Renginio organizatorių nuotr.

Agnieška Uscilienė, Trakų viešosios bibliotekos Senųjų Trakų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt

2025-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Lietuvių liaudies dainų metais, kviesdamas visuomenę atkreipti dėmesį į vieną seniausių, turtingiausių ir labiausiai tautinę savimonę formuojančių kultūros paveldo formų – lietuvių liaudies dainas. Šia ypatinga proga Senųjų Trakų bibliotekoje įvyko jaukus ir prasmingas renginys, subūręs mokinius, mokytojus, folkloro mylėtojus ir bendruomenės narius.

Renginio pradžia buvo išskirtinai jautri ir įkvepianti – mūsų viešnia Kotryna Jonušaitė, Trakų kultūros ir meno centro vaikų ir jaunimo folkloro studijos vadovė, pasveikino susirinkusiuosius ir pasidalijo mintimis apie tai, kuo lietuvių liaudies dainos svarbios ne tik kultūrai, bet ir kiekvienam žmogui.

Kotryna kalbėjo apie tai, kad liaudies dainos – tai mūsų protėvių gyvenimo būdo, pasaulėjautos, emocijų ir išminties atspindys. Tai – savotiška gyvoji tautos istorija, išlikusi per amžius. Ji pabrėžė, kad kiekvienas regionas turi savitą dainavimo stilių, o tarmės suteikia dainoms dar daugiau spalvų ir emocinės gilumos.

Pasidalijusi šiltu pasakojimu, Kotryna padainavo po vieną dainą aukštaičių, dzūkų ir žemaičių tarmėmis, leisdama klausytojams patirti, kaip skirtingai gali skambėti ta pati lietuviška melodija. Jos balsas, kupinas nuoširdumo ir pagarbos tradicijai, sujaudino ne vieną žiūrovą.

Antrojoje renginio dalyje scenoje pasirodė Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio mokyklos 7–10 klasių mokiniai. Kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja jie parengė informatyvų ir įdomų pristatymą apie garsiausius lietuvių liaudies dainų rinkėjus, kurie savo gyvenimą paskyrė tam, kad šios dainos būtų išsaugotos ateities kartoms.

Mokiniai supažindino žiūrovus su tokiais žymiais vardais kaip:

• Jonas Basanavičius, surinkęs ir užrašęs šimtus dainų ir pasakų,
• Zigmas Zinkevičius, tyrinėjęs tarmių įtaką dainų kalbai,
• Norbertas Vėlius, atskleidęs dainų simboliką ir mitologiją.

Buvo pristatyti ir mūsų krašto folkloro ansambliai – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, kurie aktyviai koncertuoja, dalyvauja dainų šventėse, festivaliuose ir perduoda liaudies dainas jaunesniosioms kartoms. Mokinių tyrimas apėmė ir didžiųjų Lietuvos miestų folkloro kolektyvus, kurių veikla rodo, kad liaudies dainos nėra tik istorija – jos gyvos ir šiandien.

Renginio pabaigą vainikavo smagi ir įtraukianti viktorina, kurioje dalyvavo moksleiviai iš kelių klasių. Ją sudarė 19 klausimų, kurie apėmė ne tik liaudies dainų turinį, jų temas, bet ir geografiją, žymiausius dainų atlikėjus bei ansamblius. Viktorina skatino atidumą, kūrybingumą ir bendrą kultūrinį sąmoningumą.

Nugalėtojais tapo:

• 3 vieta – Sebastian Balkevič – už pastangas ir tvirtas žinias,
• 2 vieta – Paulina Naumovič – už itin tikslų atsakymų pateikimą,
• 1 vieta – Gabriela Klebeko – už greitį, tikslumą ir išskirtinį domėjimąsi folkloru.

Visi nugalėtojai buvo apdovanoti prizais, o jų indėlis į šventę buvo įvertintas nuoširdžiomis padėkomis.

Šis renginys parodė, kad lietuvių liaudies dainos tebėra gyvos ir reikšmingos. Jos sujungia skirtingas kartas, stiprina tautinį identitetą ir skleidžia gilų emocinį ryšį su mūsų praeitimi. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams, mokytojams, organizatoriams ir žiūrovams, kurie prisidėjo prie šios šventės sėkmės.