelė referendumu priimta  Lietuvos Konstitucija

Išskirtinis 1992 m. Konstitucijos bruožas yra jos priėmimo būdas – Konstitucija priimta referendumu. 1922 m. Konstituciją po ilgų diskusijų priėmė Steigiamasis Seimas, 1928 m. Konstituciją paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas ir patvirtino ministrų kabinetas, o 1938 m. Konstituciją patvirtino Ketvirtasis Seimas. Jo nariai atliko Respublikos Prezidento pritarėjo vaidmenį ir jokios galimybės daryti kažkokį poveikį priimamų norminių dokumentų turiniui.

Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu. Konstituciją parengė Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, o 1992 m. spalio 25 d. referendumu priėmė Lietuvos Respublikos piliečiai. Beveik 81 procentas į referendumą atėjusių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. ,,Taip“  pagrindiniam valstybės įstatymui pasakė daugiau negu 1,5 milijono rinkėjų. Konstitucija įsigaliojo kitą dieną po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo lapkričio 2 dieną, o Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ją pasirašė lapkričio 6 d., tačiau konstitucijos dieną minime spalio 25-ąją, būtent tą dieną, kai Lietuvos valstybės piliečiai referendume balsavo ir pritarė Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucijos vizija ėmė ryškėti dar iki 1990 m. kovo 11 d., kai Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio lyderiai nepailstamai ieškojo krypties, galinčios pakeisti senąjį, žlungantį rėžimą. Pirmieji siūlymai buvo orientuoti į Nepriklausomybės atkūrimą, parlamentinę demokratiją, pilietinę visuomenę. Konstitucijos projektų (o jų buvo ne vienas) autoriai buvo žymūs Lietuvos teisininkai, mokslininkai, sąjūdžio atstovai. Paskutiniame rengimo etape išryškėjo takoskyra, nustatanti valdžios galių pasidalijimą. Parlamentinės ar prezidentinės respublikos modelio įtvirtinimas kėlė didžiausias diskusijas Aukščiausioje Taryboje. Polemika buvo aštri, nei viena pusė nenorėjo nusileisti. Kompromisą po ilgų debatų pavyko surasti, o politinė kultūra sudarė prielaidas teisiniams kompromisams įtvirtinti.  Buvo atsisakyta ,,stipraus“ prezidento ir pasirinktas parlamentinės valstybės modelis.

Minint Konstitucijos trisdešimtmetį Lietuvoje vyko daugybė renginių šiai svarbiai sukakčiai paminėti.   Diskusijos, susitikimai su Konstitucijos rengėjais, konstitucinės teisės specialistais, akademinės bendruomenės atstovais. Susitikimų metu prelegentai dalinosi prisiminimais apie pagrindinio šalies įstatymo rengimą, gyventojams dar kartą pristatė Konstitucijos turinį ir jos svarbą visuomenei ir valstybei. Konstitucijos sukakčiai paminėti Lietuvos Seime parengta didelė paroda ,,PILIEČIŲ VALIA“ Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 30“. Parodos dėmesio centre dabar veikiančios Konstitucijos sąranga ir tekstas. Parodą sudaro 16 didelio formato nuotraukų kurios simbolizuoja Konstitucijos preambulę, 14 skirsnių ir baigiamuosius nuostatus. Nuotraukas palydi kiekvieno skirsnio trumpas komentaras. Visa tai leido visuomenei daugiau sužinoti apie Konstituciją, o Konstitucijos metų minėjimą įprasmins Konstitucijos egzaminas kuris vyks spalio 25 dieną. Daugiau apie tai galite rasti čia: https://www.konstitucijosegzaminas.lt/

Švęskime Konstitucijos trisdešimtmetį! Konstitucijos kaip demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir laisvių, visos lietuvių  tautos laisvės ir santarvės simboliu, visuomenės sutartimi su valstybe ir įsipareigojimu vienas kitam. Su  švente, mielieji!

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.